aA
Beveik 6 iš 10 Lietuvos gyventojų save laiko viduriniosios klasės atstovais, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Nepaisant to, šių gyventojų netenkina jų gaunamos pajamos − jie pageidautų vidutiniškai 60 proc. didesnių pajamų. Ekonomistų teigimu, taip save vadinti galėtų tie, kurių pajamos per mėnesį svyruoja nuo 760 iki 2028 eurų prieš mokesčius. Tiesa, priklausymą viduriniajai klasei lemia ne tik atlyginimas, bet ir dar keli veiksniai.
Vidurinioji klasė Lietuvoje: suskaičiavo, kiek uždirbantys į ją patenka
© DELFI montažas

Anot „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, augančios pajamos ir gerėjantys finansiniai lūkesčiai turi įtakos tam, kad vis didesnė dalis šalies gyventojų priskiria save viduriniajai visuomenės klasei. Kaip teigia banko atstovai, per pastaruosius 10 metų įvyko ženklus progresas – nepasiturinčiųjų sąskaita vidurinioji klasė išaugo 10 p. p.

„Mūsų apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų save laiko šios klasės atstovais, ketvirtadalis save priskiria žemesniajai vidurinei, o 8 proc. – aukštesnei viduriniąjai klasėms. Galima pastebėti, kad vidurinei klasei save dažniau priskiria 25-46 metų respondentai“, – sako J. Cvilikienė.

Palyginimui, praėjusių metų tyrimas atskleidė, kad tik trečdalis (35 proc.) lietuvių, uždirbančių 1069-1980 Eur, atskaičius mokesčius, save priskyrė viduriniajai klasei. Anot J. Cvilikienės, šių metų rezultatai gerokai nustebino, mat ženkliai išaugo gyventojų, save priskiriančių šiai visuomenės klasei, dalis (58 proc.).

Tuo metu, lyginant su 2018 m. duomenimis, ženkliai sumažėjo priskiriančių save nepasiturinčiųjų ir skurstančiųjų grupei – nuo 15 proc. iki 7 proc. Elitui save priskiria tik 0,5 proc. Lietuvos gyventojų.

Pasak J. Cvilikienės, nors vidurinioji klasė apibrėžiama nevienodai, bene labiausiai paplitęs supratimas, kad tai yra ta gyventojų dalis, kuri be didelių sunkumų gali patenkinti savo būtinąsias reikmes. Be to, šie gyventojai kas mėnesį gali atsidėti pinigų taupymui, investavimui ar dalį jų skirti vartojimui.

Vidurinioji klasė Lietuvoje: suskaičiavo, kiek uždirbantys į ją patenka
© DELFI / Karolina Pansevič


„Beveik 90 proc. viduriniajai klasei save priskiriančių respondentų teigia, kad jiems visiškai pakanka pinigų svarbiausiems poreikiams. Tačiau norėdami įsigyti brangesnį pirkinį du trečdaliai viduriniosios klasės atstovų teigia turintys taupyti. 60 proc. apklaustųjų įvardijo, kad taupyti tektų ženkliai“, − tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Net ir priskirdami save viduriniajai klasei savo pajamomis patenkintų yra tik 7 proc. apklaustųjų. Tyrimas rodo, kad šiandien 45 proc. vidurinės klasės gyventojų nėra patenkinti savo pajamomis. Priskyrusieji save žemesnei viduriniajai klasei pajamų didėjimo tikėtųsi dvigubai.

„Net ir laikydami save viduriniosios klasės atstovais, šalies gyventojai nėra patenkinti savo pajamomis ir tikėtųsi, kad jos ateityje didės bent 60 proc. Tuo tarpu mažesnes pajamas gaunantys gyventojai norėtų daugiau nei 90 proc. didesnių pajamų. Įdomu tai, kad ir daugiausiai uždirbantys šalies gyventojai tikisi didesnio nei 50 proc. pajamų didėjimo“, − komentuoja „Swedbank“ atstovė.

Kiek uždirba Lietuvos vidurinioji klasė?

