„Šis atvejis labai kelia nerimą - žurnalistas buvo apkaltintas tuo, kad atliko savo darbą. Jis neatliko jokių veiksmų, kurie būtų nežurnalistiniai, - DELFI sakė ilgametis Tarptautinės žurnalistų federacijos generalinis sekretorius, žinomas žiniasklaidos ekspertas Aidanas White'as.

Pasak A. White'o, kaltinimai D. Radzevičiui pareikšti ne dėl to, kad tai, ką jis paskelbė, buvo tiesa ar ne, bet dėl to, kad jis apskritai paskelbė informaciją. LŽS pirmininką A. White'as laiko klasikiniu žurnalistu-auka.

„Kada įtakingiems žmonėms nepatinka keblūs klausimai ir apie juos paskelbiama informacija, jie ima naudotis teise. O ši teisė, šis įstatymas vietoje to, kad saugotų saviraiškos laisvę, žurnalistų teisę išsiaiškinti tai, kas iš tiesų vyksta, kad suteiktų skaidrumo tam, kas vyksta viešame gyvenime, yra naudojami kaip cenzūra“, - aiškino žiniasklaidos ekspertas.

Aidanas White'as, ifj.org nuotr.
A. White'o teigimu, toks atvejis Lietuvoje, kurioje egzistuoja puiki tradicija kovoti už savo nepriklausomybę ir demokratines teises, kelia nerimą. Pašnekovo manymu, faktas, kad tokie dalykai galimi, atspindi blogą Lietuvos demokratijos kokybę.

Pasak eksperto, neetiškas žurnalisto elgesys, melas ar kitokie žurnalistinės praktikos ir principų pažeidimai turi būti sprendžiami savireguliacijos būdu. „Bet jei tu eini į teismą ir prašai, kad teisėjas pateiktų sprendimą apie tai, kas yra žurnalistika ir kaip ji veikia, man atrodo, tai labai pavojingas kelias. Taigi viską įvertinus aš labai susirūpinęs dėl šio atvejo, net dabar manau, kad teismo sprendimas gali būti labai griežtas ir net pasibaigti to žurnalisto, apie kurį kalbame, bankrotu“, - perspėja A. White'as.

Tokios situacijos, sako jis, slopina žurnalistikos egzistavimą. A. White'as tikisi, kad šia byla susidomės Europos žurnalistų federacija bei kitos Europos organizacijos. Žiniasklaidos eksperto teigimu, jei nebus galima pasiekti teisingumo Lietuvoje, bus mėginama bylą peržiūrėti Europos žmogaus teisių teisme.

„Manau, kad atvejis, apie kurį dabar kalbame, Vokietijoje, Britanijoje ar Švedijoje paprasčiausiai nenutiktų - jis tiesiog nekiltų. Šiose šalyse idėja, kad žmonės valdžioje galėtų panaudoti įstatymą siekdami individualiai nubausti žurnalistus tokiu būdu, yra tiesiog nesvarstytina“, - sakė ilgametis Tarptautinės žurnalistų federacijos generalinis sekretorius.

ESBO atstovė: turime reaguoti į visus bandymus kėsintis į žiniasklaidos laisvę

Dunja Mijatovič, osce.org nuotr.
Ką mano apie D. Radzevičiaus bylą, DELFI teiravosi ESBO atstovės žiniasklaidos laisvei Dunjos Mijatovič.

- Šįmet ESBO pirmininkaujanti Lietuva prioritetu pasirinko žiniasklaidos laisvės ir žurnalistų saugumo klausimą. Tuo metu pačioje Lietuvoje savo nuomonę apie korupciją žiniasklaidoje pareiškęs žurnalistas tampa kaltinamuoju, jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Kaip vertinate LŽS pirmininko D. Radzevičiaus atvejį?

- Aš gerai informuota apie kaltinimus D. Radzevičiui ir seku šią bylą. Dėl to palaikau ryšį su atitinkamais Lietuvos pareigūnais. Tikiu Lietuvos teismų nepriklausomumu, tačiau šis atvejis išryškina būtinybę reformuoti šalies teisinę sistemą šmeižto atžvilgiu – šmeižto nelaikyti kriminaliniu nusikaltimu.

- Metų pradžioje Lietuvoje vienam žurnalistui už įžeidimą pritaikyta baudžiamoji atsakomybė. Dabar ši byla Strasbūro teisme. Dalis apžvalgininkų tokį teismo sprendimą pavadinimo neišsivysčiusių šalių praktika, pavojingu precedentu, grėsme kitiems savo darbą dirbantiems žurnalistams. Ką apie tai manote jūs?

