Svarbiausias atostogų atributas Lietuvos gyventojams – vanduo, o atostogaudami dauguma išleidžia bent dvigubai daugiau nei įprastą mėnesį.
© Shutterstock

Tokius įpročius atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Nepaisant to, kad šalies gyventojai atostogų metu mėgsta savęs nevaržyti finansiškai, 45 proc. jų iš anksto atostogoms netaupo, o taupantieji lėšas kaupti pradeda likus vos keliems mėnesiams iki atostogų, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Nori pabūti prie vandens ir ne mieste

„Kelionių organizatoriai tikriausiai yra pastebėję, kad lietuviams būdinga ilsėtis prie didesnio ar mažesnio vandens telkinio. Daugiau nei 40 proc. gyventojų nurodo, jog būtinas atostogų atributas yra pabuvimas prie ežero, upės ar jūros. Kitas svarbus lietuviškų atostogų aspektas – tai poilsis sodyboje. Trečdalis (35 proc.) gyventojų atostogas sieja su pabuvimu kaime, sode ar sodyboje“, – pranešime cituojama „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Tyrimas taip pat parodė, kad ežerai ar upės su atostogomis dažniausiai asocijuojasi vyrams, o jūra yra moterų atostogų dalis. Sodyba, sodas ar kaimas yra dažnas vyresnio amžiaus žmonių poilsio atributas.

Jaunesni ieško naujovių

„Jei skirstytume žmones pagal tai, su kuo jiems siejasi atostogos, gautume dvi didesnes grupes − tai ramaus poilsio mėgėjai ir naujų patirčių ieškotojai. Pastarųjų kiek mažiau ir jiems galėtume priskirti tuos, kurie būtinai turi aplankyti užsienio šalį, pamatyti ar sužinoti ką nors naujo“, – sako J. Cvilikienė.

Apsilankymą per atostogas užsienio šalyje įvardijo 29 proc. apklaustųjų, didesnė dalis jų – 26-35 m. amžiaus didmiesčių gyventojai, gaunantys didesnes pajamas. Dar 16 proc. kalbėdami apie atostogų atributus paminėjo, kad jiems būtina pamatyti ar sužinoti ką nors naujo, aplankyti miestą, šalį ar muziejų, kuriame dar nėra buvę. Naujos patirtys labiausiai domina jauniausius, iki 25 m. amžiaus gyventojus.

Tiesa, pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, esama ir gerokai mažesnius poreikius su atostogomis siejančių žmonių. Pavyzdžiui, 22 proc. apklaustųjų atostogos reiškia pakankamai laiko išsimiegoti, o 17 proc. pakaktų turėti laiko savo hobiui.

Išlaidos gerokai išauga

Nors Lietuvoje visų rūšių vandens telkiniai nesunkiai pasiekiami, žmonių atostogų išlaidų duomenys rodo, kad ilsėtis prie jų nėra pigus malonumas. „Paprastai atostogoms rekomenduojame skirti 8 proc. metinių pajamų arba maždaug tiek, kiek uždirbate įprastą mėnesį. Tačiau šis atostogų įpročių tyrimas rodo, kad gyventojai, lyginant su įprastu mėnesiu, per atostogas pinigais pasitaško labiau. 44 proc. jų išleidžia dvigubai daugiau nei įprastai, dar 18 proc. – tris ar keturis kartus daugiau nei įprastą mėnesį“, – pastebi J. Cvilikienė.

Gali kilti klausimas, ar tai teisingas požiūris. Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, viskas priklauso nuo žmogaus galimybių. Jei tai laisvi pinigai ir šios išlaidos niekaip nepaveiks jūsų finansinių įsipareigojimų, be to, jei esate pasirūpinęs finansiniu rezervu – šiuos pinigus galite išleisti ir turiningoms atostogoms.

Pusė atostogoms taupo, kita pusė ne

Vis dėlto lietuvių taupymo atostogoms įpročiai galėtų būti geresni. Tyrimo duomenimis, 45 proc. lietuvių atostogoms iš anksto netaupo, 23 proc. pradeda taupyti likus 1-3 mėnesiams, 17 proc. – prieš 4-6 mėnesius, o daugiau nei prieš pusmetį taupyti ima vos kas dvidešimtas gyventojas.