Tuo metu, pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apibrėžimą, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių (medianos) šalies pajamų.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Karolina Pansevič


Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Lietuvoje šiuo metu tai yra tokie gyventojai, kurie prieš mokesčius uždirba nuo 760 iki 2028 eurų, t. y. nuo 500 iki 1200 eurų „į rankas“. Palyginus EBPO apibrėžimą ir gyventojų apklausą, matyti, jog skirtumo beveik nėra − labai panaši dalis Lietuvos gyventojų priskirtina viduriniajai klasei.

„Remiantis EBPO apibrėžimu, Lietuvos viduriniajai klasei galima priskirti 59 proc. Lietuvos gyventojų. Įdomu tai, kad tai yra beveik lygiai tiek pat, kiek šiuo metu lietuvių patys save priskiria viduriniajai klasei. Tai leidžia suprasti, kad lietuviai savo pajamas ir galimybes vertina gana objektyviai ir atotrūkio tarp įsivaizdavimo ir realaus vertinimo nėra“, − sako N. Mačiulis.

Dauguma investuoja ir kaupia finansines atsargas senatvei

Paklausti, kam skirtų gavę 10 tūkst. eurų netikėtų pajamų, pavyzdžiui, palikimą, didesnioji dalis (25 proc.) juos išleistų būsto atnaujinimui. Investavimui ar kelionėms netikėtai gautas pajamas panaudotų po 15 proc. apklaustųjų, kiti jas skirtų taupymui ar automobilio įsigijimui.

J. Cvilikienė pastebi, kad viduriniosios klasės atstovai yra linkę galvoti ne tik apie savo dabartinę finansinę situaciją, tačiau ir apie ateities iššūkius, todėl kaupia senatvei ar papildomoms reikmėms.

Remiantis tyrimo rezultatais, daugiau nei pusė (57 proc.) viduriniajai klasei save priskiriančių gyventojų nurodo ėmęsi priemonių kaupti finansines atsargas senatvei.

Kaip atrodo viduriniosios klasės gyvenimo būdas

Ar žmogus priklauso vidurinei klasei, vertinama ne tik pagal pajamas, atsižvelgiama į dar du kriterijus – turtą ir gyvenimo būdą. Pagal gyvenimo būdą – galimybes keliauti, laisvalaikį, santaupas, fizinį aktyvumą – viduriniajai klasei priklauso tik trečdalis gyventojų.

Anot N. Mačiulio, lietuviai išsiskiria lankydamiesi kultūros renginiuose. Net 42 proc. šios klasės atstovų (16-65 m.) per pastaruosius metus 1-3 kartus lankėsi kultūros renginiuose, t. y. teatre, koncerte, operoje ar balete. Lietuvius lenkia tik danai (45 proc.) ir suomiai (42 proc.).

Atostogos užsienyje yra taip pat vienas dažniausių viduriniajai klasei priskiriamų požymių. Pastebimas ženklus progresaspraeitais metais daugiau nei trečdalis lietuvių (36 proc.) atostogavo užsienyje. Tai, anot ekonomisto, rodo didėjančią viduriniąją klasę.

Tyrimas atskleidė, jog lietuviai išsiskiria ir fizinio aktyvumo stoka. Tik 10 proc. viduriniosios klasės atstovų sportuoja, o 39 proc. apklaustųjų niekada nesportuoja. Tuo metu šis rodiklis Vakarų šalyse aukštesnis, pavyzdžiui, Švedijoje tik 15 proc. vidurinės klasės gyventojų neužsiima jokia fizine veikla.

„Lietuvoje tik 30 proc. gyventojų turi sukaupę daugiau nei 2 tūkst. eurų finansinio turto, tačiau didelė dalis gyventojų lankosi kultūros renginiuose, daugiau nei trečdalis pernai atostogavo užsienyje. Deja, pagal fizinį aktyvumą, kuris yra būdingesnis viduriniajai klasei, išsiskiriame blogąja prasme. 39 proc. viduriniosios klasės atstovų Lietuvoje visai nesportuoja. Panašu, kad neretai Lietuvos viduriniajai klasei ne tik trūksta pinigų ir laisvo laiko, bet ir kitokio požiūrio bei prioritetų“, − apibendrina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Jūratė Cvilikienė
Jūratė Cvilikienė
© DELFI / Domantas Pipas


Kas moka daugiausia mokesčių

N. Mačiulio teigimu, vidurinioji klasė sumoka 57 proc. visų pajamų mokesčių. Palyginimui, EBPO šalių vidurkis didesnis64 proc. Tuo metu žemiausių pajamų gyventojai sumoka tik 6 proc. visų mokesčių, kai EBPO vidurkis – 7 proc.

