aA
Valstybė šiuo sunkiu laikotarpiu metė gelbėjimosi ratą gyventojams ir verslams, tačiau ne visiems žinoma, kad parama gali slėpti mokesčius. Pasitaiko ir tokių paradoksalių atvejų, kai paramos gavėjams gali tekti sumokėti daugiau, nei gavo iš valstybės.
Valstybės parama gali atsirūgti: kai kam gali tekti sumokėti daugiau, nei gavo išmokų
© DELFI / Andrius Ufartas

Mikroįmonių parama apmokestinama 15 proc.

Valstybė smulkioms įmonėms, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, skiria subsidiją, t. y. 50 proc. pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Jei GPM siekia iki 1 tūkst. eurų, skiriama minimali 500 eurų subsidija, jei GPM sudaro nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų, skiriama 1 tūkst. eurų subsidijos suma, o jei GPM siekia daugiau nei 2 tūkst. eurų, subsidijos suma sudaro pusę pareiškėjo per 2019 m. sumokėto GPM.

Ši gauta suma bus bendra tvarka apmokestinama Pelno mokesčiu. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė „Delfi“ komentavo, kad mikroįmonių gautos subsidijos, pagal bendras subsidijų apskaitos nuostatas, yra laikomos subsidijomis negautoms pajamoms kompensuoti.

„Tai reiškia, kad Pelno mokesčio apskaičiavimo požiūriu šios mikroįmonių gaunamos lėšos pagal PMĮ nuostatas yra priskiriamos apmokestinamoms pajamoms ir nuo jų gali tekti sumokėti pelno mokestį. Tokiu atveju pelno mokestį deklaruoti ir susimokėti reikia įprasta tvarka, iki kito mokestinio laikotarpio birželio 15 dienos“, – pažymėjo ji.

Auditorius, mokesčių konsultantas Artūras Kapitanovas primena, kad standartas yra 15 proc. mokesčių tarifas, taip pat yra 5 proc., jeigu įmonės pajamos neviršija 300 tūkst. Eur.

Valstybės parama gali atsirūgti: kai kam gali tekti sumokėti daugiau, nei gavo išmokų
© DELFI / Andrius Ufartas

Valstybės parama gali atsirūgti – teks sumokėti daugiau

Pasirodo, gaudamos valstybės paramą kai kurios įmonės gali susidurti priešingu efektu – turės sumokėti daugiau mokesčių, nei gavo paramos.

Subsidija gyventojų gali atsirūgti iš tos pusės, jei įmonės pajamos per metus nesiekia 300 tūkst. Eur, tada ji taiko 5 proc. (pelno mokesčio tarifą – Delfi). Kai ji gaus subsidiją, pajamos gali viršyti 300 tūkst. Eur, tuomet turės mokėti 15 proc.“, – pavyzdį pateikia auditorius.

Yra ir dar vienas atvejis, kai kai kurioms įmonės gali tekti sumokėti daugiau nei parama. Jei įmonių, kurios vykdo mišrią PVM veiklą, gauta subsidija bus priskirta prie neapmokestinamų PVM sumų, tai 2021 metų spalio 1 dieną tokios įmonės, teikdamos metinę PVM deklaraciją, gali sumokėti žymiai daugiau valstybei, nei gauta subsidija.

„Jeigu tą subsidiją, kurią gauna mikroįmonės, įtrauks kaip neapmokestinamas pajamas, o ta įmonė, tarkim, nusipirko nekilnojamojo turto su PVM, tai labai daug PVM reikės grąžinti. Todėl kai kurios įmonės gali daugiau valstybei grąžinti, nei gavo subsidijos“, – paaiškina A. Kapitanovas.

Įmonių vadovai gali nustebti: parama už prastovas nėra „plika“

Tuo metu subsidija už darbuotojų prastovas tiesiogiai nėra apmokestinama.

