Lietuvos bankas paskelbė, kokios pensijos galime tikėtis

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad papildomai pensijai kaupiantys gyventojai išėję į pensiją gali tikėtis panašaus atlyginimo ir pensijos santykio, koks yra šiuo metu.

Apie tai pristatydamas tyrimą „II pakopos pensijų sistemos įtaka gyventojų ir valstybės finansams“ sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

„Jeigu patys žmonės prisidės kaupdami savo pensiją, jie gali tikėtis gauti panašaus lygio pensiją kaip šiuo metu“, - dėstė V. Šapoka.

Anot jo, daryta prielaida, kad šiuo metu algos ir pensijos santykis siekia apie 50 proc., o papildomas kaupimas yra kaupimas II pakopos pensijų fonduose gaunant papildomą valstybės subsidiją, t.y., kaupiant maksimaliai.

“Turėsime žymiai mažiau dirbančiųjų, o gyvenimo trukmė ilgės, - apie neišvengiamus demografinius pokyčius sakė V.Šapoka. - Dirbančiųjų, kurie galės sunešti pinigus, iš kurių galėtume gauti pensiją, bus žymiai mažiau.“

Pasak jo, dėl to imtasi dviejų esminių sprendimų: pirmas žingsnis – pensijų reforma, antras - pailgintas pensinis amžius.

„Jeigu būtų atsisakyta antros pakopos, ateityje situacija taptų kritinė, - sakė specialistas. - Po 2036 m. situacija labai sparčiai blogėtų dėl demografinės padėties.“

Skaičiuojama, kad atsisakius kaupimo II pakopos pensijų fonduose, darbo užmokesčio ir pensijos santykis nukristų iki 24-30 proc.

Nors V. Šapoka, pristatydamas banko tyrimą teigė, kad tyrimo metu paaiškėjo, jog II pakopos pensijų fondų panacėja demografinėms problemoms spręsti negalima pavadinti, tačiau nustatyta, kad neigiamos įtakos šis kaupimo būdas neturės.

Tačiau specialistas priminė, kad reikia atkreipti dėmesį ir į rizikas, pavyzdžiui, dėl politinių sprendimų pensijos dydis gali nebūti toks, kokio tikimasi.

Lietuvos bankui atliekant tyrimą buvo vadovaujamasi ekonometriniais modeliais, skaičiuotas laikotarpis iki 2060 m., vertinti 50 tūkst. įvairių scenarijų.

Pagrindinės tyrimo prielaidos imtos iš Europos Komisijos prognozių, naudotasi konservatyviomis grąžos ir rizikos prielaidomis.

Arba kaupti maksimaliai, arba nekaupti visai

Tyrimo metu paaiškėjo, jog kaupiant „Sodroje“ ir II pakopos pensijų fonduose, tačiau prie to papildomai neprisidedant, potencialios pensijos ir atlyginimo santykis padidėtų nežymiai 5-8 procentinių punktų.

„Ta nauda nėra reikšmingai didelė lyginant su investavimo rizika, dėl to žmogui vertėtų pasvarstyti ar dalyvauti pilna apimtimi, arba nedalyvauti visai“, - sakė V.Šapoka.

Tiesa, jei būtų priimti politiniai sprendimai padidinti mokamą „Sodros“ dalį, kaupiantys papildomai gali tikėtis ir didesnės pensijos nei pusė buvusios algos.

„Viskas priklausys nuo to, kokią „Sodros“ pensijos dalį politikai bus pasiryžę mokėti. Jeigu mes darome prielaidą, kad bus siekiama išlaikyti nedeficitinį „Sodros“ balansą pensijų dalyje ir mokėti priklausomai nuo finansinių galimybių, tokiu atveju „Sodros“ dalis ateityje turėtų mažėti. Be jokios abejonės, politikai gali nuspręsti, jog ji žūtbūt turi likti tame pat lygmenyje“, - dėstė V. Šapoka.

Jis priminė, jog nerekomenduojama pradėti kaupti pensijai papildomai, kai iki pensinio amžiaus yra likęs dešimtmetis ar mažiau.