aA
Praėjusiais metais gerai arba puikiai savo finansinę padėtį vertino ketvirtadalis apklaustųjų, nors statistika rodo, kad pastaraisiais metais šalyje didėjo tiek dirbančiųjų skaičius, tiek vidutinis atlyginimas, rodo turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ atliktas tyrimas.
Tyrimas: gerai savo finansinę padėtį praėjusiais metais vertino ketvirtadalis žmonių
© DELFI / Karolina Pansevič

Kaip pranešė bendrovė, beveik ketvirtadalis žmonių laikė savo finansinę padėtį prasta arba labai bloga, o šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų – vidutiniška. Panašūs skaičiai įvardijami ir kalbant apie šių metų lūkesčius. Finansinės padėties gerėjimo dažniau tikisi 18–45 metų apklaustieji, aukščiausio išsilavinimo, daugiausiai uždirbantys ir didmiesčių gyventojai.

Gyventojai nurodė, kad daugiausia finansinių problemų jiems kilo dėl galimybės atsidėti santaupų ateičiai, antroje vietoje – dėl galimybės įsigyti didesnių pirkinių bei mokant būsto paskolos įmoką.
Tiesa, bendrovės „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė Dalia Kolmatsui sakė, jog, jos žiniomis, didesnių vėlavimų sumokant būsto paskolas nėra, tačiau gyventojai vertina tai kaip ženklias išlaidas jų išlaidų krepšelyje.

Mažiausiai finansinių problemų apklaustiesiems kėlė galimybė įsigyti būtinųjų produktų bei atsiskaitymai už komunalines paslaugas.

„Tai paradoksali situacija: nors ekonomika gerėja, žmonės susiduria su sunkumais atsidėti lėšų ateičiai. Jiems lengviau patenkinti būtinuosius poreikius ir susimokėti už komunalines paslaugas. Tai nerimą keliantis dalykas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė D. Kolmatsui.

Tyrimo duomenys rodo, kad pagrindine savo finansinių problemų priežastimi tyrimo dalyviai įvardijo per mažas pajamas (87 proc.), o per dideles išlaidas – 13 proc. apklaustųjų.

Šiais metais gerėsiančią asmeninę finansinę padėtį šalies gyventojai labiausiai sieja su išaugsiančiu atlyginimu (53 proc.). Beveik trečdalis (30 proc.) planuoja sumažinti išlaidas arba tikisi, kad didesnį atlygį gaus šeimos narys (taip mano 28 proc. apklaustųjų).

Pasak D. Kolmatsui, 49 proc. apklaustųjų nurodė, kad šiais metais neketina imtis jokių veiksmų, kad finansinė padėtis gerėtų, 29 proc. nurodė, kad ketina imtis veiksmų ir planuoti savo finansus, 22 proc. nurodė, kad nežino, ar tai darys.

„Pokyčių ketina imtis jaunesni, nuo 18 iki 35 metų, aukščiausio ir vidutinio išsilavinimo, mažesnių miestų ir rajonų centrų gyventojai“, – nurodė D. Kolmatsui ir pridūrė, kad tai susiję su finansinio išsilavinimo ir švietimo stoka.

Ji taip pat įvardijo, kad dalis apklaustųjų nežino, jog kaupia pensijai antroje pakopoje.

„Kad kaupia, nurodė 56 proc., kad nekaupia – 42 proc. Kaupiančių yra 1,3 mln. ir tiek pat dirbančiųjų. Didžioji dalis kaupia antroje pakopoje, tačiau apie tai patys nežino“, – sakė ekspertė.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Lietuviai papildomai užsidirbti nori, tačiau retas to realiai imasi: prie algos prisiduria 100−200 Eur (58)

Nors Lietuvos gyventojai per pandemiją ir nori papildomai užsidirbti, tačiau karantino metai...

Pakliuvo į sudėtingą sukčiavimo schemą ir to nesuprato: kaip už svetimus pinigus aferistai gauna prekes (153)

Per pandemiją sukčiai dar labiau įsigudrino ir kuria naujas sudėtingas sukčiavimo schemas....

„Swedbank“: lietuviai per pandemiją sutaupė 3 milijardus eurų, tačiau jų neįdarbino (17)

Reguliariai taupančių šalies gyventojų skaičius per metus šoktelėjo daugiau nei 60 proc.,...

Aistė Žebrauskienė | D+

To net nežinodami kasmet prarandate apie keliasdešimt eurų: ką daryti, kad pinigai nenuvertėtų (16)

Pasauliui kovojant su pandemija, Lietuvoje pernai fiksuoti rekordiniai indėliai bankuose....

Klientus piktina keičiami mobiliojo ryšio planai: skaičiuoja, kad mokės beveik dvigubai už tai, ko neprašė (723)

Ilgametis mobiliojo ryšio operatoriaus klientas gavo pranešimą apie vienašališkai keičiamas...

Top naujienos

Paviešinti siūlymai dėl karantino laisvinimų: dalis įsigaliotų dar iki galimybių paso pildoma

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybės pasitarimui teikia siūlymus dėl karantino...

Kaip gyvena „nukryžiuoto berniuko“ autorė: Kremlius ja pasinaudojo, paliko skurde ir savigraužoje (138)

Berniuką nukryžiavo, pati savo akimis mačiau. Tokią kraupią istoriją apie tariamus ukrainiečių...

Vakcinavimui ir kitoms sveikatos išlaidoms Lietuvai trūksta per 300 milijonų eurų – tikslins biudžetą (96)

Valstybės biudžete vakcinavimui skirta 65 mln. eurų, tačiau dabar aiškėja, kad priereiks bent...

Estiško pelno mokesčio pavyzdys gali Lietuvą nuvesti į globalių tendencijų šalikelę (3)

Trečiadienį įvyko antrasis mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikimas, kuriame...

VLKK priėmė sprendimą dėl žodžio „pederastas“ (84)

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) Žodyno pakomisė konstatavo, kad žodis...

Prabilo apie karantino padarinius vaikams: šią patirtį lygina su išgyvenimu karo zonose (65)

Vienas iš šios Vyriausybės prioritetų karantino metu buvo švietimas ir mokinių sugrąžinimas...

Rusijos karo atašė Latvijoje kaimynams pasirodė visu gražumu (191)

Kovo pabaigoje viename iš Rygos Kergaragsės rajono privačių namų, nepaisant karantininių...

Lietuvoje – 1284 nauji koronaviruso atvejai, mirė 4 žmonės papildyta 9.51 (359)

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1284 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė...

Ragina Vyriausybę kuo skubiau atnaujinti medicinos paslaugas: perteklinės mirtys siekia 10 tūkst. (284)

Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys, Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas kreipėsi į...

Klaipėdos miesto poliklinikoje mirė antrąja „Moderna“ vakcinos doze paskiepytas vyras: su skiepu mirtis nesiejama (370)

Antradienį, paskiepytas antrąja „ Moderna “ vakcinos nuo koronaviruso doze, Klaipėdos miesto...