aA
Vyriausybė užsimojo į darbo rinką grąžinti kuo daugiau vyresnio amžiaus bedarbių ir įspūdingas sumas žada tiems, kurie prie to prisidės. Tiek darbdaviai, tiek profesinių sąjungų atstovai teigia tokią idėją palaikantys, tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikų teigimu, tokia tvarka kol kas kelia daugybę klausimų, o tarp jų, ir kaip bus užtikrinamas tokios sistemos įgyvendinimo skaidrumas bei, svarbiausia, ar patys darbdaviai dėl tokios tvarkos neims piktnaudžiauti ir subsidijoms pasibaigus, vyresni darbuotojai tiesiog nebus atleidžiami.
Valdžia ruošia dovanėlę įdarbinant darbuotojus: susivilios ne visi darbdaviai
© DELFI / Karolina Pansevič

Žada tūkstančius eurų

Iki šiol papildoma parama mokant subsidiją darbdaviams būdavo skiriama įdarbinant vyresnius nei 50 metų nedirbančius žmones, tačiau praėjusią savaitę sulaukta permainų. Vyriausybė nutarė paankstinti amžių ir iki 6 mėn. siekiančias subsidijas darbdaviams mokėti, kai bus įdarbintas vyresnis nei 45 metų bedarbis.

Vyriausybės puslapyje teigiama, kad įstatymas priimamas reaguojant į tai, kad vyresniems žmonėms Lietuvoje įsidarbinti tampa vis sunkiau, o kartą iškritus iš darbo rinkos į ją grįžti yra labai sudėtinga.

Tiesa, darbdaviai subsidijas gauti galėtų ne už kiekvieną numatytą amžiaus rodiklį atitinkantį darbuotoją, asmuo Užimtumo tarnyboje taip pat turėtų būti registruotas kaip bedarbis.

„Tuomet kartu su Užimtumo tarnyba surandamas darbdavys, kuriam reikia atitinkamos kvalifikacijos, išsilavinimo ir gebėjimų darbuotojo. Jeigu į tokią subsidijuojamą darbo vietą pretenduoja daugiau nei vienas asmuo, prioritetas tenka tam žmogui, kuris pasižymi bent keletu kriterijų – pavyzdžiui, yra vyresnis nei 45 metų ir turi negalią arba yra vyresnis nei 45 metų ir yra ilgalaikis bedarbis“, – apie galimą naują tvarką pritarus Seimui skelbiama Vyriausybės puslapyje.

Kol kas planuojama, kad darbo užmokesčio subsidija galėtų siekti iki 910 Eur popieriuje per mėnesį, o tai sudaro iki 1,5 minimalios mėnesinės algos (MMA). Taip pat ji būtų mokama darbdaviui, o pastarasis darbuotojui mokėtų sutartyje nurodytą atlyginimą. Įdomu ir tai, kad subsidija taip pat negalėtų siekti didesnės nei 50 proc. darbuotojui mokamos atlyginimo sumos.

Ruginienė: gėda darbdaviams

„Lietuvoje vyresni darbuotojai yra diskriminuojami ir tai, tarsi vieša paslaptis“, – paklausta, kaip šiandien vyresniems žmonėms sekasi darbo rinkoje sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė ir pridūrė, kad situacija šiandien ne tik kad negerėja, tačiau problema tik gilėja.

„Mes matome, kad tas paklausiausias amžius vis jaunėja ir jaunėja. Ne veltui Vyriausybė siūlo darbdavius subsidijuoti, jei šie į darbą priims vyresnius nei 45 m. darbuotojus“, – taip pat teigė ji.

Profesinių sąjungų prezidentė tikino teigiamai vertinanti bet kokią paramą darbuotojui, tačiau teigė vieną kitą žodį norinti tarti ir patiems darbdaviams.

Inga Ruginienė
Inga Ruginienė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Jie galėtų ir patys nediskriminuoti tokio amžiaus žmonių ir įdarbinti juos ir be subsidijų. Gėda, kad Vyriausybė turi įsikišti ir darbdaviai dar nepripranta prie tos minties, kad 45-60 m. darbuotojai yra pakankamai kompetentingi ir aktyvūs bei gali dirbti efektyviai.

Kalbant apie diskriminaciją dėl amžiaus, ji yra visuose sektoriuose. Kai kalbamės su darbuotojais, kokia tai bebūtų įmonė, kokia pozicija, 50-metis pergyvena dėl savo darbo vietos ir jei darbdavys pasako, kad jį atleidžia, jis susiduria su nepakeliama našta. Visa Vakarų Europa vertina tokius darbuotojus, kurie turi daugiau patirties, bet Lietuvoje su tokiu požiūriu labai atsiliekame“, – tikino I. Ruginienė.

