Pasiekę narystę Europos Sąjungoje, iš tikrųjų galime kur kas atkakliau, jo nuomone, spręsti nacionalinio paveldo problemas. Anot Č. Juršėno, vertybių globa, fondų pristatymas visuomenei neabejotinai gali tapti viena iš naujų prioritetinės veiklos krypčių ne vien paminklosaugininkams, bet ir politikams, tarp jų - Vyriausybės nariams, savivaldybių merams.
"Šiandien, būdami Europos Sąjungoje, turime tai panaudoti kaip mūsų tapatumo ir nacionalinių tradicijų išlaikymo galimybę", - sakė Č. Juršėnas.
Kita vertus, mes patys, anot jo, privalome savikritiškai apsidairyti: ar esame pagarbūs išlikusiems paminklams, ar tinkamai įprasminame valstybingumą gatvėse ir aikštėse, pastatuose ir leidiniuose? "Be to, jei dangoraižių šešėliuose paliksime bažnyčių bokštus, gali būti, kad unifikuotas kraštovaizdis taps nepatrauklus užsienio svečiams", - sakė Č. Juršėnas.
Jo nuomone, minima šimtametė sukaktis yra viena džiugiausių lietuvių tautos švenčių, ji paliečia mūsų tapatybės esmę, gimtąją kalbą, viešąjį žodį, kurį svetima jėga norėjo iš mūsų atimti. Č. Juršėno nuomone, pergalė dėl lotyniškųjų raidžių kažkuria prasme galima būtų sugretinti su Lietuvos krikštu, su stojimu į Europos Sąjungą. "Visais trimis atvejais vyko apsisprendimas, su kuo mums žengti į ateitį, - sakė laikinasis Seimo vadovas.
Ši sukaktis siaurąja prasme, Č. Juršėno teigimu, - Lietuvos švietimo, kultūros, meno, mokslo, politikos žmonių šventė, kurioje daug istorinės išminties ir sektinų pavyzdžių.
"Kova dėl lietuviškosios spaudos, kaip žinome, pagimdė pasaulinio masto fenomeną - knygnešystę, kuria didžiuosimės tol, kol bus gyva lietuvių tauta", - teigė Č. Juršėnas.
Jo nuomone, knygnešystė jau perkeltine prasme bus aktuali visuomet, ypač kai tradicinį spausdintą žodį, knygą ryžtingai bando išstumti elektroninės informacijos priemonės. Todėl Č. Juršėnas ragino įtraukti šį žodį į žodyną, rasti jam atitikmenį kitomis Europos Sąjungos kalbomis, kad užsienio šalių vartotojai turėtų originalų terminą.
Minint istorinę šimtametę sukaktį iš Seimo tribūnos kalbėjo Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorė Audronė Nugaraitė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, "Literatūros ir meno" savaitraščio vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis, Vilniaus pedagoginio universiteto prorektorius Aivas Ragauskas, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas Vaclovas Krutinis ir kiti.
Laikinasis Seimo Pirmininkas Č. Juršėnas, vadovaujantis Lietuviškos spaudos atgavimo 100-mečio minėjimo komisijai, iš Seimo tribūnos perskaitė UNESCO generalinio sekretoriaus Koičiro Macuros (Koichiro Matsuura) iškilmingo posėdžio dalyviams adresuotą sveikinimą.
Šių metų gegužės 7 d. sukako 100 metų, kai lietuviai tautinio sąjūdžio veikėjų dėka atgavo spaudos teisę skelbti ir skleisti informaciją lotyniškais rašmenimis.
Pernai liepos 3 d. Seimas, įvertindamas lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo reikšmę tautos atgimimui, valstybingumo atkūrimui ir kultūros pažangai, paskelbė 2004 metus Kalbos ir knygos metais.