Finansų ministerija parengė įstatymo pataisas, pagal kurias visi gyventojai turėtų deklaruoti pinigines lėšas, meno ar juvelyrikos dirbinius, jei jų įgyja už daugiau nei 5 tūkst. eurų. Taip siekiama užkirsti kelią neteisėtam praturtėjimui. Šiuo metu įstatymo pataisos yra derinimo stadijoje, jas dar turėtų vertinti Vyriausybė ir pritarti Seimas.

Finansų ministerijos tikslas yra pakeisti deklaravimo sistemą taip, kad žmonėms nereikėtų deklaruoti to, ką mokesčių administratorius apie juos ir taip žino iš įvairių registrų. Gyventojai turėtų pranešti apie mokesčių administratoriui nematomais būdais įsigytą brangų turtą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Ekonomistai tokią idėją vertina teigiamai, bet iškart suabejoja, kas žmones paskatins apie savo turtą pranešti: jų nuomone, gresiančios baudos ir patikrinimai pakankamai rezultato neduos, o valstybei kainuos brangiai.

„Teoriškai idėja yra gera ir, manau, reikėtų link jos eiti, tačiau būtina užtikrinti, kad to įstatymo būtų laikomasi. Pavyzdžiui, kai oro uoste atvyksti į šalį, yra du išėjimai: vienas, kai neturite ko deklaruoti, o kitas, kur turite pateikti deklaracijas. Ir visi vis tiek eina per žaliąjį išėjimą, bet jeigu patikrina, paaiškėja, kad kažko gal ir nedeklaravo. Jei nebus paskatos deklaruoti turtą, papildomas įpareigojimas teks žmonėms, kurie ir taip pajamas gauna skaidriai“, - mano „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Žygimantas Mauricas

Ž. Maurico nuomone, jei gyventojams nereikės deklaruoti pirkinių, apie kuriuos ir taip duomenis gauna Mokesčių inspekcija, pavyzdžiui, apie indėlius banke, automobilio įsigijimą ir t.t., tuomet toks įpareigojimas prilygs prievolei atlikti išpažintį.

„Tai bus tarsi išpažintis, tik ne kunigui, o Mokesčių inspekcijai? Vertinu skeptiškai, nes vargu, ar gyventojai supras, kam to reikia ir ar deklaruos. Manau, reikia įdiegti ir paskatų sistemą, pavyzdžiui, žmonės noriai deklaruodavo pajamas, kai buvo Gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Jei deklaruosi turtą, kurį turi pasidėjęs po kilimu, spintoje ar virtuvės komplekte, tai kokia to paskata? Kas sulauktum Mokesčių inspekcijos skambučio kitą dieną?“, - ironizavo Ž. Mauricas.

Jis sako, kad kai yra įdiegiama paskata pranešti apie savo pajamas ar turtą, nes gali atgauti dalį mokesčių ar pasinaudoti lengvatomis, nauda yra abipusė: ir žmogus jaučiasi gavęs naudos, ir valstybė surenka mokesčius be didesnio vargo.

„Nematau motyvo žmonėms deklaruoti savo turtą. Taip, esant naujai prievolei, tai darys žmonės, kurie turi reputacinę riziką, eina atsakingas pareigas arba yra aukšto lygio specialistai, nes jie bijos nesusipratimų. Bet tie, kurie neturės reputacinės rizikos, tikrai to nedarys. Galbūt kita paskata galėtų būti susijusi su amnestija, kaip kitose šalyse? Pavyzdžiui, jei per dvejus metus deklaruoji turtą, nebeklausiama, iš kokių pajamų šis turtas pirktas. Galbūt ateityje šis turtas bus apmokestintas ir tai bus naudinga? Tada žmonės pagalvotų, gal geriau turtą deklaruoti ir po to juo laisvai disponuoti, ramiai gyventi, net jei ir reikėtų susimokėti po to kažkiek mokesčių?“, - svarstė Ž. Mauricas.

Ekonomisto nuomone, jei yra įpareigojimas, bet nėra paskatos, rezultatas bus prastas.

„Amnestijos klausimas Lietuvai, manau, yra aktualus, tik mažai kas apie tai kalba. Visi apsimeta, kad labai skaidriai uždirbo, tačiau kai amnestijos nebūna, toliau kuriama šešėlinė ekonomika. Antra vertus, atrodo, krikščioniška valstybė – negali daryti amnestijos. Bet kitu atveju pinigai šešėlyje toliau sukasi. Taip, baudžiama už neteisėtą praturtėjimą, bet žmonės gali nusipirkti aukso, deimantų, brangių paveikslų, juos turėti ir toliau sau gyventi, niekas nežinos“, - kalbėjo Ž. Mauricas.

DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė laikosi nuomonės, kad iš principo, šiuo įstatymo projektu labai priartėjama prie visuotinio turto deklaravimo, tačiau ji taip pat abejoja, ar bus galimybių šį įstatymą efektyviai įgyvendinti.

„Administracinė našta eiliniam gyventojui iš esmės išaugs, reikšmingai padidės administracinės šio įstatymo sąnaudos valdžiai. Tai Lietuvai per didelė prabanga ir toli gražu nėra efektyvus būdas kovoti su korupcija ir neteisėto praturtėjimo atvejais. Mano manymu, verčiau jau būtų sugriežtintas tikslinis rizikingiausių gyventojų grupių tikrinimas, o ne filtruojamos masės“, - mano ji.

Pašnekovės manymu, bus įdomu sužinoti, kaip sandoriai, apie kuriuos nežino mokesčių administratorius, bus randami.

„Kaip tas turtas bus susekamas? Tai atrodo kaip savanoriškas deklaravimas, įgijus didesnį nei 5 tūkst. eurų vertės turtą. O jei asmuo nuspręs nepranešti, kad jis įsigijo papuošalų ar paveikslų už tokią ar didesnę sumą, kaip tai kontroliuoti? Manau, valstybei kontrolės funkcija kainuos tikrai nemažai, o ar tokiais įrankiais pavyktų šešėlį pažaboti lieka neatsakytu klausimu“, - sakė I. Genytė-Pikčienė.

Pašnekovės nuomone, kur kas geriau būtų sudaryti sąlygas, kad būti šešėlyje žmogui būtų neparanku, pavyzdžiui, tobulinti mokesčių sistemą. Vertindama sumą, nuo kurios atsirastų įsipareigojimas deklaraciją pateikti, I. Genytė-Pikčienė mano, kad ši suma yra stambi.

„Žinoma, vidutines pajamas uždirbantiems žmonėms esminio poveikio nebus, jei jie nėra šešėlyje. Sudėtingiau bus su stambesnėmis žuvelėmis, bet veikiausiai tie, kas gauna dideles pajamas ir jų nedeklaruoja, ras būdų apeiti ir šį barjerą. Proveržio būtų sunku tikėtis“, - mano ji.

Pasiūlymui pritaria

Vyriausias „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pasiūlymui deklaruoti įsigyti didesnį nei 5 tūkst. eurų turtą pritaria.
Nerijus Mačiulis

„Lietuvoje yra nemažai gyventojų, kurie turėjo nelegalių pajamų ir jų nemažai turėjo praeityje, tad tokio turto deklaravimas leidžia lengviau identifikuoti neteisėto praturtėjimo atvejus. Įsivaizduokime, kiek kartų per gyvenimą asmuo ar šeima įsigyja turto už daugiau nei 5 tūkst. eurų, tikrai tai nėra kiekvienų metų įvykis ir nemanau, kad deklaravimas yra labai sudėtingas“, - kalbėjo N. Mačiulis.

Jis sako, kad papildomas poreikis pagrįsti pinigų kilmę atsirastų ne visiems ir tikrai ne tiems, kurie ilgą laiką yra gavę oficialias pajamas.

„Manau, kad didžiausias pasipriešinimas kiltų iš tų asmenų, kurie yra įgiję brangaus turto negali pagrįsti iš kur sukaupė lėšų jam įsigyti, - mano N. Mačiulis. - Bet koks didesnis skaidrumas gali padėti identifikuoti nelegalaus praturtėjimo atvejus. Lietuvoje tai – nemaža problema, tad yra priemonė ir kovai su korupcija ar šešėliu, leidžia mažinti mokesčių vengimą.“

Jo nuomone, nesunkiai sukauptas lėšas galėtų pagrįsti pensinio amžiaus gyventojai, tačiau sunkiau būtų tiems, kurie daug metų nedirbo arba gavo minimalias pajamas, bet įsigijo brangaus turto.

Šiuo metu yra numatyta, kas privalo deklaruoti savo turtą, tai – valstybės tarnautojai, politikai ir kiti aukštas pareigas užimantys asmenys. Tiesa, jei asmuo pagal užimamas pareigas turto deklaruoti neprivalo, bet nori tai padaryti, Mokesčių inspekcija tokias galimybes suteikia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (572)