Knygoje aptariamas platus masinės komunikacijos problemų spektras: metodologiniai medijų tyrimo aspektai, žurnalisto veiklos teisinis reglamentavimas ir žiniasklaidos organizacijos veiklos principai. Viename didžiausių skyrių analizuojami žurnalistikos kūrinio formą ir turinį lemiantys veiksniai: rašto, garso ir vaizdo raiškos žanrai, žurnalisto ir informacijos šaltinio bendravimo ypatumai, praneša knygos rengėjai.
Ketvirtajame monografijos skyriuje rašoma apie manipuliacijos galimybę naujienų vadyboje ir skleidžiant užsienio informaciją.
Knygoje akcentuojamas kaitos, perėjimo iš tradicinės į moderniąją komunikacinę visuomenę aspektas. “Analizuodami medijų pokyčius skaitmeninėje daugiaterpės raiškos eroje, matome, kad naujosiomis technologijomis realizuojamos seniau susiformavusios patirtys. Tinklaveikos eros technologijos neišstumia senųjų raiškų ir potyrių, o integruoja hibridinėje raiškoje. Kita vertus, skaitmeninė era griauna svarbiausius tradicinės analoginės komunikacijos principus. Gyvename permainingą ir labai įdomų medijų pokyčių metą. Klibinama senoji komunikacinė tvarka dar gana tvirta, tačiau visuomenė vis labiau skyla į aktyviuosius naujųjų ir pasyvesnius senųjų technologijų vartotojus“, - rašoma knygoje.
Monografijos autoriai – patyrę ir jaunosios kartos medijų tyrėjai, beveik visi jie ir žurnalistikos praktikai. Atskirus knygos skyrius rašė doc. dr. Mantas Martišius, dr. Jolanta Mažylė, dr. Andrius Gudauskas, dr. Deimantas Jastramskis, dr.Aurelija Juodytė, ŽI dėstytojai Giedrė Čiužaitė ir Romas Sakadolskis. Vienas iš autorių ir monografijos mokslinis redaktorius yra Žurnalistikos instituto direktorius profesorius Žygintas Pečiulis. Veikalą recenzavo profesoriai Gintaras Aleknonis ir Tomas Kačerauskas.
Anksčiau Žurnalistikos instituto mokslininkai yra parengę “Žurnalistikos enciklopediją“ ir monografiją “Naujosios žiniasklaidos formavimasis Lietuvoje“.
Knygos sutiktuvės rengiamos rugsėjo 11 dieną 15 val. Adomo Mickevičiaus muziejaus Filomatų salėje (Vilniuje, Bernardinų 11).