Tiesa, kaip ypatingai diskriminaciją patiriančias ji įvardijo moteris.

„Su moterimis darbo rinkoje išvis yra kuriozinė situacija. Jeigu tu esi iki 30 m. ir neturi vaikų, tu esi diskriminuojama, nes tu tuoj jų susilauksi, todėl neapsimoka tavęs imti į darbą. Jeigu tu jau pagimdei, neapsimoka tavęs imti, nes mažas vaikas sirgs, o kai jis paauga – tau jau 45 metai ir tu tada jau nebereikalingas dėl vyresnio amžiaus“, – sakė ji.

I.Ruginienė siūlė, kad subsidija darbdaviams galėtų būti diferencijuojama pagal priimto darbuotojo amžių. Kaip siūlė, darbdaviai, kurie įdarbina 45 m. žmogų, gautų mažesnę paramą, vyresnius – didesnę ir taip ji galėtų didėti drauge su darbuotojo amžiumi.

„Subsidija – gerai, bet tikslas, kad darbdaviai patys pakeistų savo mąstymą ir nediskriminuotų žmonių. Subsidija galėtų būti tik kaip laikinas dalykas.

Taip pat, kas gali nutikti, tai darbdaviai gali piktnaudžiauti subsidijomis. Palaiko žmogų pusę metų, kol gauna subsidiją, po to vėl keičia“, – kalbėjo ji.

Siūlo nustatyti 40 m. amžių

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas atvirai sakė sutinkantis, kad šiandien didžioji dalis darbdavių pirmenybę rinkdamiesi darbuotojus teikia jaunesniems žmonėms.

„Tikrai sutinku, nes tai yra ilgalaikė perspektyva ir tokie žmonės yra labiau motyvuoti dirbti, jie – karjeros žmonės“, – neslėpė jis.

Anot D. Arlausko, jis sutiktų, jog nustatytas amžius, kada įdarbinant vyresnį darbuotoją darbdaviui būtų mokamos subsidijos, naujausiu Vyriausybės nutarimu siektų ne 45 m., o būtų dar paankstintas – siektų 40 metų.

Danas Arlauskas
Danas Arlauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Pirmasis dalykas, kad mes šiandien Lietuvoje turime apie 150 tūkst. bedarbių. Jų skaičius nemažėja, o padarius vidinę analizę ir pasiaiškinus, kokie yra žmonės, kurie metai iš metų neįsidarbina, išryškinome vieną labai svarbų momentą. Lietuvoje vyksta spartus technologinis pokytis, tačiau ne visi žmonės suspėja į tą technologinį traukinį ir ta dalis, kuri niekaip neranda savo vietos, dažnai lieka už borto. Jie neturi reikiamų įgūdžių ir, svarbiausia, neturi motyvacinių paskatų bandyti susirasti darbą.

Aš čia kalbu apie žmones, kuriems daugiau nei 40 m. Tiesa, yra ir 30-mečių, kurie jaučia beviltiškumą ir sako, kad mes čia jau niekam nereikalingi ir nieko nepasieksime. Tokie žmonės be motyvacijos ir darbo įgūdžių yra nelabai įdomūs, nes tu priimi, bet jis nesukuria vertės. Tokio žmogaus darbo vieta, kuris negali sukurti vertės, yra labai brangi, todėl mes labai sveikiname tokį valdžios žingsnį, iniciatyvą“, – kalbėjo D. Arlauskas.

Paklaustas apie rizikas, kad darbdaviai ateityje gali piktnaudžiauti ir subsidijų laikotarpiui pasibaigus vyresnį žmogų paprasčiausiai atleisti, darbdavių atstovas tikino, jog reikia pagalvoti, ar tie žmonės, kurie šiandien gauna nedarbo pašalpas, nėra didelė našta socialinei sričiai.

„Aš sutikčiau su tuo, kad gali būti rizika, jog sukčiaus, jeigu būtų darbuotojų perteklius.

Dabar ir statistika rodo, kad darbo rinka kiekvienais metais susidurs vis su didesniu spaudimu dėl tinkamo darbuotojo. Jeigu tu pamatai, kad jis tinkamas, aš abejoju, kad kažkoks verslininkas bandys kažkaip piktnaudžiauti. Elementaru, kad jei tu darbuotoją priimi – reiškia, jis tau yra reikalingas“, – sakė darbdavių atstovas.

