aA
Taip, iš pirmo žvilgsnio gana juokingai, skamba spalio mėnesio žurnalo „Investuok“ numerio tema. Bet investuotojams tai visai nejuokingas klausimas – jau kelerius metus viskas finansų rinkose yra brangu. O pinigų yra per daug. Nors apie artėjančias krizes bei recesijas ir jas pranašaujančius ženklus kalbama kiekvieną dieną kokias 700 dienų iš eilės, pasaulio pabaiga ateiti nesiruošia. Bet investuoti vis tiek baisoka. Tad ką daryti?
© DELFI / Domantas Pipas

Iš centrinių bankų veiksmų, kai ECB nukirto palūkanas ir FED rugsėjį dar kartą pakirpo bazines normas, darosi vis panašiau, kad (kaip rašėme praeitame numeryje) kurį laiką gyvensime Japonijoje. Todėl krepšelius verta pradėti ruošti stagnacijos scenarijui. Kai niekas negeneruoja grąžos ir nemokami pinigai yra norma.

Nepaisant stagnacijos scenarijaus, investicinius krepšelius po 10 metų augimo ir rimto finansinių aktyvų brangimo per tą laikotarpį verta pradėti laikyti gynybinėje pozicijoje. Todėl aptariant atskiras turto klases, strategijas bei taktinius veiksmus būtina atsižvelgti ir į tai, kaip šie atrodo galimos krizės akivaizdoje. Situaciją galima iliustruoti ir pastaruoju metu mėgstamu posakiu šmėžuojančiu žurnalo „Investuok“ puslapiuose - medžiai, kaip ir finansų rinkos, iki dangaus neauga

Ar pasyvus investavimas – panacėja?

Per dabartinį augimo ciklą pasaulyje labai išpopuliarėjo pasyvus investavimas. Šiandien diduma smulkiųjų ir net dalis didelių institucinių investuotojų turi investiciniuose krepšeliuose įvairių finansinių produktų, kuriems reikia itin mažai priežiūros. Tokią tendenciją paskatino kelios priežastys.

Pirmiausia sekuritizacija, globalizacija, skaitmenizacija ir kiti gudrūs žodžiai veda prie vis naujų finansinių produktų, kurie popieriuje yra naudingi smulkiajam. Naujos sutelktinio arba tarpusavio finansavimo platformos, finansų technologijų sprendimai ir net tokie šiandien jau įprasti produktai kaip ETF investavimo aplinką smulkiesiems per dešimtmetį pakeitė iš esmės.

Šiandien kone visi siūlo tą pačią idėją – pasirinkti rizikos lygį, nustatyti mėnesio įmoką ir pamiršti visas investavimo problemas visam gyvenimui (su minimaliais komisiniais mokesčiais). Tad nenuostabu, kad žmonės renkasi tokį pasyvų investavimą. Nes tai yra pigu ir paprasta.

Antra priežastis yra perteklinis likvidumas iš centrinių bankų. Kuris sumažino investuotojų poreikį kreipti dėmesį į kokybinius veiksnius. Nors tai nutinka per kiekvieną ciklą, lengvų pinigų aplinka ir centrinių bankų pažadai gelbėti viską, kas juda, augimo metais privertė investuotojus net greičiau nei įprastai pamiršti balansų kokybės svarbą ir daugiau dėmesio kreipti į momentines tendencijas. Kurios dažnai būna paremtos masių psichologija, trumpalaikėmis madomis ir kitais ilguoju laikotarpiu bereikšmiais faktoriais.

Visai nejuokingas šių laikų klausimas: kur dėti pinigus, kai nėra kur jų dėti?
© Shutterstock


Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl žurnale „Investuok“ jau tiek laiko kalbam apie burbulą. Nes poreikis diskriminuoti pagal aktyvų kokybę, kuris visada dingsta burbulo metu, šį kartą dingo ankstesnėje ciklo fazėje.

Be to, augant pasyvaus investavimo populiarumui, kai investuojama į indeksus sekančius produktus, pinigai natūraliai juda ne tik į fundamentaliai kokybiškas finansines priemones. Kai kažkas perka S&P 500 indeksą sekantį ETF, pinigai už pirkimą juda į visas akcijas proporcingai. Jokių papildomų pasirinkimų nėra atliekama. Dėl to mažiausiai kokybiškos indekso akcijos pinigų gauna taip pat sėkmingai, kaip ir didžiausios bei fundamentaliai stipriausios.

