Pigtų trečdaliu

Seimui pritarus, jau nuo kitų metų sausio 1-osios galime sulaukti Mokėjimų įstatymo pakeitimo.

Jis leistų trečdaliu – iki 1 euro – sumažinti pagrindinės mokėjimų sąskaitos paslaugų krepšelio kainą, papildomai taikant 50 proc. lengvatą nepasiturintiems.

Įstatyme siūloma fiksuoti maksimalų komisinį atlyginimą ir susieti jį su MMA. Tokiu atveju bazinis paslaugų krepšelis kainuotų apie 1 eurą. Šiuo metu komisinio atlyginimo dydis nustatomas Lietuvos banko ir siekia 1,47 Eur.

Taip pat siūloma išplėsti kredito įstaigų, kurioms numatoma prievolė teikti pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, ratą. Papildomai būtų įtraukiamos ir tos įstaigos, kurios neteikia grynųjų pinigų įmokėjimo į sąskaitą paslaugos.

Anksčiau finansų ministrė Gintarė tikino, kad Seimui pritarus minėtas įkainis nesikeistų bent trejus metus.

„Bazinis pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelis turi būti ne tik prieinamas visiems, bet ir turėti saugiklius, kad jo kaina neaugtų – iš to daugiausiai tiesioginės naudos gauna vartotojai.

Mokėjimo krepšelis bus labiau prieinamas visuomenei ir jo įkainis nesikeis bent trejus metus. Pigesnės ir labiau prieinamos kredito įstaigų siūlomos mokėjimo paslaugos yra būtinybė, kuri yra itin aktuali visiems ir kurią būtina užtikrinti, atsižvelgiant į šių dienų aktualijas“, – sakė ji.

Mokėjimo įstatymo pakeitimų projektas drauge su lydinčiais projektais Seime jau praėjo pateikimo stadiją.

Antradienį po pateikimo balsavo 91, susilaikė 11, prieš balsavusių parlamentarų nebuvo. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti birželio 4 d., skelbė ELTA.

Finansų viceministras Darius Sadeckas aiškino, kad pakeitimai yra reikalingi, nes šiuo metu nėra paplitusi pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga tarp vartotojų.

LB: didžioji dalis pelno – iš mokėjimo paslaugų

Lietuvos banko valdybos nario Simonas Krėpšta „Delfi“ neslėpė, kad pastaruoju metu stebimas komercinių bankų mokėjimo paslaugų įkainių didinimas pernai uždirbtų išskirtinių pelnų fone išties tiek gyventojams, tiek institucijai kelia klausimų.

„Verta paminėti, kad komercinių bankų pelnus pernai lėmė ne tik dėl išskirtinių sąlygų fiksuotas spartus palūkanų pajamų augimas, bet ir 39 proc. iki beveik 844 mln. eurų išaugusios grynosios paslaugų ir komisinių pajamos – didžiąją dalį šio augimo lėmė būtent su mokėjimo paslaugomis susijusios pajamos.

Tiesa, vertinant bankų paslaugų ir komisinių pajamas reikia atsižvelgti į „Revolut“ banko rezultatus, nes šio banko didžioji komisinių pajamų dalis gauta ne Lietuvoje. Eliminavus „Revolut“ įtaką, bankų sektoriaus grynosios paslaugų ir komisinių pajamos per 2023 metus padidėjo 5,6 proc. (15,6 mln. eurų) iki 293,4 mln. eurų“, – teigė jis ir pridūrė, kad nors Lietuva yra rinkos ekonomikos šalis, LB negali komerciniams bankams nurodyti, kokie turi būti jų įkainiai.

Simonas Krėpšta

„Tokios galimybės nenumato ir Lietuvos banko turimas finansinių institucijų priežiūros mandatas.

Tačiau tai nereiškia, kad šioje situacijoje Lietuvos bankas neturi poveikio kanalų – pasirūpinome, kad gyventojams būtų užtikrintas būtiniausių paslaugų krepšelis už tikrai nedidelę kainą ir siekiame, kad ta kaina dar mažėtų.

Vyriausybė jau pritarė Lietuvos banko parengtiems Mokėjimų įstatymo pakeitimams. Šie įstatymo pakeitimai jau pasiekė Seimą“, – teigė S. Krėpšta.

Tačiau tai nereiškia, kad šioje situacijoje Lietuvos bankas neturi poveikio kanalų – pasirūpinome, kad gyventojams būtų užtikrintas būtiniausių paslaugų krepšelis už tikrai nedidelę kainą ir siekiame, kad ta kaina dar mažėtų.

