Gotikinis palikimas ir respublika už upės

Dviejų valandų kelionę galite pradėti nuo vieno garsiausio Vilniaus vėlyvosios gotikos statinių – Šv. Onos bažnyčios. Ji miesto svečius žavi kruopščiai iš raudonų plytų sudėliotomis fasado linijomis, smailėjančiomis arkomis, kryžminiais skliautais, vitražais. Negalima neužsukti ir į šalimais prisiglaudusią Bernardinų bažnyčią, taip pat įspūdingą gotikinį pastatą, turintį renesanso ir baroko bruožų. Jei planuojate priimti bent 8 svečius, verta iš anksto užsakyti vieną iš dviejų siūlomų ekskursijų po bažnyčią ir vienuolyną. Trumpasis maršrutas trunka iki 45 min., ilgasis – iki 80 min., pastarojo metu aplankoma bažnyčios palėpė, kur Vilnius atsiveria 360 laipsnių kampu. Besidomintys sakraliniu menu gali aplankyti Bažnytinio paveldo muziejų, įsikūrusį kitapus gatvėje, Šv. Mykolo bažnyčioje.

Pasigrožėję gotikiniu paveldu, Maironio gatve traukite link Užupio tilto. Vilnelės upė savotiškai atriboja Užupio respubliką nuo Vilniaus senamiesčio, o tiltas atlieka ne tik krantų sujungimo funkciją, bet kartu yra graviruotų spynų ir įsimylėjėlių įžadų ekspozicija. Atkreipkite dėmesį į upės krantinės nišoje sėdinčią bronzinę undinėlę – ji laikoma rajono “už upės” simboliu. Sovietmečiu Užupis buvo vienas pavojingiausių Vilniaus rajonų, vėliau ten ėmė kurtis menininkai, jie ir sukūrė unikalią rajono aplinką bei pavadino respublika.

Perėjus tiltą ir pasukus į kairę pateksite į Užupio meno inkubatorių, erdvę atvirą jaunųjų menininkų kūrybai ir svečiams iš bet kokio pasaulio krašto. Centrinė inkubatoriaus dalis – galerija “Galera” ir menų garažas “Stopkė”. Kūrėjų potėpių pamatysite ne tik galerijoje, bet ir kieme – nutapytų sienų, netradicinių skulptūrų ant žemės ir vandenyje, meninių instaliacijų, iškabintų manifestų.

Išsukę iš menų kiemelio judėkite link centrinės aikštės, kurios pagrindinis akcentas – bronzinis angelas, taip pat tapęs Užupio simboliu. Visai šalia driekiasi Paupio gatvė, ant kurios sienos įamžinta Užupio konstitucija – 41 punktas išverstas net į 8 kalbas: anglų, rusų, prancūzų, švedų, baltarusių, lenkų, gruzinų, jidiš. Kildami Užupio gatve aukštyn galite aplankyti vienas seniausių Vilniuje Bernardinų kapines. Užupis žavus ne tik savo meniška prigimtimi, bet ir mažomis, jaukiomis galerijomis, antikvariatais, ekologiško maisto krautuvėlėmis, kavinėmis, restoranais.

Kam patiks? Paryžiaus Monmartro ar Kopenhagos Kristianijos gerbėjams, mėgstantiems bažnyčias, netradicinius meno kūrinius, netipinius miestų rajonus.

Spalvingi gatvių labirintai

Norintiems paklaidžioti Vilniaus senamiesčio labirintais pradėti siūlome nuo Katedros aikštės ir “Stebuklo” plytelės. Sugalvoję norą sukite link vienos seniausių gatvės mieste - Pilies. Seniau ir dabar čia atrasite spalvingą margumyną – sutiksite gatvės prekeivių ir muzikantų, į vidų užeiti kvies parduotuvių vitrinos, maisto kvapas vilios į kavines ir restoranus, saldumynų mėgėjų akis patrauks jauki šokoladinė. Pilies gatve kylant link miesto Rotušės atsišakoja nemažai gatvelių, tarp kurių praeiti negalima šių: Literatų, Stiklių, Aušros vartų ir siauriausios.