Tad pirma aprašyta priežastis skatina antrą ir atvirkščiai. Taip sukuriamas užburtas ratas, kuriam sukantis (per kiekvieną ciklą, tik per skirtingus kanalus) vis auga nekokybiškų įmonių populiarumas ir dalis investuotojų krepšeliuose. Dėl to, kai viskas griūna, visi vėl būna priversti prisiminti fundamentalių veiksnių ir įmonių kokybės svarbą.

Viską sudėjus, pasyvus investavimas šiandien yra itin rizikinga veikla. Nes kai ateis krizė (ar tai bus po metų, ar po penkerių), pasyvios investicijos, tikėtina, ves prie didesnių nuostolių nei aktyviai, pagal fundamentalią kokybę atrinktas krepšelis. Ir net jei momentinis skirtingų aktyvų nuvertėjimas bus panašus, kokybiški produktai, tikėtina, atsigaus greičiau. O didesnė dalis nekokybiškų patirs bankrotus.

Tai investuoti aktyviai?

Šiandien vis svarbesnis tampa gebėjimas investuoti aktyviai. Nes akcijų rinkų indeksai, ypač Europoje, niekur nejuda jau kelerius metus. Net JAV akcijų indeksai ilgai malasi vietoje ir uždirbti ten galima nebent spekuliuojant. Tuo tarpu pasyvių investuotojų grąža artėja prie dividendinėms išmokoms lygios grąžos.

Dar svarbiau, kad ne tik šiandienos uždarbiai vis labiau priklausys nuo gebėjimo efektyviai bei tinkamai atlikti spekuliacinius sprendimus. Kiekvieną kartą prieš krizę visiems fundamentalūs faktoriai pradeda nerūpėti, o tai, kaip aprašyta, sukuria neginčijamą pasyvaus investavimo pranašumo iliuziją. Tačiau atėjus recesijai ir (ar) krizei visi vėl prisimena, kad stebuklų nebūna ir tik fundamentaliai stiprios įmonės gali pelningai veikti ilguoju laikotarpiu.

Tautvydas Marčiulaitis
Tautvydas Marčiulaitis
© DELFI / Karolina Pansevič


Dėl to kurį laiką po krizės šių įmonių akcijų kainos auga greičiau nei indeksai. Tokiais laikais visi vėl prisimena, kad fundamentalūs veiksniai yra svarbiausia, todėl ieško fundamentaliai stiprių įmonių ir investuoja į jas. Aišku, šis prisiminimas išgaruoja link augimo ciklo pabaigos ir tada visi vėl kalba apie pasyvų investavimą.

Šiaip ar taip, nors spekuliacija vidutiniu atveju laikoma rizikingesniu užsiėmimu nei investavimas, tam tikru ciklo metu aktyviai priimti sprendimus būtina, norint dirbti efektyviai ir neprarasti didelės dalies kapitalo dėl išaugusios sisteminės rizikos. Tad investuoti į savo gebėjimus uždirbti aktyviai šiandien tikrai verta. O jei tokie gebėjimai kadaise buvo išugdyti, pats metas nusipūsti nuo jų dulkes ir pradėti valyti iš krepšelio pervertintus indeksinius fondus, jų dalį keičiant į įvairias stiprias įmones, veikiančias anticikliniuose sektoriuose.

O populiarios platformos?

Sulig finansinių technologijų įmonių iškilimu išpopuliarėjo ir įvairios sutelktinio ar tarpusavio finansavimo platformos. Dauguma jų orientuojasi į fizinių ar juridinių asmenų bei nekilnojamojo turto projektų finansavimą per skolą. Šios priemonės žada gerą grąžą su suprantama rizika ir vis daugiau pasyvaus investavimo sprendimų.

Lietuvoje, ypač tarp smulkiųjų investuotojų, įvairios finansų technologijų platformos yra bene populiariausias investavimo kanalas. Tai turi dvi puses tiek investuotojo, tiek makroekonominiu lygmeniu. Nes šie sprendimai yra geri ir naudingi, bet rizikingi.