Tiesa, jis pabrėžė, kad nedidelei daliai gyventojų gali reikėti specifinių paslaugų, tačiau čia jau teks susimokėti, tarkime, už stambesnių sumų išgryninimą ir pan.

„Taip pat verta žinoti, kad jeigu netenkina dabartinio mokėjimo paslaugų teikėjo įkainiai, galite drąsiai jį keisti – jis neturi jokios teisės jums kliudyti, net jeigu turite jo išduotą būsto paskolą“, – įspėjo S. Krėpšta.

LBA: trūksta duomenų pagrindžiančių naujos formulės logiką

Lietuvos bankų asociacijos atstovai tikino norintys priminti, kad pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelis yra valstybės nustatoma aukščiausia kainos riba už būtiniausias kredito įstaigos teikiamas mokėjimo paslaugas per mėnesį, o toks reguliavimas Lietuvoje taikomas nuo 2017 metų.

„Krepšelio kainą ir paslaugų apimtį iki šiol nustatydavo Lietuvos bankas, tačiau pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelis nėra itin populiarus – Finansų ministerijos duomenimis, juo naudojasi apie 62 tūkst. šalies gyventojų.

Manome, kad nedidelis šio krepšelio populiarumas rodo, kad gyventojai prioritetą teikia individualiems, geriau asmeniniams poreikiams pritaikytiems paslaugų krepšeliams.

Laisvė rinktis iš skirtingų alternatyvų kredito įstaigų klientams labai svarbi, kadangi taip skatinama konkurencija, aukštesnė mokėjimo paslaugų kokybė“, – tikino atstovai.

Luminor bankas

Buvo aiškinta, kad Konkurencijos tarybai, dar pirmą kartą svarstant pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio kainos reguliavimą, buvo atkreiptas dėmesys, kad reguliavimas ribos kredito įstaigų ūkinės veiklos laisvę.

„Šiuo atveju, ribojimai dar griežtesni, nes pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio paslaugą privalės teikti visos kredito įstaigos, kurioms taikomas Mokėjimų įstatymas. Iki šiol paslauga už nurodytą kainą nebuvo privaloma toms kredito įstaigoms, kurios neteikdavo bent vienos iš visų pagrindinio krepšelio paslaugų.

Be to, pagal naują pasiūlymą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio kaina nuo 2025 m. būtų pririšta prie MMA, ją valstybė peržiūrėtų ir atnaujintų tik kas 3 metus, nepaisant to, kaip dažnai bus keičiamas MMA“, – atkreipė dėmesį LBA.

Pagal naują pasiūlymą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio kaina nuo 2025 m. būtų pririšta prie MMA, ją valstybė peržiūrėtų ir atnaujintų tik kas 3 metus, nepaisant to, kaip dažnai bus keičiamas MMA.

Galiausiai, kaip tikino, iki pat šiol dar nėra atlikta siūlomo naujo sprendimo poveikio studija, todėl trūksta duomenų pagrindžiančių naujos formulės logiką.

Pelnas augo dukart

Delfi primena, kad pernai Lietuvoje veikiantys bankai uždirbo 986 mln. Eur grynojo pelno. Tai yra du kartus daugiau nei 2022 m.

Kaip buvo skelbta, tai suma, kuri įmonėms liko jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą, kurio bankai už praėjusius metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. Eur, ir kitus mokesčius.

Visgi neseniai bankai pranešė toliau didinantys įkainius. Tai padarė SEB ir „Luminor“.

Pastarasis bankas teigė nemokamo pinigų išsigryninimo limitą didinantis nuo 600 Eur iki 750 Eur, tačiau viršijusiems limitą taikysiantis naują 0,5 proc. mokestį ir grynųjų pinigų išėmimo iš „Perlas“ terminalų mokestį keisiantis į 0,5 procento nuo išimamos sumos.

Taip pat bankas didina papildomos „Visa Debit“ kortelės mokestį iki 1,20 euro per mėnesį suaugusiesiems nuo 18 metų.

Kalbant apie SEB, priklausomai nuo plano, SEB klientai nemokamai galės išsigryninti nuo 550 iki 2 tūkst. eurų per mėnesį. Mokėjimo plano neturintiems klientams pinigų išgryninimo įkainis nuo balandžio 9 dienos padidėjo nuo 0,8 iki 2 proc. išimamos sumos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (23)