Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Rimantas Remeika DELFI sakė, kad šiuo metu yra ir žinybinio nesusikalbėjimo tarp Ryšių reguliavimo tarnybos ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos.
„Paprastai kalbant, Ryšių reguliavimo tarnyba kalba apie rinkos liberalizavimą, o komisija kaip tik griežtina ir siekia turėti didesnę valstybės įtakos dalį“, – sakė jis.
Todėl, anot jo, būtina sutarti, kuri institucija koordinuos perėjimą prie skaitmeninės televizijos. Pašnekovo manymu, greičiausiai koordinatoriaus vaidmens galėtų imtis Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Vyriausybės.
Tuo tarpu priedėlių trūkumo problemą galėtų išspręsti pati rinka, R. Remeika, grįžęs iš tarptautinės konferencijos Rygoje sakė, kad be Lietuvos ir Prancūzijos, pasirinkusių vienodo modelio priedėlius, apie tokius pačius ketinimus prabilo ir Latvija su Estija.
„Galbūt atsiras rinka, tą modernią technologiją pradės gaminti ir šiek tiek kris jų kaina“, – svarstė R. Remeika.
Tuo tarpu Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Tomas Barakauskas DELFI sakė, kad reikėtų konsoliduoti Lietuvos reguliatorius, nes šiuo metu yra „penkios šešios institucijos, atsakingos už elektroninius ryšius, telekomunikacijas ir audiovizualinę rinką“.
„Kalbama apie tai, kad Lietuvoje reguliavimas yra fragmentuotas ir dėl to kartais tai gali kelti praktinių problemų, vienas iš pavyzdžių yra skaitmeninė televizija“, – sakė jis.
Pavyzdžiui, šiuo metu licencijavimas ir administravimas yra atskirti – tinklo operatoriai yra atskirai, programų kūrėjai ir retransliuotojai yra licencijuojami taip pat atskirai.
„Vieni nuo kitų atskirti, įsprausti į atskirus rėmus. Norėtųsi, kad viskas greičiau, aiškiau, paprasčiau eitųsi, o viskas vyksta pakankamai sudėtingai“, – sakė jis.
„Akivaizdu, šiandien jų (reguliatorių – DELFI) yra labai daug, tiksliau sakant, netgi per daug“, – sakė T. Barakauskas.
