Taip pat buvo pradėtos žuvusiosios bendradarbių apklausos, bandant išsiaiškinti, ar pastaruoju metu ji nebuvo sulaukusi grasinimų. Teigiama, esą pareigūnai gali turėti vaizdo juostą su įtariamo žudiko veidu.
„Novosti“ kalbintas vienas pareigūnas neatmetė galimybės, kad nusikaltėlis pats gali būti nebegyvas. Anot jo, klausimų kelia faktas, kad žudikas po nusikaltimo nebandė sugadinti stebėjimo kameros ir praktiškai neslėpė savo veido, kuris nebuvo pridengtas kauke.
Savo ruožtu "Novaja gazeta" redakcija paskelbė pati pradedanti tyrimą dėl savo apžvalgininkės nužudymo. Pasak vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo Olego Chlebnikovo, laikraštis gali gauti daugiau informacijos, nei pareigūnai, kadangi gali savais kanalais susisiekti su informacijos šaltiniais. Jo teigimu, tam tikros informacijos apie A. Politkovskajos nužudymą jau esama.
Laikraščio pareiškime teigiama, jog žurnalistės nužudymas gali būti susijęs su straipsnių serija apie Čečėnijos premjerą Raslaną Kadyrovą. Nužudymą esą galėjo suorganizuoti tiek Čečėnijos premjero aplinka, tiek jo priešininkai, kurie nenori, kas R. Kadyrovas taptų Čečėnijos prezidentu.
Tačiau kai kurie komentatoriai ir analitikai spėja, kad žmogžudystė gali būti tiesiogiai nesusijusi su konkrečiais A. Politkovskajos rašiniais. Jai esą galėjo patekti informacija apie tam tikrus asmenis, kurie, nenorėdami turėti problemų, ryžosi pašalinti žurnalistę. Be to, primenama, kad A. Politkovskaja buvo atsidūrusi galingų jėgų interesų lauke. Nors moteriai ne kartą buvo siūloma apsauga, žurnalistė jos visuomet atsisakydavo.
Žuvo dėl savo profesinės veiklos
Neabejojama, kad garsi A. Politkovskaja buvo nužudyta dėl savo profesinės ir visuomeninės veiklos. Patvirtinimų, kad tai galėjo būti eilinis užpuolimas arba apiplėšimas, esą nėra. Įdomus sutapimas - apžvalgininkė žuvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kurio nevengė kritikuoti, 54-ojo gimtadienio dieną.
48 metų žurnalistės, kritikavusios Kremlių dėl veiksmų Čečėnijoje, kūnas su šautinėmis žaizdomis buvo rastas šeštadienio pavakarę jos name Maskvoje.
Pasak Rusijos žiniasklaidos, A. Politkovskajos kūną lifte 17.10 val. vietos laiku aptiko kaimynė. Greta mėtėsi pistoletas „Makarov“ su keturiomis kulkomis ir gilzės. Ginklas buvo atiduotas balistinei ekspertizei, kad būtų nustatyta, ar jis nebuvo šiaip sau numestas šalia nužudytosios, taip siekiant supainioti pareigūnus.
Manoma, kad žudikas laukė moters laiptinės aikštelėje pirmajame aukšte. Žurnalistė tuo metu, parvažiavusi iš parduotuvės, su produktų pilnais maišais užlipo į savo butą. Jai grįžus pasiimti likusių daiktų iš mašinos ir įėjus į liftą, žudikas peršovė A. Politkovskajai krūtinę, o paskui paleido kontrolinį šūvį į galvą.
A. Politkovskaja išgarsėjo savo rašiniais apie Čečėniją ir Šiaurės Kaukazą. Paskutiniame savo straipsnyje, kuris pasirodė rugsėjo pabaigoje, žurnalistė rašė apie čečėnų būrių, kariaujančių federalinių jėgų pusėje, sudėtį ir veiksmus. Pasak newsru.com, pastarosiomis dienomis ji rinko medžiagą apie kankinimus Čečėnijoje. Rašinys turėjo pasirodyti kitą pirmadienį.
Šeštadienio vakarą prie laiptinės, kur gyveno A. Politkovskaja, susirinko jos artimieji, draugai ir kolegos. Prie įėjimo į laiptinę žmonės dėjo gėles – baltus ir raudonus gvazdikus, degino žvakutes, dauguma verkė. Nors po žmogžudystės aplink namą dirbo daugybė prokuratūros ir milicijos pareigūnų, jie praleido visus, kurie atėjo pagerbti žurnalistės atminimo.
„Novaja gazeta“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas pareiškė manąs, kad ši žmogžudystė yra susijusi su žurnalistės veikla. Kaip žinoma, A. Politkovskajai ne kartą buvo grasinama. O 2004 metų rugsėjį, tragiškos įkaitų dramos Beslane metu, žurnalistę buvo bandoma nunuodyti lėktuve.