Abejoja skaidrumu

LLRI viceprezidentė Edita Maslauskaitė portalui „Delfi“ tikino sutinkanti, kad šia iniciatyva siekiama spręsti ilgalaikio vyresnio amžiaus žmonių nedarbo problemą ir padėti jiems aktyviau įsitraukti į darbo rinką, tačiau ji teigė abejojanti dėl jos pasiūlytų priemonių efektyvumo bei ar pavyks užtikrinti sistemos įgyvendinimo skaidrumą ir taiklumą.

„Vyriausybei renkantis kovos su vyresnių žmonių nedarbu priemonę, orientuotą į pasekmes, ne į priežastis, būtina įvertinti ir kylančias rizikas.

Edita Maslauskaitė
Edita Maslauskaitė
© Lietuvos laisvosios rinkos instituto nuotr.

Įmonės gali būti skatinamos veikti taip, kaip jos nesielgtų negaudamos subsidijos. Tai yra, priimti dirbti darbuotoją tik subsidijos galiojimo laikui, ir vengti imtis savalaikių sprendimų, kurie užtikrintų didesnį efektyvumą ir padėtų būti konkurencingiems rinkoje, kai subsidijos galiojimas baigsis. Tai ypač aktualu mažoms, sunkiai besiverčiančioms įmonėms. Gali būti steigiamos fiktyvios savarankiškos darbo vietos, orientuojantis tik į tą laikotarpį, kol galioja subsidija“, – sakė analitikė bei pabrėžė, kad reikėtų nepamiršti, jog subsidijos yra mokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Pasak E. Maslauskaitės, daug efektyviau kovoti su nedarbu būtų taikant palankesnę mokesčių sistemą, dirbtinai nekeliant kai kuriems regionams nepakeliamos minimalios algos, daugiau dėmesio kokybiškam perkvalifikavimui.

„Taikant subsidiją daliai žmonių, įsidarbinti sunkiau tampa po jomis nepatenkantiesiems – tarkim gyvenančiam regione ilgalaikiam bedarbiui keturiasdešimtmečiui“, – svarstė ji.

Anot specialistės, 2020 m. tokios sistemos įgyvendinimui iš viso planuojama skirti 2,9 mln. Eur, 2021-aisiais – 6,4 mln. Eur, o 2022-aisiais – 7,2 mln. Eur.

„Visgi reikia atkreipti dėmesį, kad vyresnio amžiaus žmonių užimtumas ir taip kasmet nuosekliai didėja. Jei 2013 m. 55-64 m. amžiaus gyventojų užimtumas buvo 53 proc., tai 2019 m. – jau 68 proc.“, – sakė ji ir tikino, kad parama darbdaviams iš esmės neišspręs problemos.

„Tai kova su pasekmėmis, o reikėtų ieškoti priežasčių, kodėl vyresniems žmonėms yra sudėtinga įsidarbinti. Čia galima paminėti nekokybišką perkvalifikavimo, profesinio rengimo sistemą ir verslo neįtraukimą.

Taip pat svarbu lengvinti asmeninę iniciatyvą įsidarbinti, naikinti mokestinius ar reguliacinius barjerus. Užtikrinti, kad būtų kuo paprasčiau sukurti sau darbo vietą, užsiimti smulkiu verslu“, – sakė E. Maslauskaitė.

Vis tiek trūks kompetencijos

Asociacijos „Infobalt“, kuri vienija daugiau nei 160 Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmonių, susijusių mokslo bei studijų institucijų ir kitų skaitmeninės ekonomikos dalyvių direktorius Mindaugas Ubartas portalui tikino, kad šis sektorius, remiantis Statistikos departamento duomenimis, yra pats „jauniausias“, o čia dirbančiųjų amžiaus vidurkis paskutiniuosius 5-erius metus svyruoja tarp 36 ir 37 metų, kai bendras rinkos vidurkis yra 42,6 – 43,7 metai.

Mindaugas Ubartas
Mindaugas Ubartas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Visgi kalbant apie subsidijų skyrimą darbdaviams, jei šie įdarbintų vyresnius darbuotojus, asociacijos direktorius teigė matantis keletą aspektų, tačiau ar tai paveiks informacinių ir ryšių technologijų sektorių, jis tikino abejojantis.

„Viena vertus, tikrai teigiama tai, kad Vyriausybė pastebi problemas ir ieško būdų, kaip neprarasti žmonių, t.y. išlaikyti juos darbingus. Vis dėlto, pačios priemonės, bent jau informacinių ir ryšių technologijų sektoriui įtakos, mūsų vertinimu, daug neturės.

