Dar 1946 m. lietuviška laida užsieniui buvo propagandos įrankis. Ji ilgainiui keitėsi ir Sąjūdžio laiku tapo svarbiu informacijos iš Lietuvos šaltiniu visam pasauliui.
Nuo 1965 m. pradėta transliuoti laida anglų kalba. Ją girdėjo įvairių
šalių gyventojai, tarp klausytojų buvo ir Lietuvos anglų kalbos mokytojos bei jų moksleiviai, kurie mokėsi, kaip apie svarbiausius Lietuvos įvykius kalbėti angliškai.
Lietuvos radijo laidoje „Ryto garsai“ prisiminimais apie laidas dalinosi buvę ir esami jų rengėjai.
Pasak šių laidų prodiuserės Ilonos Rūkienės, prieš 10–15 metų angliškos laidos buvo ruošiamos būrio gerų žurnalistų.
Laidoje yra dirbęs dabartinis Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys, praktiką atliko „Bėdų turgaus“ vedėja Edita Mildažytė.
„Jos trukdavo pusvalandį ir būdavo labai įdomios. Tada žinių apie Lietuvą dar labai trūkdavo“, – pasakojo I. Rūkienė. Vis dėlto žurnalistė teigia, kad paskutiniais metais laidos „išsikvėpė“.
„Tos laidos iki paskutinių dienų traukėsi. Žurnalistai jų specialiai neberuošė. Esamos radijo laidos buvo pritaikomos užsieniui. Viskas buvo trumpinama ir sutraukiama“, – pasakojo I. Rūkienė.
„Lule“ (taip radijo žurnalistai vadino laidas užsienio lietuviams) dirbo ir dabartinis LTV naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis. „Daugybei žmonių, dirbusių šiose laidose, tai tikriausiai buvo puikiausia profesionalumo mokykla“, – pasakoja A. Matonis.
Pasak Virginijos Jakutienės, laidose apžvelgusios skaitytojų laiškus, susidomėjimas ir laidų atgarsiai atsklisdavo iš viso pasaulio, o Sąjūdžio laikais būdavo gaunama iki 300 laiškų per mėnesį.
Buvęs LRT darbuotojas, UNESCO generalinio direktoriaus patarėjas Henrikas Juškevičius prisimena, kad laidų kūrimo pradžia nebuvo paprasta.
„Buvo daug kliūčių. Valdžiai buvo paaiškinta, kad tos laidos reikalingos lietuviams, kurie primiršta lietuvių kalbą, bet iš tikrųjų buvo nukreiptos į viso pasaulio auditoriją. Toms laidoms buvo panaudoti labai galingi siųstuvai, kurie stovėjo ir Sibire, ir Kaliningrado srityje.
Klausytojų laiškai tikrai pasiekdavo iš viso pasaulio. Saugumas nelabai kontroliavo tas laidas, nes daug kas prastai mokėjo anglų kalbą. Mums pavyko netgi suorganizuoti šv. Velykų mišių transliaciją iš Šv. Petro ir Povilo bažnyčios“, – pasakoja H. Juškevičius.
A. Matonis taip pat prisimena, kad „lulo“ darbuotojų nesaistė tokia griežta cenzūra.
„1986–1987 metais dirbdami čia jautėmės privilegijuoti prieš kitus kolegas, nes cenzūrą jautėme švelniau. Laidos būdavo transliuojamos po 12 val. nakties, Lietuvoje jas nelabai girdėdavo, jos neužkliūdavo skundikams. [...] vėliau net nebenešdavome reportažų šifruočių „Glavlitui“ (cenzūros skyriui). Sakydavome, kad laidą parengėme visai prieš 12 val. nakties, o jie išeidavo namo apie 18–19 val., tad tai jų problema“, – sako A. Matonis.
Pasak LRT tarybos pirmininko Gedimino Ilgūno, „lulo“ transliacijos nutraukiamos dėl finansinių priežasčių.
„Buvo atsisakyta ir kitų laidų. Lietuvos radijui atsisakius trumpųjų bangų siųstuvų, laidos buvo girdimos tik Lietuvos teritorijoje. Nėra prasmės transliuoti laidų užsienio lietuviams tik Lietuvoje. Be to, užsienio lietuviai gali klausytis Lietuvos radijo rengiamų aktualijų laidų per internetą“, – tvirtina G. Ilgūnas.
Anot jo, laidos galėtų būti atgaivintos kita forma (pavyzdžiui, žinios užsienio kalba transliuojamos tik internetu), bet tai priklausys nuo LRT finansinės padėties. „Jei ateinančių metų valstybės biudžetas bus nepalankus nacionaliniam transliuotojui, teks dar kartą keisti tinklelius“, – sakė LRT tarybos pirmininkas.
Pasak H. Juškevičiaus, laidos užsienio lietuviams ir laidos anglų kalba ateityje turėtų vėl atgimti, nes skleidžia žinią apie Lietuvą, gerina jos įvaizdį.
Informacija parengta pagal „Ryto garsų“ laidą.