Investuotojams šios platformos yra itin geras sprendimas, nes siūlo gerą grąžą, suprantamą produktą, mažus komisinius bei procedūrinį paprastumą. Atsidarai sąskaitą, pervedi šimtą eurų ir generuoji po 10–15 proc. per metus. Gali paskolas atsirinkti pats, gali atiduoti tai daryti robotui. Nori dalį pinigų atsiimti? Kelios dienos, ir jie tavo sąskaitoje. Viskas labai puiku.

Tačiau egzistuoja ir tam tikros rizikos. Kol ekonomika jau ne vienus metus auga nuosekliai, kaip neaugo niekada per visą Lietuvos istoriją, darbų pilna, likvidumo užtenka ir visų ateitis šviesi, skolinti ir skolintis yra gerai. Nemokumų bei bankrotų mažai, dėl vėlavimų visi atlaidūs, tad sistema veikia.

Visai nejuokingas šių laikų klausimas: kur dėti pinigus, kai nėra kur jų dėti?
© Shutterstock


Bet jei bankrotų skaičius šoks iki krizinių lygių (ir taip tikrai nutiks), tai yra lygių, matomų ne ramiomis sąlygomis, o per įvairius sukrėtimus, 15–17 proc. grąža virs į vidutinę minus 30–50 proc. grąžą. Be to, beveik garantuotai bankrutuos ir kai kurios platformos. Sutriks ir kuriam laikui sustos atsiskaitymai. Tad investuotojai susidurs su likvidumo problemomis.

Makroekonominiu požiūriu labai puiku, kad Lietuvos gyventojai pagaliau gali pinigus investuoti Lietuvoje. Iki šiol beveik visi mūsų investiciniai srautai keliaudavo į Vakarų Europos ar JAV kapitalo rinkas. Tai smarkiai riboja vietinių įmonių vystymosi potencialą. O dabar vykstantys pokyčiai bent dalį srautų nusodina Lietuvoje.

Bet su tuo susijusios ir rizikos. Itin didelę grąžą gerais laikais siūlantys produktai vilioja investuotojus alokuoti į juos neproporcingai didelę krepšelio dalį. Jei didelė dalis investuotojų neproporcingai didelę dalį krepšelio investuos į žemo lygio kreditinius produktus, kurių rizikų teisingai vertinti negali, atėjus krizei, bendras visų smulkiųjų investuotojų krepšelis nuvertės itin smarkiai, praras likvidumą ir taip dar labiau sumažins smulkiųjų investuotojų vartojimo galimybes, kurios per krizes ir taip mažėja dėl makroekonominių veiksnių (pvz., augančio nedarbo).

Todėl šiandien dalis krepšelio turėtų būti dedama į platformas. Tačiau būtent ta dalis, kuri gali nuvertėti 30–50 proc. ir kurios gali nereikėti bent 3 metus. Nes ilguoju laikotarpiu teisingai investuota ši krepšelio dalis uždirbs gerą grąžą. Tačiau trumpuoju laikotarpiu jos vertė, kaip ir likvidumas, gali svyruoti labai smarkiai.

Sunkiau prieinamos alternatyvos

Mažiau populiarios, tačiau tikrai įdomios alternatyvos yra mažiau likvidžios, sunkiau prieinamos ir randamos finansinės priemonės. Pavyzdžiui, Baltijos šalyse veikiančių įmonių obligacijos, nekilnojamasis turtas ar net neviešai platinamos akcijos. Panašių produktų galima rasti ir Vakarų Europos ar Skandinavijos rinkose.

Didžiausia bėda yra šių produktų aptikimas ir atrinkimas. Nes vietinių ar užsienio vidutinių įmonių į pasaulį paleidžiami skolos ar nuosavybės produktai dažniausiai nusėda profesionalų rankose. Nebent jie būna prastesnės kokybės arba emitentas ruošiasi dideliam projektui. Tokiais atvejais į projektus galimybę investuoti turi ir smulkieji. Tačiau vidutiniu atveju apie pusiau privačius ar privačius produktus informacijos viešoje erdvėje beveik nebūna.

