aA
Telefoniniai sukčiai nestovi vietoje ir nuolat tobulina savo naudojamas schemas, sako SEB banko prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola. Jis pasakoja, kad šiemet užfiksuotas rekordinis tokio sukčiavimo nuostolis – iš vienos klientės išviliota 50 tūkst. eurų.
© DELFI / Karolina Pansevič

„Iš klientų pasakojimų matome, kad sukčių taktika keičiasi. Jie nebeskambina iš eilės kiekvienu telefono numeriu, dabar stengiasi atsirinkti aukas. Matome, kad jomis dažniausiai tampa moterys, kurios paprastai turi smulkųjį verslą.

Tai gali būti bendrijos pirmininkė, asociacijos vadovė. Tokią informaciją galima labai paprastai susirinkti internete“, – DELFI sakė A. Šapola.

Nusikaltėliai taip pat toliau sėkmingai naudoja vadinamuosius verslo susirašinėjimo perėmimo ir suklastotų įmonės vadovo nurodymų sukčiavimo būdus.

„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigė, kad Lietuvos įmonės vis dažniau tampa kibernetinių ir finansinių sukčių taikiniais.

Skambina iš kalėjimų

Kitaip nei kitų sukčiavimo būdų vykdytojai, telefoniniai sukčiai veikia iš Lietuvos.

„Dalis jų yra iš įkalinimo įstaigų. Jie skambina žmonėms, apsimeta policijos pareigūnais ir bando išgauti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis.

Šiemet matome, kad jie nestovi vietoje, tobulina savo schemas. Praėjusiais metais turėjome 34 nukentėjusius klientus, jų nuostolis buvo beveik 139 tūkst. eurų. Šiemet jau turime 32 nukentėjusius klientus, o jų nuostolis jau per 200 tūkst. eurų“, – pasakojo A. Šapola.

Pašnekovas pridūrė, kad daugėja atvejų, kai pinigai pervedami ne iš asmeninės, bet iš įmonės, bendrijos ar asociacijos sąskaitų.

„Tada tos lėšos būna gerokai didesnės, todėl jau viršija praėjusių metų nuostolį“, – pažymėjo jis.

Audrius Šapola
Audrius Šapola
© DELFI / Valdas Kopūstas

Apgauna per skelbimą

S. Abraškevičius dėstė, kad pastaruoju metu ypač padaugėjo pagal tą patį scenarijų nukentėjusių gyventojų.

„Žmogus susidomi skelbimu apie kokią nors didesnės vertės prekę, kreipiasi į tariamą pardavėją ir net nepasidomėjęs jo patikimumu sutinka pervesti prašomą avansą už prekės pristatymą.

Tik nesulaukus prekės, paaiškėja, kad tai – apgavystė. Daugeliu atveju sukčiai jau būna išsigryninę gautus pinigus ir nukentėjusiajam galimybių juos susigrąžinti beveik nėra“, – sakė jis.

„Swedbank“ atstovas pažymėjo, kad pirmasis signalas, jog už siūlomos prekės gali slypėti apgaulė – nurodyta stebėtinai žema kaina.

Kai už daiktą prašoma, pavyzdžiui, kone perpus mažiau nei reali jo vertė rinkoje, tokį pasiūlymą reiktų vertinti ypač kritiškai. Dažniausiai apgavikai skelbimus platina per socialinius tinklus, jų galima aptikti ir internetinėse skelbimų svetainėse, elektroninėse parduotuvėse. Todėl prieš įsigyjant daiktą internetu patariama pasidomėti pardavėjo patikimumu ir ar jis iš tiesų egzistuoja“, – sakė S. Abraškevičius.

Įmones apgaudinėja taip pat

Nuo sukčių neapsaugotos ir įvairaus dydžio įmonės. A. Šapola pasakojo, kad seni ir patikrinti sukčių būdai toliau sėkmingai veikia.

„Vis tiek į banką reguliariai kreipiasi nukentėję klientai, jie pasakoja tokias pat istorijas. Įmonėse pasitaiko verslo susirašinėjimo perėmimų. Jau keleri metai tai pasitaiko vis dažniau ir šio sukčiavimo schema išties labai paprasta“, – sakė SEB atstovas.

Jis paaiškino: „Įmonė Lietuvoje, turinti partnerių užsienyje, derina kažkokias sutartis, perka prekes ar paslaugas. Sukčiai įsiterpia čia, Lietuvoje, arba užsienyje, pas verslo partnerį. Jie stebi susirašinėjimą, laukia patogaus momento, kai sutarties derinimas eina į pabaigą, tariamasi dėl sumos, kitų sąlygų.

