Tokių veiksmų imtasi, kai išrinkus naują LRT tarybos pirmininką kai kurios žiniasklaidos priemonės iškėlė klausimą, ar išrinkta LRT taryba privalo skubiai skelbti konkursą LRT generalinio direktoriaus pareigoms užimti.
Kaip DELFI jau rašė, į diskusiją, ar išrinkus naują LRT tarybos pirmininką turi trauktis generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, įsitraukė ir konservatoriai.
LRT tarybos pirmininko pareiškimas:
LRT įstatymas nustato, jog LRT savo veiklą grindžia Visuomenės informavimo įstatymu, Viešųjų įstaigų įstatymu, kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo įstatais. LRT valdymo organai yra LRT Taryba ir generalinis direktorius. Pagal įstatymą, LRT Tarybos pirmininką Tarybos nariai renka 3 metams. Tas pats įstatymas nustato, kad LRT generalinis direktorius daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma skiriamas 5 metams.
Vadovaujantis LRT įstatymo 10 str. 1 d. 15 p., LRT Tarybos pirmininką atšaukus iš pareigų pirma laiko LRT įstatymo 9 str. 5 d. nustatytais atvejais arba pasibaigus Tarybos pirmininko 3 metų kadencijai ir Tarybos pirmininko neperrinkus dar vienai kadencijai, naujai išrinktas Tarybos pirmininkas lyg ir privalo skelbti konkursą LRT generalinio direktoriaus pareigoms užimti, neatsižvelgiant į faktą, kad įstaigos vadovas pareigas atlieka ir jo kadencija dar nepasibaigusi.
Kaip žinoma, juridinio asmens valdymo organų įgaliojimų trukmė nustatoma tam, kad valdymo organas galėtų tinkamai ir su perspektyva į ateitį organizuoti juridinio asmens veiklą, nustatytų juridinio asmens veiklos kasmetinius ir perspektyvinius planus, formuluotų juridinio asmens veiklos uždavinius, planuotų juridinio asmens pajamas ir išlaidas ir t.t.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog LRT įstatymo 9 str. 5 d. nustatyti Tarybos nario (kartu ir Tarybos pirmininko) įgaliojimų anksčiau laiko pasibaigimo pagrindai yra ordinariniai juridiniai faktai, galintys įvykti bet kada ir gerokai dažniau, nei turėtų trukti įstatyme numatyta generalinio direktoriaus kadencija.
Pažymėtina ir į tai, kad anksčiau Tarybos pirmininko pareigas ėjęs Romas Pakalnis kai buvo perrinktas antrai kadencijai, neskelbė naujo konkurso generalinio direktoriaus pareigoms užimti (tuo metu generalinio direktoriaus pareigas ėjo Kęstutis Petrauskis).
Sistemiškai išanalizavus visą LRT įstatymą, taip pat Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų (LRT yra viešoji įstaiga, todėl jai taikomas ir Viešųjų įstaigų įstatymas) įstatymą ir jų taikymo praktiką, darytina išvada, kad dviprasmiška LRT įstatymo 10 str. 1 d. 15 p. nuostata dėl konkurso generalinio direktoriaus pareigoms užimti paskelbimo, išrinkus Tarybos pirmininką, prieštarauja LRT įstatymo 10 str. 1 d. 16 p. ir 12 str. 2 d. nustatytai generalinio direktoriaus skyrimo tvarkai, kad Taryba, o ne Tarybos pirmininkas vienasmeniškai, daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma skiria LRT generalinį direktorių 5 metams.
Beje, LRT veiklą reglamentuojantis įstatymas buvo priimtas dar 1996 metais. Jame yra nemažai nuostatų, nustatančių juridinio asmens valdymo organo sudarymo tvarką, kai valdymo organas yra sudaromas pirmą kartą juridinio asmens veiklos istorijoje (pvz., LRT įstatymo 9 str. 2 d. nustato, kaip pirmą kartą sudaroma LRT Taryba).
Todėl jei būtų taikoma tik LRT įstatymo 10 str. 1 d. 15 p. norma ir nekreipiama dėmesio į LRT įstatyme nustatytų normų visumą, būtų iškreipta juridinio asmens vienasmenio valdymo organo instituto prasmė. Tokiu būdu įstaigos vadovas galėtų būti keičiamas dažnai ir nesant pagrįstų priežasčių, atsižvelgiant į vienintelį juridinį faktą, kad išrinktas juridinio asmens kolegialaus valdymo organo vadovas. Tai ne tik prieštarautų protingumo principui, bet iš esmės LRT generalinio direktoriaus pareigybę paverstų politine.
Todėl siekiant panašių situacijų išvengti ateityje, LRT Taryba siūlo inicijuoti LRT įstatymo atitinkamų pataisų priėmimą, kurios panaikintų dviprasmiškas ir tarpusavyje nesuderintas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias generalinio direktoriaus skyrimo tvarką. Tai ne tik padėtų LRT efektyviau organizuoti savo veiklą, bet ir užkirstų kelią galimoms viešoms spekuliacijoms ir politiniams žaidimams dėl tokių nuostatų taikymo.