Tad investuotojai turėtų arba ieškoti informacijos pas tarpininkus, kurie leidžia šiuos produktus (pavyzdžiui, „Orion securities“, Šiaulių bankas, „Pareto securities“, LHV), arba ieškoti įvairių į tokius produktus investuojančių fondų. Bet šiuo atveju dažniausiai reikalingas kiek didesnis kapitalas.

Kita priemonė, kuriai įsigyti dažnai reikalingas didesnis kapitalas, yra nekilnojamasis turtas. Nors po krizės ši turto klasė tapo keiksmažodžiu, NT visuomet yra geras pasirinkimas ilguoju laikotarpiu. Svarbu nenaudoti per didelio sverto. Nes tik tais atvejais, kai NT perkamas iš begalybės skolintų pinigų, jis per krizes kuria problemų. Jei LTV (loan to value) santykis yra protingas, nekilnojamasis turtas yra nuostabi ilgalaikė investicija.

Neturintiems didelių finansinių pajėgumų galima bandyti į NT investuoti per fondus. Pavyzdžiui, perkant Baltijos NASDAQ biržoje kotiruojamus INVL ar „Baltic Horizon“ nekilnojamojo turto fondus, kurie investuoja vietinėje rinkoje. Šie fondai turi ilgą veiklos istoriją, profesionalius valdytojus ir, nors itin didelių grąžų nesiūlo, yra labai puikus pasirinkimas vidutiniam smulkiajam investuotojui.

Šiaip ar taip, mažiau populiarios ir ne visai viešos platinamos priemonės yra įdomios, nes joms mažiau rūpi ir jų veikla mažiau priklauso nuo rinkos svyravimų bei nuotaikų. Tik tas neviešas priemones atsirinkti itin sudėtinga, nes reikia labai gerai suprasti emitentų finansinę padėtį. Tačiau nevieši perliukai šiandien siūlo itin patrauklų grąžos ir rizikos santykį.

106 tūkst. eurų
106 tūkst. eurų
© DELFI / Andrius Ufartas


Racionali krepšelio sudėtis

Kaip jau rašiau keliuose žurnalo „Investuok“ straipsniuose – mano manymu, racionalaus investuotojo krepšelyje jau kuris laikas turėtų dominuoti gynybinės pozicijos. Tai yra didesnę nei įprastą dalį turėtų sudaryti grynieji ir jų ekvivalentai. Indeksinės pozicijos turėtų būti konvertuotos į gynybines sektorines arba pavienių įmonių. Rizikingesnių obligacijų ETF derėtų virsti arba mažesnės rizikos plačiai diversifikuotais fondais, arba kokybiškomis pavienėmis pozicijomis. Turintys galimybių gali orientuotis į privačios skolos priemones. Taip pat visai įdomiai atrodo gerai diversifikuoti vietinių rinkų NT fondai.

Žinoma, toks žaidimas didina pavienių pozicijų ir mažų rinkų riziką. Tačiau kartu mažina sisteminę riziką. Bet jei tikimės plataus masto recesijos ar krizės, mažinti sisteminę riziką yra racionalu. Ypač jei turite gebėjimų atrinkti fundamentaliai stiprias pavienes pozicijas.

Nors tokie patarimai jau girdimi ne pirmą kartą, o krizė vis neateina, jų besilaikantys net pastaruosius kelerius metus nebūtų likę nuskriausti. Nes pastaraisiais metais neįprastai didelę grąžą generuoja tik įvairios obligacijos, ne per palūkanas, o per kainos pokyčius, kurie vyksta dėl monetarinės politikos ir lūkesčių pokyčių, bei privataus kapitalo ir skolos priemonės. Tad nebent perteklinė alokacija į šias priemones būtų atnešusi didesnę grąžą. Gynybinio krepšelio ir tradicinio agresyvaus krepšelio (didelė alokacija į viešai prekiaujamas akcijas) grąža skirtųsi ne tiek ir daug. O rizikos profilis skirtųsi iš esmės.

Kada laukti krizės?

