A. Račas DELFI teigė siekiąs išgauti tokią informaciją, kuri apskritai neturėtų būti įslaptinta, juo labiau, kad tai liečia nacionalinį transliuotoją.
„Taryba tiesiog nusprendė nesuteikti (informacijos – DELFI). Aš galvoju, kad įstatymas yra dalykas, kurio turėtų ir tarybos nariai laikytis. Pagal įstatymą, taryba yra aukščiausias LRT valdymo organas. Jeigu esi tarybos narys, kaip tu gali priimti sprendimus negaudamas informacijos? – retoriškai klausė A. Račas. – Kaip tu gali tvirtinti sąmatą, kai nežinai, kaip tie pinigai buvo leidžiami? Aš taip dirbti nepratęs.“
LRT tarybos narys viliasi, kad teismas priims jam palankų sprendimą. „Manau, kad tai daug pakeis. Pirmiausiai, tai parodys, kad generalinis direktorius nėra asmuo, kuris priima sprendimus nepaisydamas jokių įstatymų. Antras dalykas: jeigu man bus leista susipažinti su informacija, bus truputėlį aiškiau, kas yra aukščiausias LRT valdymo organas – generalinis direktorius ar LRT taryba. Labai tikiuosi, kad teismas pasakys, kad negali būti slaptos informacijos aukščiausiam (LRT – DELFI) valdymo organui. Mano supratimu, tai yra visiškas teisinis absurdas“, - tęsė A. Račas.
BNS vadovas bei LRT tarybos narys prašo, kad teismas jam leistų susipažinti su informacija apie LRT biudžeto vykdymą, sutartis dėl sublicencijų perleidimo kitiems transliuotojams (pvz., dėl LNK televizijai perleistos teisės transliuoti dalį pernai vykusio Pasaulio vyrų futbolo čempionato varžybų). A. Račas taip pat norėtų susipažinti su konkrečiais A. Siaurusevičiaus sprendimais.
„A. Siaurusevičius skundėsi, kad jis nesuvaldo savo darbuotojų, kad niekas nevykdo jo įsakymų ir pan. Paprašiau, kad jis pateiktų sąrašą nuobaudų, kurias jis yra skyręs dėl įsakymų nevykdymo. Taip pat prašiau įsakymo dėl struktūrinių pertvarkų, kurias jis neva dabar vykdo, dėl priedų mokėjimo, dėl autorinių sutarčių. Prašiau susipažinti su tuo, kas šiaip yra tarybos kompetencija. Aš būčiau už tai, kad tokia informacija apskritai būtų vieša, (...) kokia čia gali būti paslaptis? Kaip tik turi būti kiek įmanoma daugiau skaidrumo“, - reziumavo pašnekovas.
LRT tarybos pirmininkas bei Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius DELFI teigė, esą teisiamasi dėl konkrečios informacijos atskleidimo, o ne dėl paties tarybos narių darbo principo. Jis pabrėžė, esą kovą priimtas sprendimas, kuriuo A. Račui neleista susipažinti su minėtais LRT veiklos duomenimis, dar nereiškia, jog visų tarybos narių galimybės susipažinti su informacija yra apribotos.
„Tai buvo pirmas atvejis, kai didžioji dalis tarybos narių į kolegos prašymą žiūrėjo kitaip, negu pats kolega. Nors man nesmagu, kad tenka aiškintis teismuose dėl to dalyko, bet panašu, kad teismas tikrai galės atsakyti, kaip kai kuriais atvejais turi elgtis LRT administracijos vadovybė, t.y. generalinis direktorius, kuri turi savo dispozicijoje konfidencialią ir visą kitą su LRT veikla susijusią medžiagą. Deja, šiuo konkrečiu atveju, tik teismas galės pasakyti, kas buvo teisesnis“, - kalbėjo D. Radzevičius.
Jis pabrėžė, kad sprendimą neleisti A. Račui susipažinti su informacija apie LRT veiklą priėmė pats A. Siaurusevičius, o LRT taryba buvo tarsi jųdviejų konfliktą sprendžianti institucija.
„Į administraciją kreipėsi tarybos narys A. Račas. Administracija atsisakė jam pateikti informaciją, turėdama savus argumentus. Vienas iš argumentų buvo, kiek pamenu, ir kolegos A. Račo nuolat viešojoje erdvėje skelbiama informacija. Tame tarpe – ir apie kai kuriuos uždarus tarybos posėdžius. Ir baimė, kad gali būti paviešinta konfidenciali informacija. Tarybos situacija buvo tiktai tokia, kad, pagal mūsų tvarką, jeigu tarybos nariui atsisakoma duoti informaciją iš administracijos, tokiu atveju, jis gali prašyti tarybos išnagrinėti šį skundą. Šį kartą tarybos narių didžioji dauguma manė, kad administracija turi pakankamai argumentų“, - aiškino LRT tarybos vadovas.
A. Siaurusevičius: aš tik vykdau tarybos valią
Tuo tarpu LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius DELFI teigė, esą jis tėra LRT tarybos sprendimo vykdytojas. Be to, esą ne visa informacija, su kuria susipažinti nori A. Račas, turėtų būti viešai prieinama.
„Taryba balsavo, kad neduoti A. Račui šitos konfidencialios informacijos. Aš tik vykdau tarybos valią, - aiškino A. Siaurusevičius. – Šiuo atveju, generalinis direktorius tik vykdė tarybos nutarimą – nesuteikti informacijos. (...) Sutartyse yra konfidencialumo įsipareigojimai. Sakykim, tarptautinės sutartys. Deja, pagal tą patį įstatymą, atsakomybė asmeniškai tenka generaliniam direktoriui. Aš turėčiau atsakyti. O tarptautinėse sutartyse yra griežti reikalavimai.“
Anot LRT vadovo, atsisakant A. Račui suteikti šią informaciją buvo „pagrįstų abejonių, ar ji nebus panaudota viešai ir ne tarybos nario funkcijoms atlikti“.
„Aš kreipiausi į tarybą, ir taryba balsavo, kad nesuteikti tos informacijos. Taigi, matyt, laikė, kad abejonės pagrįstos“, - pridūrė A. Siaurusevičius.
Jis pabrėžė, kad taisykles, pagal kurias LRT tarybos nariui A. Račui buvo neleista susipažinti su informacija apie LRT veiklą, patvirtino ta pati LRT taryba.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas A. Račo ieškinį svarstys trečiadienį.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas A. Račo ieškinį svarstys trečiadienį.