Literatų gatvės sienoje puikuojasi 172 meno inkliuzai, kuriuos dailininkai ir kitų sričių menininkai du metus kūrė iš įvairių medžiagų: metalo, medžio, stiklo. Kiekvienas darbas yra dedikuotas konkrečiam literatūros veikėjui. Ar žinote, kur yra siauriausia miesto gatvė? Oficialiai siauriausia Vilniaus gatve pripažinta Skapo, jos plotis siekia 1,98 m, tačiau yra ir kita gatvelė, senamiesčio gyventojų tituluojama kaip siauriausia. Tai nėra tipiška gatvė, ji neturi pavadinimo, nes randasi viename iš Savičiaus g. kiemų. Norėdami į ją patekti turite lįsti į siaurą kiemą šalia M. K. Čiulionio namų (Savičiaus g. 11) bei praeiti žemu siauru tuneliu. Ne tik pati gatvė, bet ir senoviniai namai nukels jus į praeitį.

Sugrįžę atgal į Pilies g. ir perėję į kitą jos pusę pateksite į Stiklių g. Ji ir gatvelės aplink (Žydų, Gaono) anuomet buvo žinomos kaip amatininkų ir prekybininkų centras. Šiandien čia prabangus kvartalas su brangiais apartamentais, viešbučiu, restoranais, galerijomis, boutique parduotuvėmis, specializuotomis kavinėmis. Bus įdomu pasivaikščioti ne tik siauromis kreivomis gatvelėmis su skersomis arkadomis, bet ir panaršyti po krautuvėles. Keliaudami link Aušros vartų g. pakeliui taip pat aptiksite išskirtinio maisto krautuvėlių, kavinių, restoranų, suvenyrų parduotuvėlių. Ar žinojote, kad prieš kelis šimtmečius Aušros Vartai buvo vieni iš dešimties miesto gynybinės sienos vartų. Jie vieninteliai išliko iki šių dienų.

Kam patiks? Mėgstantiems vaikščioti siauromis gatvelėmis, miesto šurmulį, meno kūrinius, mažas krautuvėles.

Vilniaus panoramos

Maršrutas Vilniaus panoramos skirtas platybių mėgėjams. Tiek turistų, tiek vietinių viena labiausiai pamėgtų apžvalgos vietų – Gedimino kalnas. Čia Vilniaus toliai atsiveria kaip ant delno. Rekomenduojame kilti ir leistis funikulieriumi – taip sutaupysite ne tik laiko, bet ir liks daugiau energijos likusiam maršrutui. Visiškai kitokią miesto perspektyvą išvysite pakilę į Šv. Jonų varpinę – po kojomis atsivers senamiesčio stogai ir kiemai, apie kuriuos gali nežinoti net patys vilniečiai. Varpinė atvira lankytojams nuo pavasario iki rudens pradžios. Nusileidus nuo bokšto link kitos apžvalgos vietos galima traukti aukščiau aprašyta Pilies gatve. Praėję Rotušės aikštę laikykitės kairės ir prieisite Subačiaus g. – vieną seniausių Vilniaus gatvių.

Iki šių dienų senamiesčio koncepciją išlaikė šios gatvės pastatai bei kiemeliai. Keliaudami ja tikrai nepražiopsosite dar vienos apžvalgos vietos – Bastėjos kalno. Turėsite progą pasigrožėti ne tik Užupio panorama, bet ir originalios konstrukcijos Renesanso epochos gynybine siena ir bokštu. Toliau eidami Subačiaus g. ties sankryža su Markučių g. aptiksite įspūdingą panoraminę Subačiaus terasą, kuri vėlgi miestą atskleis kitokiu kampu. Šiltuoju metų laiku čia veikia ir kavinė.

Kam patiks? Mėgstantiems panoramas, aktyviai leisti laiką, daug vaikščioti, nebijantiems aukštai lipti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)