Šių metų tendencijos rodo, kad infliacija Lietuvoje auga. Statistikos departamentas paskelbė, kad metinės (šių metų kovą, palyginti su 2020 m. kovu) infliacijos įvertis sudaro 1,6 proc. Vasarį jis siekė 0,4 proc.
Finansų ministerija kovo pabaigoje prognozavo šiemet spartėsiančią infliaciją, kuri pernai siekė 1,1 proc. Skelbiama, kad šiemet prekės ir paslaugos vidutiniškai galėtų brangti apie 1,8 proc., o vėlesniais metais kainų augimas artės prie 2 procentų. Tai didesni rodikliai, nei prognozuota anksčiau.
Ekspertai įspėja, kad dėl infliacijos kojinėse ar banko sąskaitose laikomi pinigai nuvertėja. Paprastai už indėlius gaunamos palūkanos taip pat būna mažesnės nei infliacija.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad po kelių metų nupirkti už grynuosius pinigus arba banko sąskaitoje laikomus pinigus galima bus daug mažiau. „INVL Asset Management“ skaičiavimais, euras per pastaruosius 20 metų nuvertėjo 38 proc., o per ateinančius 10 – gali nuvertėti dar 21 proc.
Praradimai žymūs net ir vienerių metų laikotarpiu. 2018 metų pabaigoje atsidėjus 1000 eurų, 2019 metų pabaigoje galima buvo nusipirkti tik tai, kas kainuoja 973 eurus. Kitaip tariant, 27 eurus „sugraužė“ infliacija.
Tiesa, kai kuriais atvejais banko sąskaitoje ar indėlyje laikomi pinigai taip pat gali būti tinkama priemonė kaupti pinigus.