Praėjusio antradienio „Investuok“ seminaro klausimas. Ir visi to klausia. Bet krizės laukti yra labai šlykštu. Dažniausiai svarbu per anksti neišsigąsti ir neišparduoti visko, taip pat nelaikyti vien grynųjų pinigų. Nes patirti nulinių nuostolių per krizes beveik neįmanoma. Tiksliau, įmanoma, tačiau iki krizės bent kelerius metus tada nieko neuždirbsi. Ir tai gali būti nebloga strategija, jei puikiai supranti, ką ir kodėl darai.

Tačiau paprastai, ruošiantis krizei, reikia tiesiog krepšelį paruošti gynybai. Tada, net jei krizė neateis labai greit, tam tikra investicinė grąža nuolat kapsės. Tad nebus psichologinio spaudimo daryti nesąmones. Na, o per krizę, jei tik spėsite, galėsite fiksuoti tam tikras likvidžias pozicijas ir iš jau prieš tai padidintos grynųjų alokacijos pirkti nuvertėjusių aktyvų. Dėl to trumpuoju laikotarpiu bus patirti nuostoliai, tačiau ilgesniu laikotarpiu viskas bus gerai.

Iš esmės pasiruošimas neramumams turi būti asmeninis. Niekas negali tiksliai pasakyti, kaip teisingai paruošti krepšelį žiemai. Iš principo būtina mažinti alokaciją į aktyvus, kurių vertė svyruoja su rinka. Tačiau kiek smarkiai tai daryti, jau yra asmeninis reikalas. Kai kuriems geriau dvejus trejus metus sėdėti ant grynųjų maišo ir neuždirbti nieko, tačiau nieko ir neprarasti per krizę. Kitiems tokia strategija nuneša stogą arba tam tikri nuostoliai krizės metu nėra bėda, nes aktyviais veiksmais iki krizės sukuriama nauda tuos nuostolius atsveria. Todėl ant grynųjų sėsti jiems yra nesąmonė net ir metams.

Bet visais atvejais burbulo metu reikia atsikratyti labiausiai pervertintų aktyvų. Nes jų generuojamų uždarbių rezervas vis senka, o po krizės jie niekam nebebus reikalingi. Tad ir nuostoliai iš jų bus milžiniški. Šiandien tokiais aktyvais yra pagrindo laikyti tam tikrus finansų technologijų platformų siūlomus produktus bei pasyvaus investavimo bumo iškeltas mažai kokybiškas įmonių akcijas ir (ar) obligacijas.

Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.

Spalio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:

Numerio tema – kur dėti pinigus, kai nėra kur jų dėti? Ką daryti kai viskas brangu, o pinigų visur daug ar bent jau pakankamai? Apie krizę ir recesijas kasdien kalbame jau kelerius metus, bet pasaulio pabaiga nesiruošia ateiti. Bet investuoti vis vien baisoka. Tad ką daryti?

NT rubrikoje: gilinamės į daugiabučių aplinką. Ar žmonės jau pasirengę mokėti už komfortą kieme? Žalius saugius kiemus, vaikų aikšteles, aplinką, panašią į tą, kurią galima rasti nuosavo namo kieme?

Auksas grįžo. Stipriai brango ir pasiekė aukščiausią tašką nuo 2013 metų. Analizuojame kas lėmė šį kilimą ir kas, tikėtina, laukia ateityje.

Požiūryje investuotojas Jurijus Clavas dalinasi savo patirtimi, patarimais, įžvalgomis. Kaip sekasi žingsniuoti finansinės laisvės link plėtojant smulkių NT objektų portfelį, investuojant į P2P paskolas, akcijas ir nuolatinį mokymąsį. Taip pat nagrinėjame kaip sekasi mūsų sekamiems investuotojams – kaip jų rezultatus veikia prekybos karai, naftos problemos – visgi akcijos stiebiasi į naujas aukštumas. Kalbiname ir profesionalų investicijų valdytoją – norvegą Stigą Myrsethą – 20 m. patirtį sukaupęs fondų valdytojas dalinasi savo požiūriu į investavimą, asmenine patirtimi.

Investuotojo dienoraštyje mūsų ekspertų akiratyje “WeWork” burbulas, “Netflix” konkurencija ir nauji Amazon verslai.