IRT specialistų Lietuvoje ir taip trūksta – įmonės ir be subsidijų nuolat ieško darbuotojų.

Problema yra kompetencijos ir kvalifikacijos, o šios subsidijos nepadeda spręsti 45 metų ir vyresnio amžiaus darbuotojų kompetencijų klausimo. Dar daugiau – tokia subsidija neprideda žmogui motyvacijos pačiam kelti kvalifikaciją arba ją keisti, įgyti naujas kompetencijas“, – sakė M. Ubartas.

Anot jo, reikia sukurti normalias sąlygas ir padėti vyresniems žmonėms keisti savo profesiją bei įgyti naujų kompetencijų, kurios jam leistų ne tik įsidarbinti, bet ir dirbti našiau ir, atitinkamai, uždirbti daugiau.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(22 žmonės įvertino)
3.5000

Sukčiai šiemet išviliojo apie 2,1 mln. eurų: dažniausiai naudojami metodai

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių per pirmąjį šių metų ketvirtį...

Atlyginimai Lietuvos savivaldybėse: daugiausiai uždirbama Vilniuje, mažiausiai – Zarasuose

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad bruto darbo užmokestis per 2021 metus padidėjo...

Norint išsigryninti didelę sumą pinigų, bankas prašys paaiškinimo: siekia apriboti rizikas (14)

Nuo rugsėjo 1-osios „ Swedbank “ banke norintys išsigryninti 10 tūkst. Eur ar daugiau, bankui...

Pigių drabužių parduotuvei – klestėjimo metas: vietiniai šluoja viską, ką randa (1)

Dieną, kai iškeliamos naujos prekės, sustoja žmonių eilės net lauke, skelbia LNK žinios .

Infliacija krizės dar neatnešė: lietuviai masiškai taupyti nesiima, tačiau įspėjimų jau yra (7)

Infliacijai siekiant aukštumas, gyventojai veržtis diržų ir vartoti mažiau dar neskuba, sako...

Top naujienos

Naujomis karo prognozėmis dalijasi jau ne tik ukrainiečiai: pagrindinė Rusijos puolimo ašis – ties vienu miestu

Pagrindiniai mūšiai Ukrainoje verda Donbase, aplink Severodonecką. Panašu kad Rusijos kariuomenė...

Po Kissingerio pareiškimo – griežta Landsbergio reakcija: tai pavojinga Lietuvai

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad jokia Vakarų ar pasaulio...

Ukraina: turime galingą poveikio Vengrijai svertą

Vengrija pasinaudojo Rusijos karu prieš Ukrainą ir iš esmės šantažuoja Europos Sąjungą, bet...

Šimonytė sulaukė klausimo dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose

Premjerė Ingrida Šimonytė nesutinka įvertinti jau beveik tris metus trunkančios prezidento...

Delfi PliusGreta Klimkaitė, laida „Iš esmės“

Lietuvos ekspertai atsakė, ar dėl beždžionių raupų gali tekti riboti keliones: yra dvi netipiškos situacijos

Pastarosiomis dienomis virtinėje Europos ir Šiaurės Amerikos šalių, įskaitant Jungtinę...

Seime susikirto medikai ir SAM – gydytojai jaučiasi neišgirsti, ministerija atkerta: atėjot čia skųstis (1)

Vis aktyviau kalbama apie gydymo įstaigų reformą . Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM)...

Žemės ūkio ministras Navickas apie netikėtą interpeliaciją ir jos autorių: galbūt yra nuoskaudos (1)

Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui neramios dienos. Jo laukia interpeliacija Seime.

Putino apsilankymo ligoninėje vaizdus pamatę komentatoriai pastebėjo ne vieną keistenybę

Rusijos propagandistai greičiausiai vėl nufilmavo surežisuotą vaizdo įrašą, kuriame Kremliaus...

Keiksmažodžiais plūstantis Gražulis Seimo koridoriuose užsipuolė LGBT atstovus papildyta (12)

Seimas ketvirtadienį po pateikimo ėmėsi dviejų alternatyviai teikiamų projektų, kuriais siekiama...

Karas Ukrainoje. Britų žvalgyba: elitiniai rusų daliniai patyrė milžiniškų nuostolių Rusija pademonstravo, kas liko iš „Azovstal“ gamyklos (7)

„Ateinanti savaitė bus lemiama“, – pabrėžė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus ir...