Klientas gauna elektroniniu paštu laišką, kuriame prašoma, kad pavedimas būtų atliekamas į naują partnerio banko sąskaitą.

Nurodomos vienokios ar kitokios svarbios priežastys, kodėl to reikia. Viskas padaroma pakankamai įtikinamai. Kiek matėme tokių susirašinėjimų, pasakojama visa istorija, prikabinti visi laiškai nuo pat pradžių.

Viskas atrodo gana natūraliai ir logiškai. Žmogui tikrai gali nesukelti įtarimų. Pats pašto adresas dažniausiai yra labai panašus į įmonės, kurios paštas užvaldytas. Gali skirtis viena raidė, pavyzdžiui, vietoje „i“ bus „l“, arba pridedamas koks nors papildomas simbolis.

Tačiau visa susirašinėjimo grandinė atrodo nenutrūkusi. Jei patikima, pavedimas padaromas ir pinigai nukeliauja į sukčių sąskaitą.“

A. Šapola sakė, kad 2016 metais į SEB kreipėsi 16 įmonių, kurios dėl tokio sukčiavimo būdo neteko beveik 250 tūkst. eurų. Šiais metais tokių atvejų bankas turi jau 10, o nuostolis – beveik 190 tūkst. eurų.

Apsimeta vadovu

Dar vienas paplitęs būdas – kai sukčiai suklastoja elektroninio pašto laiškus, kurie atrodo kaip iš įmonės vadovo.

„Sukčiai sužino vadovo vardą – įmonės juk to neslepia. Tada vadovas „Vardenis Pavardenis“ finansininkei „Vardenytei Pavardenytei“ parašo, kad reikia skubiai atlikti pavedimą.

Nurodoma banko sąskaita, kiti privalomi rekvizitai ir suma. Smulkiose įmonėse apskaita daroma paprasčiau, kitaip nei didelėse, kur niekas nesiuntinėja tokių laiškų“, – sakė jis.

Pasak SEB atstovo, 2016 metais bankas turėjo penkis tokius atvejus. Tačiau bandymų buvo gerokai daugiau, bet kiti finansininkai susiprato, kad čia yra mėginimas apgauti.

„Tų penkių įmonių nuostolis buvo 54 tūkst. eurų. Paprastai prašoma pervesti 9–10 tūkst. eurų į sąskaitą užsienyje. Šiemet situacija panaši, irgi penkios įmonės nukentėjo ir neteko 48 tūkst. eurų“, – pridūrė A. Šapola.

Išviliojo 100 mln. dolerių

Tiek A. Šapola, tiek S. Abraškevičius savo komentaruose paminėjo neseniai plačiai nuskambėjusį sukčiavimo atvejį, kai įtariamasis apsimetėlis Evaldas Rimašauskas iš dviejų JAV kompanijų išviliojo 100 mln. dolerių.

„Pastarąjį atvejį JAV, kai aferistas pasinaudojo suklastotais bendrovės partnerių elektroniniais adresais, galima priskirti pasaulinei sukčiavimo „klasikai“. Didesnio atgarsio mūsų šalyje šis įvykis sulaukė pirmiausia todėl, kad įtariamasis yra lietuvis, be to, jis nusitaikė į itin stambų laimikį. Šioje istorijoje stebina tai, kad ant sukčių kabliuko užkibo ne rinkos naujokės, o pažangios technologijų milžinės“, – dėstė „Swedbank“ atstovas.

Jo teigimu, būtent netikėtumo faktorius leidžia sukčiams sėkmingai įgyvendinti savo apgaulės schemas. Jiems pavyksta išvilioti pinigus dėl to, kad aukos užklumpamos netikėtai ir nusitaikoma į labiausiai pažeidžiamas organizacijų grandis.

S. Abraškevičius DELFI sakė, kad Lietuvoje šiuo metu dažniausiai nukenčia vidutinio dydžio ir didelės įmonės, turinčios nuo keliasdešimt iki kelių šimtų darbuotojų. Pinigams išvilioti sukčiai dažniausiai renkasi vieną iš dviejų scenarijų. Jie arba įsibrauna į įmonės elektroninį susirašinėjimą su partneriais, arba imituoja partnerio ar vadovo skambutį.

„Norint išvengti realių finansinių nuostolių, būtina didinti įmonių atsparumą, užtikrinti vidinę drausmę ir kontrolę. Be to, svarbu drauge su darbuotojais aptarti populiariausius apgavikų taikomus scenarijus“, – patarė jis.

Saulius Abraškevičius
Saulius Abraškevičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

A. Šapola sakė, kad nors sukčiavimas nuolat keičiasi, įgauna naujų formų, tačiau nusikaltėlių taikinyje vis tiek būna žmogus.

