aA
Viena auginau vaikus, dirbau per du darbus, tačiau staiga tapau per turtinga, – taip į DELFI redakciją atsiųstame laiške rašė skaitytoja. Ji pasakojo, kad dviejuose darbuose plušo siekdama gauti būsto paskolą, tačiau galiausiai tokios pastangos atsisuko prieš ją pačią – šiandien ji sakosi iš valstybės negalinti nemokamai gauti nei advokato, kad iš buvusio vyro prisiteistų alimentus, nei pretenduoti į paramą būstui įsigyti. „O gal išvis neapsimokėjo dirbti?“ – klausė ji ir svarstė, kad suma, kurią būtų gavusi iš valstybės kaip pašalpą, būtų buvusi tokia pati, kaip ji uždirbanti.
Vieniša mama dirbo per du darbus, bet kai prireikė pagalbos, valstybei pasijuto „per turtinga“
© Shutterstock

Tapo „per turtinga“

Gautame laiške buvo pasakojama, kad prieš kurį laiką moteris su savo vyru pasuko skirtingais keliais, tačiau nepasidavė – būdama motinystės atostogose ir prižiūrėdama atžalas dar darbavosi ir vykdė individualią veiklą.

Vėliau, kaip tikino, skaitytoja nusprendė nueiti į banką ir pasiteirauti dėl galimybės gauti būsto paskolą.

„Sausio mėnesį nuėjau į banką. Suteikti negali, nes 2 metus reikia verstis individualia veikla. Mano pajamos iš jos po mokesčių siekė nei daug, nei mažai – apie 800 Eur, tačiau, kaip pajamos sėdint namuose su vaikais, – gana geros“, – sakė ji pati, tačiau banke sulaukė pastabos, kad uždarbis yra ties riba, jog paskola išvis galėtų būti suteikiama.

„Negi rizikuosi?“ – laiške dėl paskolai gauti galimai per mažų pajamų klausė skaitytoja ir teigė tada nusprendusi susirasti dar vieną darbą, kaip tikino, „normalų“, kur būtų mokama vidutinė alga.

Kaip pasakojo, jame dirbusi dieną, naktis leisdavusi prie kompiuterio – neapleido individualios veiklos, o, be viso to, viena auginusi vaikus. Visgi, kaip teigė, toks moters noras užsidirbti, panašu, atsisuko prieš ją pačią.

„Vyras draugiškai nesutinka mokėti alimentų, todėl reikia eiti į teismą. Valstybės advokatas ir pagalba man nepriklauso – per turtinga, per didelės pajamos“, – apgailestavo ji ir teigė, kad panašioje situacijoje šiandien atsidūrė ir dėl paramos būsto kreditui gauti. Kaip sakė, moters gaunamos pajamos šiandien jai per didelės.

„Vėl per turtinga“,– kartojo ji.

„Taigi dėl to, kad su vaikais neskursčiau, kad garantuotai gaučiau paskolą, kad stabiliau gyvenčiau susiradusi darbą, tapau per turtinga.

Kilo klausimas – gal išvis nevertėjo dirbti? Gal geriau būtų buvę gulėti ant sofos, balansuoti kiek aukščiau skurdo ribos, bet gauti paramą iš valstybės, kuri išeina tokia, kiek uždirbsiu per visus metus?“ – laiške svarstė moteris.

Pasak jos, Lietuvoje garsiai kalbama apie socialinę nelygybę ir apie tai, kaip reikia padėti sunkiai besiverčiantiems, tačiau moteris klausia – „ar verta stengtis neskursti?“

Yra dvi galimybės gauti paramą

DELFI komentaro dėl aprašytos situacijos kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM), jos atstovai patikino, kad paramos būstui įsigyti yra dvi: valstybės parama būsto paskolai gauti bei finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regione.

Kalbant apie valstybės paramą būsto paskolai gauti, į ją teisę turi jaunos šeimos, be tėvų globos likę asmenys, neįgalieji ir jų šeimos bei daugiavaikės šeimos, o jiems valstybė dengia 10 arba 20 proc. sumos, skirtos pirminiam įnašui arba būsto kredito daliai padengti. Valstybės parama būsto paskolai gauti teikiama ištisus metus.

