Humanitarinių mokslų daktaras Mantas Martišius sutinka, kad vokiečių bei prancūzų kalbos teikia platesnį akiratį bei didesnes įsidarbinimo galimybes, tačiau apgailestauja, kad šių kalbų, kaip ir rusų, mokykloje išmokti beveik neįmanoma.
„Kai norime praplėsti savo akiratį, labai svarbi vokiečių kalba. Informacija šia kalba galbūt nebus tokia šališka, kaip amerikiečių anglų. Vokietija – demokratinė šalis, tad, kitaip nei rusiškuose ar kiniškuose tekstuose, vokiškuose nebus išvedžiojimų ar bandymo manipuliuoti informacija“, – tvirtina M. Martišius.
Nors rusų, vokiečių, prancūzų kalbos priklauso atskiroms grupėms (slavų, germanų, romanų) ir, išmokus vienos, jau galima šiek tiek suprasti ir giminingas kalbas, šios kalbos mokykloje laikomos antrosiomis užsienio kalbomis, joms skiriamos dvi pamokos per savaitę nuo 6 klasės, tad jų išmokti ten neįmanoma, apgailestauja M. Martišius.
Be anglų kalbos – nė žingsnio
Vadovų paieškos įmonės „AIMS International Lietuva“ vadovaujantis partneris Šarūnas Dyburis tikina, kad pretenduojantys į vadovo pareigas asmenys neišvengiamai privalo mokėti anglų kalbą: „Jei žmogus kandidatuoja į vadovo poziciją, anglų kalba privaloma. Tik labai retais atvejais gali būti toleruojamas faktas, kad žmogus moka kažkokią kitą užsienio kalbą.“
Savo ruožtu L. Duksaitė-Iškauskienė pastebi, kad per darbo pokalbius dažnai netgi pamirštama paklausti, ar kandidatas moka anglų kalbą, nes tai jau savaime suprantamas dalykas. „Lygiai taip pat, kaip trisdešimtmečio ar jaunesnio neklausiama apie jo anglų kalbos žinias, penkiasdešimtmečio nebeklausiama, ar jis moka rusų“, – teigia L. Duksaitė-Iškauskienė.
M. Martišiaus teigimu, tikrai gerai anglų kalbą mokantis žmogus visada ras gausybę informacijos, tad plačiajai visuomenei šios kalbos visiškai pakanka. Tačiau kalbos žinios turi būti geros: „Neužtenka mokėti pasakyti savo vardą ir pavardę, reikia gebėti skaityti knygas, žiūrėti dokumentinius filmus be vertimo.“
Skandinavų kalbos gali užtikrinti didesnę algą
„Jaučiame ir didelį norvegų kalbos poreikį. Rimtiems specialistams Norvegijoje pasiūloma didesnė alga, tačiau taip pat reikalaujama turėti bent kalbos pagrindus“, – pažymi kalbų mokyklos direktoriaus pavaduotoja R. Sabonienė.
Š. Dyburio teigimu, į jo vadovaujamą vadovų paieškos įmonę kreipiasi Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos įmonės, tačiau dažniausiai vadovų paieška Lietuvoje domisi Skandinavijos šalių kompanijos. „Nors kompanijoms svarbiausia, kad kandidatas būtų puikus savo srities specialistas, skandinavai visada labai vertina žmones, mokančius jų šalies kalbą, kurią išmokti nelengva“, – pastebi Š. Dyburis.
Pasigendama mokančių rusų kalbą
L. Duksaitės-Iškauskienės teigimu, darbdaviai labai pasigenda rusų kalbą mokančių jaunų žmonių. Anot jos, jauni žmonės, mokantys rusų kalbą, daugeliu atvejų turėtų pranašumą darbuotojų atrankoje: „Rusų kalba mums labai reikalinga, nes yra daug verslo ryšių su Rytų šalimis. Tad didelis trūkumas, kai jauni žmonės jos nemoka.“
Rusų kalbos poreikį patvirtina ir R. Sabonienė. Anot jos, daugybė įmonių, turinčių partnerių Rytuose, siunčia savo darbuotojų grupes mokytis šios kalbos.
Humanitarinių mokslų daktaras M. Martišius abejoja, kad rusų kalbą, kaip sovietiniais laikais, turėtų mokėti visi: „Nemanau, kad jaunas žmogus vyks mokytis į Rusiją, skaitys mokslinę literatūrą rusų kalba. Daugybė knygų, filmų yra kitomis kalbomis. Tačiau verslui ši kalba labai naudinga, nes ją mokant galima bendrauti ne tik su Rusija, bet ir su Baltarusija, Ukraina. Daliai verslu užsiimančių žmonių ši kalba neišvengiamai reikalinga.“