„Ar dirbtų įmonėje, ar tiesiog yra gyventojas – žmogus išlieka silpniausia grandimi. Dėl to tos schemos yra efektyvios, į jas net nereikia daug investuoti žinių ar technologijų prasme. Jei apgauni žmogų, gali gauti prieigą prie banko sąskaitos, o tada pavedimai į sąskaitas pereina labai greitai.

Jei pinigai iškeliauja, bankas gali padėti, bet dažniausiai tik tokiais atvejais, kai žmogus pakankamai greitai susivokia, kad buvo apgautas.

Reikia skambinti į banką, informuoti apie apgaulės schemos aplinkybes. Tada kai kuriais atvejais dar pavyksta sustabdyti pavedimą arba bent jau laiku išsiųsti atšaukimą, net jei pinigai buvo įskaityti į gavėjo sąskaitą“, – sakė jis.

Tačiau jei praėjo daug laiko, diena, dvi ar savaitgalis, tikėtina, kad pinigų susigrąžinti nepavyks.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Apsipirko internete: už šlamštą pinigų negrąžina (85)

Elektroninėje parduotuvėje Pačiupk.lt įsigytų prekių kokybe nepatenkinta vilnietė Ligita...

Tyrimas: kas gyventojams padėtų sukaupti didesnes sumas pensijai? (67)

Didesnę sumą būsimai pensijai sukaupti padėtų gyventojo pajamų mokesčio lengvata, skatinamoji...

Sklaido nežinią dėl pensijų: kokie pokyčiai laukia kitąmet (123)

Nuo kitų metų sausio 1 visi 40-ties nesulaukę Lietuvos gyventojai bus įtraukti į atsitiktine...

Nepralenkiamieji estai: atlyginimai Lietuvoje kilo kukliau, išsiskyrė viena specialybė (66)

Atlygio tyrimus organizuojančios įmonės „Baltic Salary Survey“ šiemet atlikto Baltijos šalių...

5 klausimai, į kuriuos būtina atsakyti prieš imant paskolą (19)

Pritrūkus pinigų ar norint įsigyti brangų pirkinį, daugumai kyla mintis pasiskolinti pinigų ar...

Top naujienos

Nausėda ėmė piešti niūrius scenarijus: jei taip toliau – valstybė ateities neturi (500)

Galimas kandidatas prezidento rinkimuose Gitanas Nausėda šiandieną pristatė savo programines...

Lietuvis pasidalijo atrasta pigių kelionių schema: aplink pasaulį per dvi savaites už juokingai mažą sumą (55)

„Aplink pasaulį per 14 dienų“. Skamba neįtikėtinai? Taip pasirodė ir mums, kai gavome taip...

Buvusių alkoholikų nėra: devintą abstinencijos mėnesį dantimis bandė atidaryti butelį (42)

„Devintą abstinencijos mėnesį laikiau butelį rankose. Buvau išsekusi fiziškai, o psichologinė...

Orai: laukia labai žvarbi ir permaininga savaitė (1)

Skaičiuojant paskutines savaites iki kalendorinės žiemos pradžios, teks susitaikyti ne tik su...

Neeilinį sezoną su Jasaičiu prisiminęs Kalnietis mėgaujasi šansais Parkerio klube (3)

Europos taurės šeštojo turo rungtynėse C grupėje antradienį Liono-Vilerbano „Asvel“ su Mantu...

Gavo baudą už stovėjimą, bet kai paprašė nuotraukų, išgirdo absurdišką pasiūlymą (146)

Gaunate baudą už tai, kad pažeidėte kelių eismo taisykles ( KET ), tačiau ką tiksliai padarėte...

Suomija įtaria Rusiją panaudojus slaptą ginklą: buvo kilusi grėsmė paprastų žmonių saugumui (278)

Suomijos ministras pirmininkas Juha Sipila teigia, kad per pastarąsias NATO pratybas...

Ušackas įvardijo galimus prezidentus: Šimonytė ir tas žmogus, kurį parems Karbauskis (170)

Pirmadienį oficialiai prasidėjo prezidento rinkimų kampanija. Tiesa, tai tik metas procedūroms –...

„Naktinės Personos” stabdo veiklą ir atsisveikina su gerbėjais (24)

Po keturių metų aktyvios veiklos, grupė Naktinės Personos taria “sudie” savo ištikimiausiems...

Po pergalės Šaras pasidžiaugė ir 17-mečiu „Žalgirio“ talentu: smagu už Roką (11)

Alytuje „Betsafe-LKL“ rungtynėse pirmadienį intriga gyvavo tik pirmose mačo minutėse. Pirmame...