Vieniša mama dirbo per du darbus, bet kai prireikė pagalbos, valstybei pasijuto „per turtinga“
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Jeigu 2–3 asmenų šeima gauna ne daugiau nei 1504,7 Eur per mėnesį „į rankas“, ji gali pretenduoti į valstybės paramą būsto paskolai gauti. Vadinasi, jeigu mama uždirba 800 Eur per mėnesį (šiuo atveju, jei dirbtų tik pagal individualią veiklą ir, tarkime, nebūtų susiradusi antro darbo – red. past.), jos pajamos nėra per didelės pretenduoti į šią paramą.

Jeigu žmogus gyvena vienas, pretenduoti į valstybės paramą būsto paskolai gauti jis gali, kai pajamos per mėnesį neviršija 1077 Eur“, – aiškino SADM atstovai ir tikino, kad nuo 2018 m. rugsėjo 1-osios pradėjus teikti finansinę paskatą jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regione, jaunų šeimų susidomėjimas ir pasinaudojimas valstybės parama būsto paskolai gauti krito.

SADM taip pat papasakojo ir apie antrąjį paramos variantą, kai jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regione, gali būti suteikta finansinė paskata.

Kaip teigia SADM, parama pagal teisės aktus gali būti skiriama sutuoktiniams arba vienam vaiką auginančiam tėčiui ar mamai, kurie yra ne vyresni kaip 36 metų amžiaus.

„Akcentuojame, kad šiai valstybės subsidijai gauti pajamų „lubos“ nėra taikomos“, – teigė SADM.

Šiuo atveju jaunoms šeimoms yra siūlomos tokios subsidijos: neauginančioms vaikų – 15 proc., auginančioms 1 vaiką – 20 proc., auginančioms 2 vaikus – 25 proc., auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.

„Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. Eur. Subsidija jaunai šeimai būtų išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos. Kai būsto kreditas yra suteikiamas būstui pirkti ir statyti, arba statyti, subsidija išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių būsto statybos užbaigimą, pateikimo kredito davėjui dienos“, – buvo teigiama atsakymuose.

Taip pat svarbu, kad norintys gauti šią subsidiją turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą.

„Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės išduota pažyma, patvirtinanti jaunos šeimos teisę gauti subsidiją, neįpareigoja banko ar kredito unijos būtinai suteikti kreditą, nes kreditas suteikiamas įvertinus šeimos pajamas ir pajėgumus išmokėti paskolą. Valstybės subsidija pirmam būstui regione išmokama tik tada, kai jauna šeima gauna kreditą.

Šiuo metu visoms jaunoms šeimoms, kurioms buvo suteikti kreditai, yra išmokėtos ir nustatyto dydžio subsidijos – eilės subsidijai gauti nėra“, – teigė SADM atstovai.

Atsiminė sovietmetį

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, kalbėdamas apie socialinę nelygybę, apie tai, jog dalis žmonių šiandien apgalvotai slepia pajamas, kad gautų tam tikras išmokas, atsiminė, kokia šalis buvo sovietmečiu.

Jo teigimu, tada vogti iš valstybės buvo įprastas dalykas, o tai tęsėsi ir po Nepriklausomybės atgavimo, dar tęsiasi ir iki šiol.

Ekonomistas taip pat pateikė vieną pavyzdį, susijusį su 1990-aisiais metais ir tuometiniu žmonių suvokimu.

Jis pasakojo pats buvęs svečiuose pas draugą, kuris tuo metu gyveno labai pasiturinčiai, o jo namuose buvo tokių daiktų, kurių, kaip jis teigė, pats tada dar niekada nebuvo matęs.

„Man pas jį būnant atėjo socialinė darbuotoja ir atnešė žaislų, nes jis esą buvo iš nepasiturinčios šeimos. Jis buvo kaip minimum dešimt kartų turtingesnis, o mūsų šeima sąžininga, ir niekada net nebūtų kilę minties kreiptis dėl paramos. Būdavo, kad trūkdavo pinigų, bet gyvendavome iš atsargų“, – atviravo ekonomistas ir pabrėžė, kad reikia dėti visas pastangas, jog Lietuva į tokią sistemą niekada nebegrįžtų.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Karolina Pansevič

Jo nuomone, šeimos galėtų būti skatinamos finansinėmis paramomis, bet jos turėtų būti visiems universalios, pavyzdžiui, vaiko pinigai.

„Tarkime, jei asmuo augina vaikus, tai geriausias būdas ir priemonė padidinti tos šeimos pajamas ir jų stabilumą – vaiko pinigai, kurie jokiu būdu negali priklausyti nuo šeimos pajamų dydžio“, – sakė jis. Jo nuomone, jei tokie pinigai būtų laikomi stabiliomis šeimos pajamomis, gyventojai galėtų planuotis nuomotis ar pirkti nuosavą būstą, o ne prašyti paramų.

Taip pat ekonomistas svarstė, kad šalyje turėtų būti galimybė pasiturinčioms šeimoms, kurioms nereikia vaiko pinigų, juos, visai kaip pajamų mokesčio dalį, pervesti tam tikroms institucijoms, skirti socialinei funkcijai vykdyti arba pervesti pasirinktiems asmenims, tarkime, minėtai pašnekovei.

Paklaustas, ar vaiko pinigų didinimas valstybėje nepaskatintų žmonių dar labiau naudotis situacija nedirbti ir gyventi iš pašalpų, ekonomistas svarstė, kad gali būti visko.

„Gali paskatinti, bet tada su jais reikia dirbti atskirai. Jei atsiras neigiamų jų elgsenos pasekmių, tarkime, žmogus 12 mėn. iš eilės nedirbo, tada pinigai gali būti mokami natūra ir priimami tam tikri apribojimai“, – sakė jis bei pridūrė, kad sistema neturėtų skatinti žmonių dykaduoniavimo ir gyvenimo valstybės sąskaita.

Pasak ekonomisto, kalbant apie socialinę ir nemokamą teisinę pagalbą, jos mūsų valstybėje turėtų būti daugiau.

„Gerovės valstybėse taip ir yra. Skandinavijoje žmonės gauna psichologinę pagalbą.

Aš už tai, kad tam būtų skiriama daugiau pinigų, bet ta pagalba, kuri skatina žmogų kaip tik likti izoliuotam, nėra gera. Mes turime pakeisti požiūrį“, – sakė jis.

Pasiteiravus, ar, Ž. Maurico nuomone, Lietuvoje yra daug žmonių, kurie galimai gulėdami ant sofos šiandien tiesiog naudojasi valstybės paramomis bei išlaikymu, o neina dirbti, jis teigė, kad tokių yra nemažai.

„Ir nebūtinai jie guli ant sofos, tie žmonės taip pat dirba. Bet kodėl reikėtų nepasiimti, jeigu duoda?“ – ironizavo jis.

„Per krizę buvo vienas labai aiškus reiškinys, jis matomas ir iš statistikos. Labai sparčiai išaugo sergančių ir dalinį nedarbingumą turinčių žmonių skaičius. Kas turėjo įvykti ir kaip suprastėti darbo sąlygos, kad žmonės staiga taptų nedarbingi?

Tada gydytojams buvo duodami kyšiai, jie žmonėms skirdavo nedarbingumą, o tada šie gaudavo nedarbingumo pensiją. Dabar tai sumažėję, bet yra tokio nesąžiningumo.

Jeigu mes kursime nesąžiningos visuomenės bazės gerovės, tiksliau, ne gerovės, o geros valstybės modelį, tai galime pridaryti labai daug klaidų ir tada pasibaigs kaip Graikijai.

Joje visi susikombinavo iš valstybės gauti kuo daugiau paramos, nemokėti mokesčių ir dėl to valstybė susidūrė su labai dideliais iššūkiais“, – sakė ekonomistas.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(59 žmonės įvertino)
3.2373

Pasidalijo įspūdžiais iš Lenkijos parduotuvių: kainos nebe tokios, kaip prieš kelis mėnesius

Lenkijoje, praėjus beveik keturiems mėnesiams po PVM maistui panaikinimo, gyventojai sako, kad...

Sukčiai šiemet išviliojo apie 2,1 mln. eurų: dažniausiai naudojami metodai

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių per pirmąjį šių metų ketvirtį...

Atlyginimai Lietuvos savivaldybėse: daugiausiai uždirbama Vilniuje, mažiausiai – Zarasuose

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad bruto darbo užmokestis per 2021 metus padidėjo...

Norint išsigryninti didelę sumą pinigų, bankas prašys paaiškinimo: siekia apriboti rizikas (14)

Nuo rugsėjo 1-osios „ Swedbank “ banke norintys išsigryninti 10 tūkst. Eur ar daugiau, bankui...

Pigių drabužių parduotuvei – klestėjimo metas: vietiniai šluoja viską, ką randa (1)

Dieną, kai iškeliamos naujos prekės, sustoja žmonių eilės net lauke, skelbia LNK žinios .

Top naujienos

Pastebėjo pokytį Nausėdos elgesyje: po priekaištų lavinos gali sulaukti papildomo palaikymo

Ketvirtadienį sukanka lygiai trys metai, kai prezidentas Gitanas Nausėda išrinktas Lietuvos...

Pasidalijo įspūdžiais iš Lenkijos parduotuvių: kainos nebe tokios, kaip prieš kelis mėnesius

Lenkijoje, praėjus beveik keturiems mėnesiams po PVM maistui panaikinimo, gyventojai sako, kad...

Delfi PliusJon Herskovitz, Jeong-Ho Lee

Bidenui viešint Azijoje – nemaloni Rusijos ir Kinijos staigmena

JAV prezidentui Joe Bidenui baigiant vizitų turą po Aziją nemalonią staigmeną surengė Rusija...

Karantinas baigėsi tik Lietuvoje, bet ne Seime: parlamentarai grįžti prie įprasto darbo – neplanuoja

Karantinas baigėsi tik Lietuvoje, bet ne Seime. Į komitetų posėdžius parlamentarai toliau...

Kadyrovas grasina Lenkijai: mes per šešias sekundes parodysime, ką galime (20)

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas grasina Lenkijai. „ Ukraina yra baigtas reikalas. Mane...

Karas Ukrainoje. Ukraina: kovos pasiekė didžiausią intensyvumą, Rusija vėl nusitaikė į Charkivą britų žvalgyba: elitiniai rusų daliniai patyrė milžiniškų nuostolių (9)

„Ateinanti savaitė bus lemiama“, – pabrėžė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus ir...

Delfi PliusViktorija Dačinskaitė

Žvejai mėgėjai sulaukė naujovių: griežtėja reikalavimai ir keičiasi žuvų gaudymo sąlygos

Siekiant išsaugoti gerą žuvų išteklių būklę, o taip pat apsaugoti trofėjinio dydžio žuvis,...

Tai tik paskatino Kremlių veržtis į Ukrainą: jau tada Lukašenka viena ranka žaidė su Rusija (1)

Prieš metus – gegužės 23–ąją – pasaulis su siaubu stebėjo Minsko režimo elgesį, kai dėl...

Pristatė, kaip keistųsi NT mokestis: vidutiniškai reiktų mokėti 13,5 eurų per metus (4)

Ketvirtadienį Finansų ministerija pateikė siūlymus, kaip didinti savivaldybių finansinį...

Masiškai trūkstant IT specialistų darbdaviai pasirengę kompromisams – reikalavimų kandidatams kartelę nuleidžia dar žemiau (1)

Apie specialistų trūkumą ir įnirtingas jų paieškas nuolat kalba daugybės sektorių atstovai,...