Anot ekonomisto, tai rodo, jog mažesnes pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai nėra stipriai aspmokestinami.

Pasitenkinimas gyvenimu ir darbu vis dar mažas

Vis tik, kaip sako N. Mačiulis, tikrai ne visi Lietuvos viduriniosios klasės atstovai jaučiasi gerai. „Eurobarometer“ duomenimis, Lietuvoje 79 proc. viduriniosios klasės atstovų yra patenkinti savo gyvenimu, kai, pavyzdžiui, Estijoje, tokių gyventojų yra net 93 procentai.

Ekonomistas pastebi, kad priklausymas viduriniajai klasei neužtikrina pasitenkinimo darbu, mat jis gana žemas. Tik 61 proc. vidurinės klasės atstovų yra visiškai patenkinti savo darbu, o iš aukštesnės viduriniosios klasės gyventojų tokia dalis – 70 proc.

N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad nors vidurinioji klasė Lietuvoje ženkliai išaugo, ji yra viena mažiausių tarp EBPO šalių, mat turtingesnėse ES valstybėse vidurinioji klasė sudaro apie 70 proc. visų gyventojų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(52 žmonės įvertino)
2.4423

Top naujienos

Emigranto spąstuose – trys Lietuvos bankai: atsiskaitinėjo su tuščiomis ir net užblokuotomis kortelėmis (36)

Į Norvegiją emigravęs ukmergiškis sugebėjo pergudrauti tris Lietuvoje veikiančius bankus –...

Kaip Lietuva per valandą išleido 20 milijonų eurų: pirkinių krepšyje ir robotinė papūga (56)

Po rinkimų praktika per dieną ar kelias valandas paskirstyti dešimtis milijonų eurų ES paramos...

Sugėdinti žaidėjai prakalbo apie neparuoštus namų darbus: turime geriau išanalizuoti varžovus (43)

Po niūriausias prognozes pranokusio pralaimėjimo namuose Danijai 76:80 Lietuvos rinktinės vidurio...

Garsų artistą vadino „didžiausiu visų laikų medicininiu stebuklu“: gimė su 3 kojomis, 16 pirštų ant 4 pėdų ir 2 lyties organais (18)

Frankas Lentini buvo vienas garsiausių XX amžiaus pradžios cirko artistų. F. Lentini, gimęs su...

Skandalingas rezultatas: Lietuvos rinktinė namie nusileido danams (1031)

Lietuvos rinktinė istorine nesėkme atidarė FIBA „burbulą“ Vilniuje. Penktadienį Dariaus...

Žiemiški orai apims beveik visą šalį: snigs visą savaitgalį (6)

Artimiausią parą Lietuvos orus lems ciklonas. Šeštadienio naktis numatoma debesuota su...

Įspūdinga Šaro pergalių serija Eurolygoje nutrūko – „Barca“ krito Vilerbane (11)

Aštuntos pergalės iš eilės „Barcelona“ (8-2) Eurolygoje neiškovojo. Šarūno Jasikevičiaus...

Keisčiausias namas Lietuvoje: senolis pasistatė įspūdingo dydžio dvarą su baseinais ir net sostu (105)

Vos tik atvykus į Lentvarį mano geras draugas, Amerikoje magijos šou rengiantis iliuzionistas Rokas...

Maskoliūnas teigia „prisiimantis visą atsakomybę“, bet pirštu rodo į apatiškus veidus (215)

Jokio azarto, jokio malonumo – tik kančia ant parketo. Bet Lietuvos rinktinė nesugebėjo nė...

Į Lietuvą veržiasi žiema: kai kur jau iškrito pirmasis sniegas pasnigo ir Vilniuje (20)

Penktadienio vakarą dalyje Lietuvos iškrito pirmasis sniegas . Feisbuko grupėse daugiausia...

|Maža didelių žinių kaina