„Pradėti taupyti atostogoms būtų geriau kuo anksčiau. Taupymas nebūtinai reiškia tiesiog atidėti dalį pinigų į joms skirtą sąskaitą. Tai galima daryti ir iš anksto pradėjus ieškoti geresnių kelionių, apgyvendinimo pasiūlymų. Svarbu nepamiršti, kad išlaidų bus įvairių, ir jas reikia įvertinti visas. Neretai susigundę pigiais skrydžių bilietais pro pirštus pažiūrime į viešbučio, maisto, vietinio transporto kainas ir galų gale išleidžiame daugiau nei tikėjomės“, – atkreipia dėmesį J. Cvilikienė.

Ji priduria, kad numatyti visas išlaidas galima iš anksto susidarant atostogų biudžetą. Turint biudžetą, bus daug lengviau „tilpti“ į tą sumą, kurią iš tiesų ir galite skirti.

Kaip subalansuoti atostogų finansus?

„Yra du būdai atostogų finansams subalansuoti. Vienas iš jų – tai taupyti ir ieškoti geriausių pasiūlymų gerokai prieš atostogas, o antrasis – rinktis nebrangų poilsį ar sutaupyti per pačias atostogas. Tiems, kam atostogos reiškia ir poilsį nuo finansinės drausmės, jis nepatiks, bet linkusiems gyventi ir ilsėtis kukliau tai yra nebloga išeitis“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Pasak J. Cvilikienės, šiems žmonėms prieš atostogas reikia nusistatyti, kas jiems svarbiausia, ir mažiau svarbiems dalykams išleisti kuo mažiau. Sakykime, jei ieškote naujų patirčių ir išvykę kasdien lankysite įdomias vietas, muziejus ar kitas įžymybes, galbūt jums nereikia labai brangaus viešbučio, nes jame beveik nebūsite.

Kita rekomendacija – prisiminti, kad kartais atostogas galima keisti „namostogomis“: ramiu laiku, kurį skirsite sau likdami namie. „Tai vienareikšmiškai pigu, tačiau „namostogos“ nežada smagių ir išskirtinių įspūdžių. Todėl jei liksite namie ar sodyboje, sugalvokite veiklų, kurios teiktų džiaugsmą ir jas paverstų nekasdieniškomis: eikite į teatrą, apsilankykite vakarėlyje, pasikvieskite draugų ar skirkite laiko patirtims, kurioms anksčiau nerasdavote laiko. Džiaugsmui dažnai reikia tik fantazijos, o ne pinigų“, – apibendrina „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Reprezentatyvią 1015 18-75 m. gyventojų apklausą visoje Lietuvoje „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu 2018 m. balandžio mėn. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausos tikslas – išsiaiškinti, kaip gyventojai suvokia atostogas ir jas planuoja.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Seimo archyve saugomi protokolai atskleidžia naujojo „valstiečių“ tyrimo ištakas (116)

Aiškindamas naujos Seimo tyrimo komisijos kūrimo motyvus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų...

Rusijoje - įsiūtis dėl apdovanojimo Baltijos šalims: Lietuvą palygino su kanibalais (571)

Po to, kai praėjusią savaitę Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų Baltijos...

Sostinės policija sulaikė išžaginimu įtariamą „alfą vyrą“ Airiną Arutiunianą prašo atsiliepti nukentėjusias (89)

Sostinės kriminalinės policijos pareigūnai sulaikė fotografu pasivadinusį asmenį, viliojusį...

Listerija užkrėstos šaldytos daržovės Lietuvoje išimamos iš prekybos (36)

Lenkijos įmonės „Greenyard Frozen Poland“ listerija užkrėstos šaldytos daržovės išimamos...

Įvertino Trumpo ir Putino kūno kalbą: itin keista (78)

Ką iš tiesų Donaldas Trumpas galvoja apie Vladimirą Putiną? O ką pastarasis apie savo kolegą...

Nufilmavo nemalonų reginį: į upę Kaune veržiasi fekalijos (11)

Į portalą „ Kas vyksta Kaune “ kreipėsi Panemunės gyventojai. Pasak jų, jau savaitę iš...

„Google“ skiriama rekordinė bauda (1)

„ Google “ skiriama rekordinė Europos Sąjungos bauda už „ Android “ išmaniųjų telefonų...

Atsakymai į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus „Sodrai“ po mokesčių reformos (11)

„Ar sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius nesumažės mano atlyginimas ir „ Sodros...

Kupšys: galime sakyti, kad esame automobilių kraštas, bet po kurio laiko pamatysime, kad esame laužynas (15)

Nesant automobilių mokesčio lietuviai gali vadinti save automobilių kraštu, tačiau tai...

Įvedus protingą automobilių mokestį dyzelinių išlaikymas smarkiai išaugtų (180)

Kol Lietuvoje neįvesti nauji transporto priemonių mokesčiai, dujomis varomų automobilių...