„Subsidija skiriama kompensuoti dalį darbo užmokesčio, kuris buvo sumokėtas per prastovą, pelno mokesčio požiūriu yra priskiriama prie subsidijų patiriamoms išlaidoms kompensuoti ir joms yra taikomos bendros subsidijų apskaitos nuostatos. Kitaip tariant, ši gautų lėšų suma pajamoms nepriskiriama, nes ja yra sumažinamos įmonės patiriamos sąnaudos, t. y. darbo užmokestis. Šiuo atveju, pelno mokesčio mokėti nereikia“, – aiškina VMI atstovė.

Artūras Kapitanovas
Artūras Kapitanovas
© Asmeninio albumo nuotr.

Nors įmonių už prastovas gautos subsidijos tiesiogiai neapsimokestinamos, tačiau, anot A. Kapitanovo, jos turi įtakos, skaičiuojant pelno mokestį.

„Pavyzdžiui, jeigu žmogaus alga būtų 1000 eurų ir valstybė kompensuoja 700 eurų, tai įmonė šiuo atveju kaip leidžiamus apskaitymus gali priskirti tik 300 eurų“, – sako mokesčių konsultantas.

Pašnekovas pažymi, kad buhalteriams šis dalykas nėra naujiena, tačiau įmonių vadovai, kurie galbūt su buhalterija mažiau susiję, gali nustebti.

„Buhalteriams čia klausimų nebus, bet tie, kas mažiau su buhalterija susiję, kad neįsivaizduotų tokio dalyko, kad gauna subsidiją už prastovas, ir ji yra „plika“ – dovanoti pinigai. Jie automatiškai turi įtakos, skaičiuojant pelno mokestį“, – atkreipia dėmesį A. Kapitanovas.

Savarankiškai dirbantieji neatleisti nuo pareigos susimokėti PSD

VMI pažymi, kad savarankiškai dirbančių asmenų iš Užimtumo tarnybos gauta 257 Eur parama nėra apmokestinama. Auditorius atkreipia dėmesį, kad valstybė suteikia neapmokestinamus 257 Eur, tačiau išlieka pareiga per dvejus metus nuo ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos susimokėti sveikatos draudimą – 42,37 Eur už mėnesį.

Tuo metu tiems, kas turi verslo liudijimus, nepaisant to, kad jokių pajamų negavo, reikia mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo minimalios algos.

Jei asmuo dalyvauja II pensijų pakopoje, teks mokėti nuo 52,93 iki 71,14 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už pilną mėnesį.

„Skaičiavimas priklauso, ar visam mėnesiui žmogus turėjo verslo liudijimą, ar ne visam, ar dalyvauja II pensijų pakopoje, nuo to dydis gali šiek tiek svyruoti“, – pažymi jis.

Valstybės parama gali atsirūgti: kai kam gali tekti sumokėti daugiau, nei gavo išmokų
© DELFI / Andrius Ufartas

Finansų ministerija: taikyti papildomą paramą valstybės paramai nesvarstoma

Anot Finansų ministerijos, pačios subsidijos savo esme jau yra valstybės teikiama parama, todėl taikyti papildomą paramą, suteiktai valstybės paramai, nesvarstoma.

„Subsidijos savo esme mokesčių tikslais traktuojamos apskaitos tikslais, o apskaitoje jos traukiamos į pajamas arba jomis mažinamos sąnaudos, tačiau rezultatas, t. y. pelnas ar nuostolis, gaunamas tas pats.

Tačiau norėtume atkreipti dėmesį, kad subsidijos priskyrimas pajamoms arba sąnaudų sumažinimas nereiškia, kad subsidijos suma yra apmokestinama. Apmokestinamas veiklos rezultatas. Todėl ir pelno mokestis gautoms subsidijoms galėtų atsirasti tik tuo atveju, jeigu subsidija tais pačiais metais nebūtų panaudota ir tik nuo nepanaudotos dalies. Arba, kitaip tariant, jeigu iš subsidijos įmonė uždirbtų pelno, t. y. sąnaudos būtų mažesnės už gautą subsidiją“, – komentuoja Finansų ministerija.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, vadinamosioms mikro įmonėms iki ketvirtadienio jau buvo išmokėta 70,1 mln. eurų, o skirta 70,6 mln. eurų. Iš viso gauta daugiau nei 21,1 tūkst. paraiškų.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(47 žmonės įvertino)
3.5745

Įspūdingiausi atlyginimai Lietuvoje gegužę: viršūnėje – vidutiniškai 56 tūkst. eurų mokėjusi įmonė (5)

Gegužę 21 įmonė mokėjo didesnius nei 10 tūkst. eurų vidutinius atlyginimus , o algų medianų...

Reikės pasiruošti mokėti daugiau: bankai didina paslaugų įkainius, kai kas brangsta ir daugiau nei 40 proc. (6)

Didėja kai kurie komercinių bankų įkainiai . Dalis kainas jau pakėlė, tačiau kiti pokyčius...

II-oji pensijų kaupimo pakopa: kaip apsispręsti, ar kaupti papildomai pensijai apsimoka

Birželio 30-oji – svarbi data tiems, kurie svarsto, ar kaupti papildomai pensijai II-oje pakopoje....

Paskolos ne visiems brangs vienodai: paskaičiavus, kiek padidės įmoka, daliai gali tekti pataupyti

Europos centrinis bankas ( ECB ) netrukus padidins palūkanų normas 25 baziniais punktais, o...

Bankininkai paskaičiavo, kiek vidutiniškai brangs paskolos (1)

Po septynerių metų pertraukos Euribor palūkanų normai perkopus nulį, vidutinės paskolos...

Top naujienos

Rusų programišiai „laužia“ Lietuvos informacines sistemas: įspėja, kad tai gali būti dar tik pradžia (5)

Dėl sustabdyto tranzito į Kaliningradą, rusų programišiai nuo penktadienio pradėjo...

„Belligcat“ vadovas: tas šalis, kurios padeda Putino režimui, reikia šalinti iš ES (11)

Nepaisant griežtų sankcijų, karą prieš Ukrainą pradėjusi Rusija iš naftos ir dujų pardavimo...

Pasauliui ir Lietuvai žada recesiją: laimės tik vienas sektorius (2)

Tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface Baltics“ naujausiame rizikos valdymo tyrime...

Delfi PliusNatalia Drozdiak, Kati Pohjanpalo, Firat Kozok

Istorinis žingsnis radikaliai pakeis Europos gynybą: tai labai stipri žinutė Putinui

NATO žengė dar vieną žingsnį stiprindama su Rusija besiribojantį rytinį frontą – tam...

Grybauskaitė: jokių pokyčių dėl Kaliningrado tranzito be Lietuvos sutikimo negali būti (2)

Jokių pokyčių ar atnaujinimų Europos Komisijos ( EK ) gairėse dėl Kaliningrado tranzito be...

Karas Ukrainoje. Ukraina ruošiasi galimam puolimui iš Baltarusijos: grėsmė gana didelė okupantai planuoja referendumą dėl Chersono prijungimo prie Rusijos (12)

Rusijos atakos, pareikalaujančios ir žmonių gyvybių, Ukrainoje nesiliauja – vėl apšaudyti...

„Vilniaus vandenys“: galimi geriamojo vandens sutrikimai

„Vilniaus vandenys “ išplatino žinutę dėl galimo geriamojo vandens sutrikimo.

Šilalės rajono gyventoja įminė arbūzų auginimo paslaptį: derlius nustebino visą Lietuvą

Arbūzai – nors ir egzotika, tačiau tikrai ne naujovė lietuvių soduose. Vis daugiau gyventojų...

Analitikai: ES draudimas dėl laivų Rusijai gali būti skausmingesnis už naftos embargą

Europos Sąjungos draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius potencialiai gali...

Delfi PliusRusnė Valatkaitė

Kankina spuogai ar kitos odos problemos? Šių maisto produktų turėtumėte vengti

Odos problemos kankina ne tik brendimo laikotarpiu. Dėl streso, miego trūkumo, netinkamos higienos...