Nuomonėse kalbame apie ES ruošiamą atsaką JAV ir Kinijai technologijų srityje, bet ar to pakaks?

Įžvalgose – bandome atsakyti kuo gali baigtis žaidimas neigiamais skaičiais, kuris arba įsuks naujovišką pasaulį, arba sprogdins burbulus ir staigiai mažins pinigų masę. Kalbame ir apie 2021 m. pradėsiančius galioti naujus griežtesnius taršos reikalavimus naujiems automobiliams ir kur tai gali nuvesti.

Ir dar: komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką rugsėjį viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.

Daugiau informacijos: www.investuok.eu

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
2.6875

Investavimas, kuriam užtenka vos 5 eurų – itin pamėgo emigrantai uždarbio be rizikų nebūna (60)

Iki 19 proc. metinių palūkanų, - tiek, anot specialių platformų atstovų, kurios užsiima minios...

Slaptas kainų palyginimas didžiuosiuose prekybos centruose: kur pigiausia apsipirkti? (143)

Norintiems įsigyti mėgstamų prekių už kuo mažesnę kainą gali tekti aplankyti ne vieną...

Bankai uždarė 450 skyrių: gyventojai priversti vykti į kitus miestus, kad pasiektų savo pinigus (289)

Lietuvoje drastiškai mažėja kredito įstaigų skyrių skaičius. Jų iš 900 2011-aisiais 2019...

Siūlo nebemokėti atostoginių: darbuotojas turėtų pats susitaupyti nuo padidėjusios algos (1184)

Kilusi diskusija dėl atostoginių mokėjimo tvarkos sulaukia dviprasmiškų vertinimų. Ekonomistų...

Ateitis be grynųjų: privers ar patys taip pasirinksime? (356)

Lietuvoje vis daugėja atvejų, kuomet gyventojai skatinami mažiau naudotis grynaisiais. Pavyzdžiui,...

Top naujienos

Kaip lietuvis ruošiasi transformuoti didžiųjų iššūkių drebinamą NATO? (32)

Būrio vadas, vieno didžiausio tarptautinio banko viceprezidentas, viceministras, o dabar vienas...

Lietuviai atsakė, kokį nekilnojamo turto mokestį mokėtų (24)

Gyventojai sako nepritariantys visuotiniam nekilnojamo turto (NT) mokesčio įvedimui ir tikina, kad...

Artinasi žiema: jau šią savaitę prasidės orų permainos (20)

Pirmadienio dieną Lietuva pateks į šiltąjį ciklono sektorių. Padangė išliks debesuota, tik...

Vertingi Sujetos patarimai mitybai: jais pasinaudoję būsite kur kas sveikesni

Jeigu žmogus per visą parą negali surasti nei vienos valandos sportui – kažkas tikrai yra labai...

Sunkios ligos kamuojamas Jurgis atsidūrė beviltiškoje padėtyje: nežinau, ką man reiks pasakyti savo dukrai (171)

„Laivas skęsta, bet mane išmetė pirmąjį“, – laidoje „ DELFI diena “ sakė cukriniu...

Justinas Jarutis – atvirai apie alkoholio sukeltas bėdas ir psichologo pagalbą: po visko man būdavo žiauriai gėda

Dainininkas, roko grupės „ Freaks on Floor“ lyderis Justinas Jarutis džiaugiasi sėkminga...

Macronas ir Merkel įtraukti į naują šaltąjį karą (2)

„Technologinis suverenumas“ yra vienas iš šiais laikais madingesnių terminų, reiškiantis...

Šis pasaulio pabaigos lėktuvas turėjo atlaikyti net atominę ataką, tačiau jį pražudė – paukštis (2)

Štai kaip atrodo tikrų tikriausia gėda. JAV laivyno vadinamasis pasaulio pabaigos lėktuvas, esą,...

Kiek degalų per valandą sunaudodavo sovietiniai traktoriai (5)

Daugelis prisiekusių automobilistų, prisimindami gūdų sovietmetį, būtinai atkreipia dėmesį į...

3 priežastys, kodėl visada reikia išskalbti naujus drabužius

Iš parduotuvės parsinešėte naują suknelę, kelnes ar apatinį trikotažą. Nepatingėkite prieš...