Prieš atsakant į klausimą, ar tokių studijų reikia, vertėtų pagalvoti, ką veikia ekonomistai? Dirba ekonomistais analitikais pramonėje, prekyboje, bankų ir finansų, marketingo, verslo administravimo sektoriuose, o taip pat valstybės bei tarptautinėse institucijose bei kitose įstaigose. Ekonomistai gali konsultuoti politikus, patys daryti politinę ar viešo administravimo karjerą.
Ką gi veikia ekonomistai?
Ar Lietuvoje tokių profesionalų reikia? Tyrimai rodo, kad Lietuvos ekonomika yra viena iš labiausiai nuo 2007-2009 metų pasaulinės ekonomikos krizės nukentėjusių Europos Sąjungos (ES) šalių. Pavyzdžiui, Lietuvos statybos sektorius susitraukė 50 proc., kuomet daugelyje senųjų ES šalių šis rodiklis neviršijo 15 procentų. Kaip vieną pagrindinių priežasčių, akademiko E.Vilko žodžiais galima įvardinti, tai kad lietuviai įkrito į rinkos ekonomiką kaip „nuogi į dilgėles“. Tos Lietuvos statybos bendrovės, kurios turėjo gerų ekonomikos specialistų, krizės metu nukentėjo panašiai, kaip ir senųjų ES šalių įmonės, o kitos – deja... Kaip išvengti tokių smūgių? Kaip geriau pritaikyti įmonės veiklą ekonominiams pokyčiams? Į šiuos klausimus turėtų gebėti atsakyti geras ekonomistas.
Tokių specialistų reikia ir viešajam sektoriui: pensijos, mokesčių reforma, euro įvedimas, kova su skurdu ir atskirtimi... Tai – gero ekonominio išsilavinimo, gebėjimo planuoti ir analizuoti reikalaujantys darbai. Ar kas abejoja jų svarba visiems mums? O gal manome, kad dabar tiek politikoje, tiek viešajame sektoriuje asmenų, turinčių šias žinias ir gebėjimus yra per daug?
Žinoma, ekonomikos studentai, kurie bando ne studijuoti, o tik „studentauti“ turės profesinių problemų – rinkoje ypač reikalingi tokie ekonomistai, kurie sugeba sėkmingiau už konkurentus spręsti problemas, o tokią sėkmę gali atnešti tik domėjimasis ir nuolatinis savo profesinių įgūdžių tobulinimas.
Klausti, ne „kiek“ o „kam“ ruošiama
Ar ne per daug Lietuvoje ruošiama ekonomistų? Geriausiai į šį klausimą atsakyti gali rinka. Yra buvę daug bandymų nuspręsti už jauną žmogų, ką jam geriausia daryti. Ne kartą buvo aiškinama, kad nereikia tiek daug vadybininkų ar ekonomistų, bet kažkodėl šios studijos išlieka vienos populiariausių visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje socialinius mokslus, verslą ir teisę studijuoja 28,4 procentai visų studentų, Prancūzijoje – 38,1 proc., Danijoje – 33,9 proc., Lenkijoje – 36,9 proc., Latvijoje – 43,3 proc., Lietuvoje – 45,5 procentų. Visose šiose šalyse tai – populiariausios studijų kryptys.
Vertinant atskirų šalių specifiką reikia atsižvelgti ir į jos ekonomikos struktūrą. Lietuvoje 866 tūkst. darbuotojų dirbo 68 000 įmonių. Kiekvienoje iš įmonių turėtų būti bent vienas puikiai ekonomiką išmanantis specialistas. O kur dar 123 tūkstančių dirbančių Lietuvos administracinės ir aptarnavimo veiklos ir viešojo valdymo ir susijusių srityse poreikiai ekonomikos žinioms? Kokiais specialistais pakeisime visus šiuos asmenis? Kokie specialistai kurs naujas įmones?
Čia nekalbu apie tai, kad svarbu ir kur, ir kaip šie ekonomistai ruošiami. Kiekvienas studentas yra atsakingas už tai, kokią mokslo instituciją jis pasirenka: rimtą, turinčią tradicijas bei įvairius sektorius atstovaujančių partnerių ratą, ar tokią, kuri priima „bet ką“, ir tik vaikosi patrauklių programos pavadinimų.
Populiarios ne be reikalo
Manau, kad jei kas specialiai imtųsi naikinti ekonomikos studijas Lietuvos universitetuose, studentai balsuotų kojomis – dar daugiau jų būtų priversti emigruoti, norėdami gauti jiems reikalingą išsilavinimą užsienio universitetuose. Kol kas šį procesą stabdo didokos ekonomikos studijų kainos kitose šalyse.
Pavyzdžiui, magistro studijos garsiojoje London School of Economics kainuoja kiek daugiau nei 23 tūkst. svarų sterlingų, tačiau vidutinė pradinė metinė alga po šešių mėnesių po baigimo – kiek daugiau nei 35 tūkst. svarų sterlingų. Tuo tarpu absolventų įsidarbinimo lygis per tą patį laikotarpį – 89,9 procento.
Tai tik vienas užsienio pavyzdžių. Lietuvoje geras ekonomistas irgi neprapuola. Mes, KTU dėstytojai, formuojantys ekonomikos studijų programą, nuolat dirbame su studentais ir darbdaviais, žinome, kam ir kokių specialistų reikia paruošti. Siekiame, kad studijas baigtų asmenys, gebantys analizuoti ekonominius reiškinius bei susieti juos su platesniu politiniu, socialiniu kontekstu, planuoti ir prognozuoti. Ar tokių žmonių reikia XXI a. Lietuvai? Manau, atsakymą žinome visi.