aA
Gyventojai reiškia nepasitenkinimą, kad „Sodros“ nurodymu skolos už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) yra išskaičiuojamos tiesiai iš gyventojų banko sąskaitų be jokio tiesioginio įspėjimo – pranešimai apie tai dažnai siunčiami tik į asmeninę elektroninę gyventojo „Sodros“ paskyrą, prie kurios dažnas net neprisijungia.
© AP/Scanpix

Advokatas Mantas Juozaitis sako, kad Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS), kuri suteikia galimybę valstybei skolas išieškoti tiesiai iš gyventojų sąskaitų, yra teisiškai pagrįstas, tačiau gana savanaudiškas valstybės sprendimas, gyventojui sukeliantis rimtų sunkumų.

PLAIS sistema yra techninė programa, kuri vykdo kai kurių valstybės institucijų nurodymus išieškoti skolas: iš gyventojo banko sąskaitos gali automatiškai nuskaityti įsiskolinimą arba apriboti sąskaitos naudojimą, jei banko kortelėje yra per mažai pinigų skolai padengti. Ja naudojasi ir nurodymus teikia ne tik „Sodra“, bet ir kai kurios kitos valstybinės institucijos: Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), Lietuvos muitinė, Lietuvos bankas, antstoliai.

Lietuvos antstolių rūmų vadovė Dovilė Satkauskienė sako, kad jei skolą bandytų išieškoti kitas asmuo, jam jau reiktų teismo sprendimo arba vykdomojo notaro įrašo, o minėtoms institucijoms to nereikia, jos turi teisę ne ginčo tvarka išieškoti skolas, todėl gali naudotis sistema, kuri pinigus nuskaito tiesiogiai.

Teisinga tik įstatymiškai?

LRT.lt jau rašė apie nemalonią skaitytojo Igorio (vardas pakeistas) patirtį, kai kelis mėnesius „Sodrai“ nesusimokėjęs PSD įmokos ir netikrinęs savo elektroninės paskyros, vieną dieną nustebo, kad iš jo sąskaitos skola buvo išskaičiuota be jokio asmeninio pranešimo, o gyventojas, nesinaudojantis elektronine „Sodros“ sistema, taip ir nesužinojo, kad iš jo sąskaitos ruošiamasi nuskaityti skolą. Tačiau „Sodros“ komunikacijos skyriaus vadovas Saulius Jarmalis teisinosi, kad kitais būdais apie tai pranešti gyventojams negali, nes dažnai neturi jų kontaktų.

Advokatas M. Juozaitis tikina, kad iš esmės ši skolų išieškojimo sistema, kai pinigai nuskaičiuojami tiesiogiai iš gyventojo sąskaitos, yra teisėta, tačiau pastebi, kad įstatyme numatytas svarbus reikalavimas: žmogus turi būti kažkaip apie tai perspėtas. Pasak jo, įspėjimą apie būsimą skolos nuskaitymą į elektroninę žmogaus paskyrą siunčianti „Sodra“ teisiškai atitinka šį reikalavimą, tačiau kad teisingumas būtų įvykdytas ne tik formaliai, ji dar turėtų pasirūpinti, kad žmogus tą įspėjimą tikrai gautų ir perskaitytų.

„Jei Sodra neturi jokių papildomų žmogaus kontaktų ir dėl to gali jį įspėti tik per elektroninę „Sodros“ paskyrą, kuria naudojasi ne visi gyventojai, tada ji elgiasi neteisingai. Pranešimą ji turėtų pateikti tokiu būdu, kuris užtikrintų, kad žmogus jį tikrai gaus ir perskaitys. Jeigu įspėjimas žmogaus nepasiekia viena forma (pavyzdžiui, jei žmogus neatsiliepia į skambutį), tada reikia bandyti su juo susiekti kitaip ir įsitikinti, kad jis tikrai informuotas“, – tikina M. Juozaitis.

Jo teigimu, „Sodra“ į šią situaciją turėtų žiūrėti žmoniškiau. „Jie juk mato, jei gyventojas prie savo paskyros prisijungia retai arba visai neprisijungia. Jeigu taip yra, akivaizdu, kad žmogus nėra perskaitęs pranešimo, taigi nėra ir perspėtas. O kol žmogus nėra įspėtas, jokie veiksmai neturėtų būti pradėti“, – svarsto M. Juozaitis. Taigi, advokato teigimu, tokia tvarka yra numatyta įstatyme, bet tai nereiškia, kad ji yra teisinga.