Be to, A. Politkovskajos pavardė figūravo „rusų tautos ir Rusijos valstybės“ priešų sąraše, kurį šių metų pavasarį paskelbė Liberaldemokratų partijos atstovas Valstybės Dūmoje Nikolajus Kurjanovičius.
Buvęs žurnalistės vyras Aleksandras Politkovskis taip pat teigė, jog žmogžudystės priežastis – greičiausiai profesinė jos veikla. „Esu įsitikinęs, kad artimiausiu metu šis nusikaltimas nebus išaiškintas“, - sakė jis, tačiau pridūrė, kad pastaruoju metu grasinimai buvo liovęsi.
"Rizika yra nuolatinė mano darbo dalis", - ne kartą sakė žurnalistė.
Tarptautinės organizacijos reikalauja kruopštaus ir greito tyrimo
JAV žiniasklaidos organizacija "Freedom House" paragino Rusiją išsiaiškinti šios žmogžudystės užsakovus ir vykdytojus. Kaip skelbiama organizacijos pareiškime, "A. Politkovskajos žūtis - didžiulė netektis rusams ir visiems, kurie nori, kad Rusija taptų laisva, demokratine šalimi". Rusijos valdžia taip pat paraginta užtikrinti kitų žurnalistų saugumą.
Anksčiau Europos Tarybos generalinis sekretorius Terry Davisas pareagino kaip galima greičiau ištirti "Novaja gazeta" apžvalgininkės nužudymą. Jo pareiškime teigiama, kad šiam tyrimui turi būti skiriamas itin didelis dėmesys.
JAV prezidento George'o W. Busho administracija pareiškė esanti šokiruota šios žmogžudystės ir paragino Rusijos valdžią "kuo skubiau ir itin kruopščiai" ištirti nusikaltimą.
"Ji buvo viena iš nedaugelio likusių itin patyrusių, profesionalių ir nepriklausomų Rusijos žurnalistų, o jos mirtis sukels pyktį ir šoką", - pažymėjo bbc.co.uk.
A. Politkovskaja laikraštyje „Novaja gazeta“ dirbo nuo 1999 metų birželio. Ji ne kartą lankėsi karo veiksmų zonoje Čečėnijoje, pabėgėlių stovyklose Dagestane, parašė knygą „Kelionė į pragarą. Čečėnijos dienoraštis“.
Per įkaitų dramą Dubrovkoje 2002 metų rudenį ji buvo viena iš derybininkų, palaikiusių kontaktą su čečėnų kovotojais.
Už reportažų iš Čečėnijos seriją 2000 metais A. Politkovskajai buvo įteikta „Auksinė plunksna“. Už savo rašinius ji yra gavusi ir keletą kitų premijų.
Žurnalistė taip pat garsėjo kova už žmogaus teises: padėjo žuvusių karių motinoms teismuose, tyrė korupciją Gynybos ministerijoje ir Čečėnijoje dislokuotų jungtinių karinių pajėgų vadovybėje.
A. Politkovskaja turėjo du vaikus.
Žudikai negaili nei žurnalistų, nei politikų
A. Politkovskaja – ne pirmoji „Novaja gazeta“ žurnalistė, tapusi nusikaltėlių auka. Iš viso per pastaruosius šešerius metus buvo nužudyta 12 Rusijos žurnalistų.
2000 metų liepą po pasikėsinimo mirė specialiųjų projektų skyriaus redaktorius Igoris Domnikovas. Žurnalistas prieš porą mėnesių buvo patyręs sunkią galvos traumą – nusikaltėliai kelis kartus sudavė plaktuku jo namo laiptinėje. Beje, spėjama, kad iš tiesų tąsyk norėta pasikėsinti į kitą šio laikraščio darbuotoją – Olegą Sultanovą, kuris buvo panašus į kolegą ir gyveno toje pačioje laiptinėje.
2002 metų kovą Sočyje buvo užpultas korespondentas Sergejus Zolovkinas.
2003 metų birželį mirė vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Jurijus Ščekočichinas. Oficialia jo mirties priežastimi paskelbtas ūmus alerginis sindromas, tačiau kas tiksliai jį sukėlė, taip ir nepaaiškėjo. Manoma, kad žurnalisto mirtis galėjo būti smurtinė, galbūt – nunuodijimas.
Per pastarąjį dešimtmetį Rusijoje nuo žudikų rankų žuvo ir daugiau garsių žmonių, tarp jų – žinomų žurnalistų.
1995 metų kovą Maskvoje buvo nušautas televizijos žurnalistas Vladislavas Listjevas. 1998 metų lapkritį Sankt Peterburge nužudyta Valstybės Dūmos narė liberalė Galina Starovoitova, 2002 metų spalį Maskvoje - Magadano gubernatorius Valentinas Cvetkovas.
2004 metais buvo nušautas žurnalo „Forbes“ rusiškos versijos redaktrius Paulas Klebnikovas, po metų – buvęs banko vadovas Aleksandras Slesariovas. Prieš kelias savaites žudiko kulkos pakirto Rusijos centrinio banko vadovo pirmąjį pavaduotoją Andrejų Kozlovą.
