Klaipėdos miesto apylinkės teismas šiems pensininkams iškėlė fizinio asmens bankroto bylą. Kaip rašoma teismo sprendime, pareiškėjai nurodo, kad visos bėdos kilo dėl jų sūnaus nesėkmingo bandymo plėtoti verslą. Šiuo metu pensininkai turi daugiau nei 624 tūkst Lt negrąžintų paskolų su palūkanomis.
Bylos duomenimis, sutuoktinių sūnus dar ekonomikos klestėjimo laikais 2007 m. iš tuomečio „Parex“ banko paėmė 475 tūkst. Lt kreditą žemės sklypų pirkimui ir infrastruktūrai, galutinis šio kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas 2010 m.
Visą paskolą jų sūnus panaudojo savo sumanytam verslo planui įgyvendinti, tačiau ir tėvai sutartyje su banku buvo nurodyti kaip kredito gavėjai.
Tais pačiais metais bankas papildomai suteikė 145 tūkst. Lt ir padidino bendrą suteikiamo kredito sumą iki 620 tūkst. Lt.
Šiam susitarimui užtikrinti papildomai buvo įkeisti du žemės sklypai.
Kaip rašoma teismo sprendime, kredito mokėti nesisekė, todėl visas jo užtikrinimui įkeistas turtas buvo parduotas iš varžytinių, tačiau liko didžiulė nesumokėta skolos dalis.
„Verslas, kuriam plėtoti buvo paimta paskola, teigiamų rezultatų neatnešė, pareiškėjai apkritai mažai apie šią veiklą suprato ir ja iš esmės nesidomėjo, kol prasidėjo nemalonumai dėl susidariusios skolos bankui išieškojimo. Šiuo metu vienas sutuoktinių yra 71 metų amžiaus, o kitas - 77 metų, abu gauna senatvės pensiją, vienas sutuoktinis dar šiek tiek dirba“, - rašoma teismo sprendime.
Pensininkai tvirtina, kad iš bendrai šeimos gaunamų 2038 Lt, kurios lieka po antstolio nuskaitymų, jie siekia susikurti normalias gyvenimo sąlygas, užtikrinti finansinį saugumą ir bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi. Tačiau visiškai įvykdyti prievoles kreditoriui neturi jokių galimybių.
Nekilnojamojo turto šeima neturi, jiems priklauso tik automobilis, kuris vertas maždaug 800 Lt.
Pensininkai nurodo, kad būtiniesiems poreikiams tenkinti reikia mažiausiai 2400 Lt per mėnesį. Šią sumą viršijančios pajamos būtų skiriamos mokesčiams bankroto procese mokėti, atsiskaityti su kreditoriais.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjai pagal jų turtinę padėtį negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, gerokai viršija 25 minimalius atlyginimus, kurie laikomi riba, leidžiančia prašyti fizinio asmens bankroto bylos. Jų prašymas iškelti bankroto bylą buvo patenkintas.
Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjams bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininkų, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjai toliau liktų nemokūs, nes pareiškėjai neturi pajamų padengti įsiskolinimus kreditoriams.
Bankroto departamento duomenimis, šiuo metu fizinių asmenų bankroto bylos yra iškeltos daugiau nei 430 žmonių.
DELFI primena, kad Lietuvoje galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims atsirado 2012 m. Seimo priimtame Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodoma, kad nemokūs gyventojai bankrutuoti gali tuomet, kai jų skolos viršija 25 minimalius atlyginimus (šiuo metu tai būtų daugiau nei 25 tūkst. Lt)
Savo iniciatyva bankrutuoti norintis fizinis asmuo turi kreiptis į teismą, kuris iškėlęs bylą jam paskirs bankroto administratorių. Fizinis asmuo bankrutuoti gali kas dešimt metų. Įprastai bankroto procedūra trunka penkerius metus, per kuriuos žmogus grąžina dalį skolos, praėjus šiam laikui jis laikomas bankrutavusiu ir likusių skolų grąžinti nebeprivalo.
Iki šiol lietuviai bandydavo bankrutuoti kitose Europos Sąjungos šalyse. Pirmasis Latvijoje bankroto statusą išsikovojęs fizinis asmuo iš Lietuvos buvo verslininkas Gytis Januška, kuris turėjo 14 mln. Lt skolą.