Valstybė skolą iš jūsų sąskaitos susigrąžins pati: kiek tai teisėta ir teisinga
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tačiau „Sodros“ komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis nesutinka, kad tai turėtų būti tik „Sodros“ rūpestis. Jis sako, kad žmonės, nepastebintys pranešimų, yra patys kalti, nes „Sodrai“ nepateikia savo papildomų kontaktų ir nesilanko savo elektroninėse paskyrose: „Mes dirbame savo darbą, jį atliekame, o jei žmogus pats nesirūpina, tai nieko ir nežino.“

Nuskaičiuoti pinigus be ilgų procesų – valstybinių institucijų privilegija

Pasak Lietuvos antstolių rūmų vadovės D. Satkauskienės, PLAIS sistema yra tik priemonė išieškojimui vykdyti. „Procesas pirmiausia prasideda nuo skolos priteisimo (jei pradedamas teismo procesas), arba kai skola susidaro pagal institucijos sprendimą, arba kai yra išduodamas notaro vykdomasis įrašas“, – aiškina specialistė. Kai nurodymą nuskaičiuoti skolą duoda viena iš institucijų, kurioms suteikta privilegija naudotis PLAIS sistema, tam pakanka tik tos institucijos sprendimo, o teismo įsikišimo nereikia.

Registrų centro atstovė spaudai Kristina Petrošienė teigia, kad ši sistema yra susieta tik su banko arba kredito įstaigose laikomomis lėšomis. Todėl jei sąskaitoje esančių lėšų skolai padengti nepakanka ir ją tenka išieškoti iš kito gyventojo turto, tai tampa užduotimi antstoliams.

Jeigu sumą bandytų išieškoti kiti asmenys, pasak advokato M. Juozaičio, situacija būtų beveik tokia pati, tačiau procesas – visiškai kitoks ir reglamentuotas skirtingais teisės aktais.

„Tokiu atveju pirmiausia įvyksta teisminis procesas, kurio metu priimamas sprendimas apie sumą, kurią reikia išieškoti. Tada išduodamas vykdomasis dokumentas, apie tai žmogus yra tiesiogiai informuojamas. Kai antstolis gauna vykdomąjį dokumentą, jis dar kartą informuoja žmogų ir nustato terminą, iki kurio jis gali pats, be priverstinių priemonių, susimokėti skolas“, – aiškina M. Juozaitis. Tokiu atveju antstolis pradeda išieškojimą iš banko sąskaitos ar kito turto tik praėjus paskirtam laiko terminui.

Taigi PLAIS sistema yra privilegija tam tikroms institucijoms išvengti šio prailgino proceso. Teisininko manymu, tai buvo padaryta siekiant palengvinti ir pagreitinti tokių atvejų administravimą. „Jei skola yra, pavyzdžiui, 10 eurų, o išieškojimo procesas vykdomas per antstolį, ilgėja procesas ir atsiranda daug papildomų išlaidų: už paties antstolio darbą, įvairius pranešimus, jei reikia, ir teismo darbą“, – svarsto M. Juozaitis

Mažesnė našta valstybei – keblumai gyventojams

Tačiau sumažinta administracinė našta valstybei kelia sunkumų paprastam gyventojui. „Valstybės interesas kuo greičiau ir paprasčiau susirinkti mokesčius ir skolas yra šiek tiek savanaudiškas, nes procese, kuriame dalyvauja antstolis, įsiskolinęs žmogus turi teisę ginčyti bet kokį, jo manymu, neteisėtą antstolio veiksmą. Nors toks procesas gali užsitęsti, maksimaliai apsaugomos žmogaus teisės“, – aiškina teisininkas.

O kai skola yra išieškoma per PLAIS programą, pirmiausia yra nuskaitomi pinigai, ir tik paskui žmogus gali bandyti aiškintis, jei kas nors ne taip.

„Tada jis turi kovoti prieš valstybę ir įrodinėti, kad atgautų tuos pinigus. O gali būti, kad programa nuskaitė paskutinius jo pinigus ir žmogus nebeturi iš ko gintis. Taigi valstybė šiuo atveju yra labai pasilengvinusi sau gyvenimą, o gyventojui tai yra rimtas apsunkinimas“, – komentuoja advokatas. Jo teigimu, žmogaus teisė gintis nėra atimama, tačiau viskas vyksta kebliau, nes žmogus turi kovoti jau su pasekmėmis.