- Nuo pat įkūrimo 1998 metais, mano tarnyba gynė idėją, kad šmeižtas nebūtų laikomas kriminaliniu nusikaltimu. Esame įsitikinę, kad ginčai dėl šmeižto turėtų būti perkelti į civilines bylas. Kriminalinės sankcijos už šmeižtą ir įžeidimą, ypač laisvės atėmimas, yra neproporcingos ir kelia šiurpą žiniasklaidos laisvės atžvilgiu.

- Ar aptarti atvejai būdingi tik Lietuvai?

- Tokių atvejų yra visame ESBO regione. Brandžiose demokratijose tokie atvejai reti. Nacionaliniuose teismuose nusistovėjusi Europos žmogaus teisių teismo praktika, kad pareiškimai visuomenės intereso labui apie viešus asmenis turėtų būti apsaugoti - netgi tada, kai jie faktiškai nėra tikslūs, įžeidžiantys, šokiruojantys ar trikdantys.

Mažiau demokratijos tradicijų turinčiose šalyse viešieji asmenys ir įžymybės dažnai žiniasklaidą paduoda į teismą dėl kritinių publikacijų ir dažnai tokias bylas laimi.

Aš skatinu kriminalinių bausmių už šmeižtą naikinimą. Tai padaryti pasiūliau visoms to dar nepadariusioms ESBO šalims. Dabar 13 ESBO šalių šmeižtas ir įžeidimas nėra kriminalinis nusikaltimas. Palyginimui 2004 m. tokių tebuvo penkios.

Kita problema – didelis kiekis civilinių bylų, kuriose ieškovai reikalauja atlyginti dėl šmeižto padarytą moralinę žalą. Dažniausiai reikalaujamos sumos grobikiškos, žurnalistus ir mediją varančios į bankrotą. Dėl to prašau Vyriausybių įvesti protingus limitus, proporcingus padarytai žalai, kad taip žiniasklaidoje būtų užtikrinamas laisvos informacijos ir bebaimės kritikos srautas.

- Esate ESBO atstovė žiniasklaidos laisvei. Kaip Europoje ji turėtų būti suprantama?

- Žiniasklaidos laisvė – būtinas mūsų demokratijų elementas. Visos kitos žmogaus teisės ir laisvės negalėtų egzistuoti be žodžio laisvės. Ši laisvė susideda iš kelių esminių elementų: valdžios nesikišimo į žiniasklaidos funkcionavimą, supratimo, kas yra viešasis interesas ir gebėjimo jį apsaugoti teisinėmis priemonėmis, iš pačios žiniasklaidos savanoriškai kylančių savireguliacijos mechanizmų siekiant pagerinti žiniasklaidos kokybę be valdžios įsikišimo, kuo platesnio žiniasklaidos priėjimo prie viešosios informacijos.

Žiniasklaida tarnauja kaip sarginis šuo mūsų išrinktai valdžiai ir leidžia piliečiams ją kontroliuoti. Tokiu būdu stimuliuojamas demokratinis valdymas, leidžiantis mums į valdžią rinkti tuos, kurie geresni ir dirba visuomenės labui.

- Kodėl dar dažnai nemokame susitvarkyti su žiniasklaidos laisve?

- Žiniasklaidos laisvė, kad ir kokia pažengusi kai kuriose valstybėse bebūtų, labai trapi. Netgi valstybėse, kur žiniasklaidos laisvės tradicijos stiprios ištisus dešimtmečius, bandoma įvesti suvaržymus ir prieš tai pirmiausia turi kovoti žurnalistų bendruomenė, pilietinė visuomenė, tarpvyriausybinės organizacijos.

Kol kas stinga supratimo apie gyvybinę laisvos žiniasklaidos rolę mūsų visuomenių gerovei. Jei pažiūrėsime į labiausiai išsivysčiusias Europos ekonomikas, kurios turi pasisekimą kovoje su nusikalstamumu, terorizmu ir kitais XXI amžiaus iššūkiais, visos jos turi stiprią laisvos spaudos sistemą.

Mano tikslas – nuolat priminti ESBO narėms apie jų įsipareigojimus žiniasklaidos laisvei. Sėkmė priklauso nuo politinių valdžios tikslų, pilietinės visuomenės aktyvumo ir pačių žurnalistų pastangų ginant jų teises. Apskritai, žiniasklaidos laisvės saugojimas ir vystymas – niekada nesibaigiantis procesas – netgi tose valstybėse, kur žiniasklaidos laisvė atrodo stipri.

Džiaugiuosi, kad ESBO pirmininkaujanti Lietuva prioritetu paskelbė žiniasklaidos laisvę. Tai padeda man užsiimti tokiais svariais dalykais kaip grėsmės žiniasklaidos ir interneto laisvei. Turime likti budrūs ir reaguoti į visus bandymus kėsintis į žiniasklaidos laisvę.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją