Į „Delfi“ kreipęsis skaitytojas Justinas tikina, kad įnešė grynųjų pinigų į „Luminor“ banką, ir tik kitą dieną sužinojo, kad pritaikytas 60 eurų mokestis už šią operaciją. Jis piktinasi, kad bankas jį „apsuko“ ir tokia praktika neskaidri.
„Bankomate įsidėjau grynųjų pinigų į savo sąskaitą. Viskas buvo kaip ir tvarkoje, bankomate mačiau sumą, kurią įdėjau, viskas gražu ir tvarkinga. Sekančią dieną, tikrindamas banko išrašus, matau priskaičiuotą 60 eurų mokestį už grynųjų pinigų įnešimą. Labai nustebau pamatęs tokį mokestį, bet pagalvojau gal klaida ir paskambinau į „Luminor“ banką pasiaiškinti. Konsultantė man paaiškino, kad mokestis buvo nuskaičiuotas, nes naudojau kredito kortelę įdėti pinigams“, – pasakoja Justinas.
Kaip įrodymą jis pateikė ir banko sąskaitos išrašą. Vyrui apskritai buvo naujiena, kad bankomatu įnešant pinigus į sąskaitą taikomas įkainis.
„Konsultantė vėlgi paaiškino, kad minėtieji mokesčiai yra nurodyti banko svetainėje kažkur esančiame PDF faile. Visos parduotuvės ir paslaugų teikėjai stengiasi skaidriai prieš transakcijas nurodyti visus mokėtinus mokesčius, o „Luminor“ gyvena 1994 metais, bananų krašte ir jiems pakanka kažkur numesti kažkokį PDF ir visi turi žinoti apie tokius jų skaičiukus“, – pyko vyras.
Anot jo, bankomatas nepateikė ne tik įkainio, bet ir apskritai jokio įspėjimo, kad naudojant kreditinę kortelę bus taikomas papildomi mokesčiai.
„Man čia totalus absurdas, neskaidrumas ir pasityčiojimas iš žmonių. Būtų įdomu sužinoti „Luminor“ ir Lietuvos banko poziciją, ar tikrai čia yra viskas skaidru, suteikiama visa reikalinga informacija vietoje (ne pdf faile) ir ar apskritai legalu yra apmokestinti pinigų įnešimą?“ – klausė Justinas.
„Luminor“: bankomatas to nerodo, nes negali įvertinti kainos
„Luminor“ atsiųstame komentare patvirtina, kad bankas nenurodo nei pinigų įnešimo, nei išgryninimo, ar kitų paslaugų kainos.
„Bankomatas negalėjo įvertinti būsimos transakcijos kainos prieš ją atliekant, nes „nežinojo“, kokia suma bus įnešama. Bankomatas negalėjo suskaičiuoti komisinio dydžio ir įnešimo procesą užbaigus – bankomatas tiesiog neturi ir negali turėti informacijos apie kiekvieno konkretaus banko kliento turimas sąlygas“, – paaiškina „Luminor“ banko Lietuvoje komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė.
Vienintelė paslauga, kurios kainą galima matyti bankomate, yra valiutos keitimo kaina, kadangi tai yra standartinis visiems vienodai taikomas įkainis.
„Bankomatuose bankų-kortelių emitentų įkainiai nėra matomi apskritai. Nes vieni įkainiai bus taikomi, jei klientas eis į savo banko bankomatą, kiti įkainiai bus taikomi jei eis į kito banko bankomatą“, – tikina I. Baltrušaitienė.
Įkainiai skirtingi bus ir priklausomai nuo kortelės tipo, kliento turimo paslaugų krepšelio kainų.
„Paslaugos įkainis gali skirtis, priklausomai nuo naudojamos kortelės tipo ir rūšies, nuo kliento turimo paslaugų krepšelio kainodaros. Bankomatas tik išsiunčia duomenis kortelės emitentui, kurio bankinės sistemos atpažįsta konkretų klientą ir pritaiko konkrečius įkainius. Kadangi kiekvieno kliento ir kortelės sąlygos yra skirtingos, tai pakankamai sudėtinga procedūra, kuriai nė vienas bankomatas nėra pritaikytas“, – komentuoja „Luminor“ atstovė.
Ji patikina, kad bankomate pateikiama informacija atitinka teisės aktų reikalavimus ir bankomatų technines galimybes.
„Galima daryti prielaidą, kad klientas įkainiais nepasidomėjo iš anksto, o bankomate teikiamos informacijos jam tikrai neužteko, norint įsivertinti operacijos sąnaudas. Mes suprantame jo pasipiktinimą ir atsiprašome už suteiktą diskomfortą“, – teigia I. Baltrušaitienė.
Turėjo įnešti apie 4000 eurų
„Delfi“ jau skelbė, kad šalyje veikiantys bankai didina su grynųjų įnešimu susijusius įkainius.
„Iš kliento aprašytos situacijos galima spręsti, kad jis grynuosius įnešė naudodamasis kredito kortele. Priklausomai nuo turimos kredito kortelės („Visa Black“, „Visa Infinite“, „Visa Gold“ ar „Visa Classic“), nemokamai įnešama suma gali sudaryti 600 arba 1000 eurų. Suma, viršijanti šiuos limitus, apmokestinama 2 proc. komisiniu mokesčiu. Tam, kad būtų priskaičiuotas 60 eurų mokestinis mokestis, klientas turėjo įnešti 3600 arba 4000 eurų grynaisiais.
Jei jis grynuosius būtų įnešęs naudodamasis debeto kortele, tos pačios sumos įnešimas būtų kainavęs 6 arba 6,8 euro“, – skaičiuoja „Luminor“.
Detalesni banko visi įkainiai pateikiami viešai interneto svetainėje.
Rekomenduoja kreditine kortele nesišvaistyti
Kad nepasikartotų panašių situacijų, „Luminor“ primena, kad kredito kortelė visų pirma yra galimybė bet kada pasiskolinti iš banko pinigų savo reikmėms.
„Visi bankai kredito kortelėms ir su jomis susietoms sąskaitoms taiko kitokią nei įprastoms einamosioms sąskaitoms ir su jomis susietomis debito kortelėms kainodaros politiką. Būtinai pasitikrinkite šią informaciją bankų interneto svetainėse ar savo internetinėje bankininkystėje. Labai nuoširdžiai nerekomenduojame kredito kortelės naudoti kasdieniams mokėjimams ir atsiskaitymams – ji tam tiesiog neskirta. Tačiau esame tikri, kad tomis retomis progomis, kai esate pasvėrę savo galimybes prisiimti papildomų įsipareigojimų, kredito kortelė yra patogus ir labai naudingas įrankis“, – paaiškina I. Baltrušaitienė.
Ji patikina, kad visi bankai ne tik skatina mažinti grynųjų pinigų naudojimą, bet ir taiko skirtingus kainodaros principus operacijoms grynaisiais ir negrynaisiais pinigais.
„Pastaraisiais metais grynųjų pinigų naudojimas nuosekliai mažėja, tačiau, reikia pripažinti, šis procesas nėra toks spartus, kaip norėtųsi. Todėl visi bankai labai daug dėmesio ir resursų skiria operacijų negrynaisiais pinigais infrastruktūrai gerinti ir individualių sprendimų diegimui. Natūralu, kad operacijos grynaisiais pinigais atrodo vis mažiau ir mažiau patrauklios“, – teigiama atsakyme.
Lietuvos bankas: teisės aktai nenumato prievolės informuoti naudojant paslaugą
Lietuvos banko Mokėjimų rinkos priežiūros skyriaus atstovė Jurgita Guobienė paaiškina, kad komercinių bankų paslaugų įkainiai nėra reguliuojami (išskyrus pagrindinės sąskaitos krepšelį). Teisės aktai neįpareigoja komercinių bankų pateikti informaciją apie taikomus mokesčius kiekvieną kartą klientui inicijuojant mokėjimo operaciją mokėjimo kortele.
„Be abejo, nemalonus epizodas, tačiau konkrečiai šį nutikimą galėtume pakomentuoti tik išsamiai išnagrinėję visas aplinkybes. Pagal reikalavimus, apie visus įkainius, taikomus klientams už jų atliekamas operacijas mokėjimo kortele, komercinis bankas privalo informuoti savo klientus mokėjimo paslaugų teikimo sutarties sudarymo metu. Ši sutartis, kartu su įkainiais, klientui turi būti pateikiama raštu“, – tvirtina J. Guobienė.
Jei mokėjimo paslaugų teikimo įkainiai keičiasi, bankas sutartyje nurodytu būdu privalo asmeniškai informuoti klientą apie šiuos pakeitimus ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki jų taikymo.
„Jeigu klientas nesutinka su pakeitimais, komercinis bankas turi sudaryti klientui sąlygas iki pakeitimų įsigaliojimo dienos nutraukti mokėjimo paslaugų teikimo sutartį netaikant jokio mokesčio“, – teigia J. Guobienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad viešas taikomų įkainių paskelbimas banko interneto svetainėje negali būti laikomas tinkamu informacijos pateikimu.
„Jeigu klientas vertina, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie jam taikomus mokesčius ar šių mokesčių pakeitimus ir dėl to paprasčiausiai negalėjo žinoti apie tokį mokestį, siūlytume jam visų pirma kreiptis raštu į minėtą banką, išdėstant visas aplinkybes. Jeigu komercinis bankas pateiktų kliento netenkinantį atsakymą – tada į Lietuvos banką. Išnagrinėsime kliento situaciją ir įvertinsime, ar bankas tinkamai atliko savo pareigas, numatytas teisės aktuose“, – atsako Lietuvos banko atstovė.