Teisininko teigimu, ši sistema stipriai apsunkina mokesčių mokėtojų teises ir dėl to, kad valstybinės institucijos taip pat dažnai daro klaidų. „Būna, kad žmogus sumoka įmokas, tačiau „Sodra“ netyčia neįskaito, žmogus susimoka du kartus dėl „Sodros“ klaidos. Nors dėl to kalta institucija, žmogus nukenčia, nes lėšos nuskaitomos pirmiau nei išaiškėja neatitikimai“, – tikina M. Juozaitis. Jis įspėja, kad tokiu atveju pirmiausia reikėtų bandyti išsiaiškinti situaciją su klaidą padariusia institucija, ir tik kilus ginčui kreiptis į teismą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prekybininkai privalo grąžinti jums pinigus, jeigu pritaikė mokestį atsiskaitant kortele privalo grąžinti jeigu paėmė (18)

Prekių ir paslaugų teikėjai neturi teisės imti mokesčio iš pirkėjų, atsiskaitančių mokėjimo...

Briuselis siūlo taikyti PVM lengvatas moterų perkamoms prekėms (17)

Europos Parlamentas (EP) antradienį priėmė rezoliuciją, kuria siūloma taikyti PVM lengvatas...

Skaičiuoklė: palyginkite mokėjimo paslaugų įkainius (16)

Lietuvos bankas įdiegė specialią skaičiuoklę , kuri vartotojams leidžia palyginti bankų,...

Pamatęs banko reklamą vyras pratrūko: paskolos vestuvėms jau tampa mada (413)

Praeidamas pro vieno banko filialo langą vyras pastebėjo didžiulę reklamą apie vartojimo...

Langas grįžti į „Sodrą“ tuoj užsivers: ar verta tai padaryti (248)

Įsigaliojus pensijų reformai, gyventojai iki birželio 30 dienos gali pensijų fonde sukauptas...

Top naujienos

Jei taptų prezidentu po Grybauskaitės, Skvernelis žada: pokyčių būtų esminių papildyta (643)

Į prezidentus kandidatuoti pasiryžęs premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad, jei būtų...

Andrius Tapinas. Po 14 dienų. Valdžios Leviatanas ir šalčio efektas (305)

Praėjo keturiolika dienų ir vėl kalbamės. Premjero atsiprašymo nebuvo, buvo arogantiškas...

Keliuose verda tikras pragaras, kelininkai žada, kad rytoj bus geriau (67)

Penktadienis Lietuvoje apkarto, matyt, daugeliui turėjusių kur nors važiuoti, nesvarbu, ar nuosavu,...

Gaisro Kauno stotyje liudininkai: išgirdus sireną, apėmė ne itin jaukus jausmas (2)

Penktadienį per pietus Kauno autobusų stotyje kilęs gaisras kelis šimtus žmonių išginė į...

Lukašenka: jei kas norės mus nustumti, žinome, kaip reaguoti išvardijo sąlygas sukurti sąjunginę valstybę su Rusija (14)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka išvardijo sąlygas sukurti bendrą sąjunginę...

Meilės emigrantė Jolanta: priimti sprendimą išvykti padėjo vyro pažadas (4)

Prieš trejus metus į Kataloniją išvykusi Jolanta juokauja, kad yra tikrų tikriausia meilės...

„Panathinaikos“ klubui prieš rungtynes su „Žalgiriu“ koją kyštelėjo kinai (4)

Atėnų „Panathinaikos“ klubas šio vakaro rungtynėse su Kauno „Žalgiriu“ galės registruoti...

Dingus 5 asmenų šeimai į policiją kreipėsi vaiko teisių tarnyba: jų neberanda net giminaičiai (376)

Dėl penkių asmenų šeimos dingimo prašymą pradėti paiešką pateikusi Vaiko teisių apsaugos...

DELFI Diena. Kaip keistųsi Lietuvos politikos kryptis Skverneliui tapus prezidentu? (17)

Kaip keisis Lietuvos politikos kryptis, jei premjeras taps prezidentu — pokalbis su ministru...

Baigtas tyrimas dėl kalinių „Jūros šventės“ Pravieniškių pataisos namuose (16)

Ikiteisminis tyrimas dėl pernai liepą Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje...