Pirmadienį pasirodžiusi „Swedbank“ apklausa parodė, kad per karantiną 45 proc. šalies namų ūkių pajamos sumažėjo. „Intrum“ apklausa kiek anksčiau rodė, kad pandemija neigiamai paveikė daugiau nei pusės (55 proc.) lietuvių finansinę situaciją. Atlikus apklausas, daugybė institucijų skelbė, kad apie taupymą susimąstė didesnė dalis žmonių. „Intrum“ duomenimis, jei pernai visiškai netaupantys teigė 29 proc. šalies gyventojų, tai, naujausiais duomenimis, ši dalis sumažėjo iki penktadalio. Net 80 proc. lietuvių planuoja savo finansinę ateitį ir kiekvieną mėnesį atitinkamą gaunamų pajamų dalį atideda taupymui.
Ar planai pradėti taupyti užsitęs? Apie tai buvo pokalbis laidoje „Piniginiai reikalai“.
Per karantiną atlyginimai sumažėjo
„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pasakojo, kad iš devyniolikos Lietuvos ekonomikos sektorių vasarį–balandį atlyginimai išaugo šešiuose sektoriuose, o darbo užmokesčio nuosmukis fiksuojamas trylikoje sektorių. Didžiausią šuolį atlyginimai padarė energetikos srityje (+10,4 proc.), o labiausiai smuko – viešbučių ir restoranų sektoriuje (–13,9 proc.).
„Per šią krizę, bent jau mano nuomone, darbo rinka pakankamai stipriai nustebino, nes tikrai nesitikėjau, kad bus tokia santykinai nedidelė darbo rinkos korekcija žemyn. Iš vienos pusės nedarbo lygis prieš krizę siekė 9 proc. dabar apie 12 proc. tas augimas nėra didelis. Atlyginimai vasario–balandžio mėn. vidutiniškai nukrito 5 proc. jei imti pagrindinius sektorius transportą, pramonę nuostolis dar mažesnis.
Kol kas darbo rinkoje didelės dramos nėra. Tam dvi priežastys – ekonominio skatinimo priemonės, kurios, manau, kažkiek tikrai padėjo darbo rinkai stabilizuotis, bet tikriausia esminis aspektas yra visiškai nesusijęs su skatinimu: darbdaviai puikiai supranta, kad prasidėjus ekonomikos atsigavimui bus sunku darbuotojus iš naujo surasti ir stengiasi dėl to išlaikyti esamas darbo vietas, esamus atlyginimus. Galbūt dar trečia priežastis, kad kol kas objektyviai žiūrint kituose makrorodikliuose fundamentalios dramos nėra, paskutiniai skaičiukai rodo, kad Lietuvos ekonomika po truputėlį stabilizuojasi“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Ekonomistė Indrė Genytė–Pikčienė laidoje pasakojo, kad Lietuvoje viešbučių ir restoranų sektorius yra santykinai mažesnis nei pramonės ir transporto, tad ir pirmąjį smūgį pajuto mažesnė ekonomikos dalis.
„Tie atsparesni ekonomikos sraigteliai kaip pramonė per pastaruosius metus sugebėjo ir vadinamų atsargų, lašinių, sukaupti daugiau, tad jie galėjo tą karantino laikotarpį ištverti saugiau. Tai atsiliepia darbo rinkai, nes atitinkamai išlaikyti darbuotojus Lietuvai ir Lietuvos darbdaviams yra labai svarbu, turint omeny, kad pastaruosius keletą metų jautėsi didžiulis talentų ir tam tikros srities specialistų trūkumas.
Jei kalbėtume apie asmeninius finansus, tai situacija yra labai įvairi. Natūralu, kad labiausiai nukentėjo tos veiklos, kurios tiesiogiai susidūrė su karantinu, ekonomine izoliacija. Iš vienos pusės tai yra ir mažiau apmokamos, ir dažniau tos veiklos veikia siaurų maržų, siaurų pelningumų srityje, kur tų finansinių rezervų sukaupti ir pasiruošti tam tikriems ekonominiams iššūkiams yra gerokai sunkiau. Tai darbui imlios, nuo operacinių pajamų labai priklausančios veiklos. Dėl to natūralu, kad smūgį patiriančios veiklos ne visos atsities iki prieškrizinio lygio. Matyt, dalį tų veiklų prarasime“, – sakė I. Genytė–Pikčienė.
Ketvirtadienį „Sodra“ paskelbė, kad vidutinis visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo užmokestis nuo metų pradžios ir karantino laikotarpiu išliko stabilus ir gegužę siekė 1343 eurus – 5,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais.
Vartotojų lūkesčiai gerėja, vartojimas atsigauna
I. Genytė–Pikčienė vartotojų lūkesčių gerėjimą sieja su tuo, kad baigėsi karantinas, be to ankstesniais mėnesiais buvo daug didesnis neapibrėžtumas.
„Niekas nežinojo nei kokio masto poveikis bus ekonomikai, nei kokio masto bus poveikis sveikatai, nei kaip toliau vystysis pati pandemija ir kiek tai apims pačios visuomenės, kaip nuvilnys per ekonomikos dalyvius, tad įvertinant tą didžiulį neapibrėžtumą natūralu, kad tiek vartotojai, tiek kiti ekonomikos dalyviai labai pesimistiškai vertino savo ateities perspektyvas ir toks atšokimas nuo dugno buvo tikėtinas ir natūralus“, – teigė ji,
Ekonomisto A. Izgorodino teigimu, balandžio mėnesio statistika ir apklausos rodė, kad žmonės perka pirmo būtinumo prekes, nėra linkę išlaidauti.
„Pavyzdžiui, balandžio mėnesį per metus ne maisto prekių pardavimas nukrito apie 20 proc. Tam įtakos turėjo ir karantinas, nes ne maisto prekybos centrai praktiškai nedirbo. Dar vienas momentas, kuris parodo, kad žmonės atsargūs – indėlių likučių pokytis. Balandžio mėnesį pagal ES skaičiukus, Lietuva, Latvija, Estija buvo lyderės visoje euro zonoje pagal metinį indėlių likučių prieaugį, Lietuvoje plius 14 proc. Vadinasi žmonės gavo skatinimo plano pinigų ir praktiškai 80–90 proc. tų pinigų nepateko į vartojimą, o nusėdo žmonių sąskaitose, nes žmonės jaučia neapibrėžtumą ir nėra linkę tų pinigų išleisti į vartojimą, yra linkę taupyti“, – teigė A. Izgorodinas.
Penktadienį Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis birželį buvo –4 ir, palyginti su geguže, padidėjo 7 proc. punktais. Birželį, palyginti su geguže, gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis padidėjo 9 proc. punktais (nuo 14 iki 23 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės, sumažėjo 12 proc. punktų (nuo 59 iki 47 proc.).
Taip pat gegužę mažmeninės prekybos įmonių apyvarta išaugo 17,5 proc., maitinimo ir gėrimų – 66 proc.
A. Izgorodinas socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėjo, kad Lietuvos vidaus vartojimo krizė truko vos 2 mėnesius.
„Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. gegužę, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, mažmeninės prekybos apimtys (atmetus automobilių ir degalų prekybą) Lietuvoje padidėjo 3,5 proc.
Vertinant gegužės mėnesio mažmeninės prekybos rodiklius, galima pasakyti, kad vidaus vartojimo krizė Lietuvoje buvo trumpalaikė: vidaus vartojimo apimtys mažėjo tik kovą ir balandį (atitinkamai –3,8 ir –15 proc.), o šių metų gegužę mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje jau buvo 3,5 proc. didesnės nei prieš metus.
Vertinant gegužės mėnesio mažmeninės prekybos rezultatus, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis faktorius. Pirma – Lietuvos mažmeninės prekybos rezultatą gegužę ištempė ne pirmo būtinumo prekių segmentas. Lyginant su 2019 m. geguže, mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis apyvarta padidėjo 6 proc. Toks prieaugis rodo, kad gegužę Lietuvos vartotojai aktyviai leido pinigus ne pirmo būtinumo prekėms – o tai yra signalas, kad vidaus vartojimo rinka Lietuvoje stiprėja ir atsigauna. Įtakos ganėtinai ženkliam mažmeninės prekybos ne maisto produktais šuoliui turėjo gegužę pagerėję Lietuvos vartotojų lūkesčiai bei akivaizdi stabilizacija darbo rinkoje“, – rašė ekonomistas.
Jis taip pat nurodė, kad tikėtina, jog birželį mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis rezultatai Lietuvoje dar labiau pagerės, nes esminės įtakos turės stipriai pagerėję Lietuvos vartotojų lūkesčiai.
Be to, anot ekonomisto, iš statistikos panašu, kad gerėjant epidemiologinei situacijai, Lietuvos vartotojai nusprendė nebeinvestuoti į farmacijos prekių atsargų kaupimą – kas taipogi rodo apie augantį vartotojų optimizmą ir pasitikėjimą.
Vis dėlto ne visose srityse lietuviai linkę išlaidauti.
„Nepaisant teigiamos vartojimo dinamikos gegužę, Lietuvoje vis labiau išryškėja silpnosios vartojimo grandys, kur atsigavimas bus gerokai lėtesnis nei vidaus vartojimo rinkoje vidutiniškai. Lyginant su 2019 m. geguže, tekstilės ir drabužių pardavimai Lietuvoje sumažėjo 17 proc., o restoranų apyvarta nukrito 47,9 proc. Besitęsiantis dviženklis tekstilės ir restoranų pardavimų nuosmukis rodo, kad dalis Lietuvos vartotojų išlieka atsargūs ir taupo drabužių ir restoranų sąskaita. Tikėtina, kad atsigaunant Lietuvos vidaus vartojimui, šiuose segmentuose atsigavimo tempas dar kurį laiką išliks silpnas.
Taigi, šį kartą vidaus vartojimo krizė Lietuvoje neužsitęsė ir truko vos kelis mėnesius. Galima ganėtinai pargrįstai tikėtis, kad įsibėgėjant vasarai, metinė vidaus vartojimo dinamika Lietuvoje dar labiau pagerės, kam esminės įtakos turi stipriai išaugęs Lietuvos vartotojų optimizmas ir padidėjęs vartotojų polinkis vartoti“, – rašė ekonomistas.
Vis dar lieka antros pandemijos bangos rizika
Kaip laidoje pasakojo „Intrum“ Operacijų direktorė Baltijos šalims Lina Šiumetė karantino metu sumažėjo procentas visiškai netaupančių žmonių ir padidėjo atsidedamų pinigų dalis.
„Yra papildoma dimensija, kaip žmonės vertina savo taupymo efektyvumą. Jeigu taupau, ar tiek, kiek norėčiau, ar mažiau negu tikėčiausi. Tai šioje vietoje beveik 60 proc. apklaustųjų teigia, kad jie taupo, bet norėtų taupyti daugiau ir tai kažkiek aiškina tuo, kad visgi tos sumažėjusios pajamos daro įtaką galimybėms sukaupti. Bendra tendencija yra, mano manymu, labai teigiama. Beveik 80 proc. mūsų apklaustųjų Lietuvoje teigia, kad šiuo metu taupo viena ar kita proporcija, planuoja ateitį, kaupia finansines atsargas nenumatytiems dalykams.
Šiuo metu Lietuvos duomenimis, nuo 20 proc. savo atlygio sutaupo tik 20 proc. žmonių. Tas pokytis yra 2 proc. punktų nuo praeitos paklausos, tai šiek tiek padidėjo. Didžioji dauguma taupo tarp 5–20 proc., ten svyruoja daugiau nei 30 proc. ir dar yra ketvirtis žmonių, kur taupo iki 5 proc. (…) Didesnį taupymą iš dalies lėmė tai, kad buvo mažesnės galimybės išleisti ir fokusas buvo į tas pirmines būtiniausias išlaidas. Netgi 36 proc. žmonių Europoje teigė, kad jų finansinė situacija buvo teigiamai paveikta, nes nebuvo kur leisti pinigų. Lietuviai šiuo atveju šiek tiek aukščiau nei Europos vidurkis“, – teigė L. Šiumetė.
Anot jos, ir po karantino nereikėtų apleisti vartojimo įpročių ir dėmesį skirti finansiniam raštingumui.
„Reikia suprasti savo šiandienos veiksmų pasekmes ateičiai ir iš to natūraliai atsiranda tai, kad tų finansinių atsargų buvimas yra būtinas kiekvienam vartojimui, nes tas ateities neapibrėžtumas visada išlieka. Dabartinė pandemija parodė, kad jis gali būti visiškai „juodosios gulbės“ efektu, tai, ko niekas neplanavo, negalvojo ir tada išlieka saugiausi tie, kurie turėjo atsidėję toms neapibrėžtoms aplinkybėms. Manau procesai kaip šis pabrėš ir paryškins tą poreikį ir gal kels tą supratimą apie atsargų ir vartotojų taupymo svarbą“, – svarstė L. Šiumetė.
Ekonomistė I. Genytė–Pikčienė pabrėžė, kad vis dar išlieka rizika ir tai – dar ne pabaiga.
„Karantinas nėra ekonominės krizės pabaiga. Ekonominė krizė drieksis visus šiuos metus ir, duok Dieve, pasibaigs jais, nes yra padaryta žala, kurios atitaisyti nebus taip lengva, ne visi ekonomikos dalyviai šitą slenkstį įveiks ir tai dar vis jaučiame, kai kuriuose sektoriuose tą eksporto izoliaciją, paklausos kritimą, tad vadinamasis drugelio efektas ekonomikoje bus jaučiamas labai ilgą laiką ir tai natūralu, kad turės poveikį tiek gyventojų pajamoms, tiek darbo rinkai, nepaisant to, kad pirminis impulsas ir poveikis darbo rinkai buvo pakankamai santūrus, lyginant su kitomis valstybėmis.
Neapibrėžtumas šiek tiek sumažėjo, bet vis dar yra pakankamai nemenkas. Vien tai, kad yra vis dar gaji antros pandemijos bangos tikimybė. Ekonominio masto mes vis dar pakankamai nematome, nes, kaip žinia, statistiniai, makroekonominiai rodikliai yra pakankamai vėluojantys. BVP rodiklį matysime tik liepos pabaigoje, tik tada galėsime žvilgteli atgal kažkiek turėdami statistinį pagrindą ir pagal tai vertinti kaip gi toliau viskas vystysis. Kol kas yra didelis neapibrėžtumas, tad reikėtų vis dar labai atsargiai vertinti tiek savo asmeninių finansų perspektyvas, tiek finansinę elgseną, elgtis labai atsargiai su savo lėšomis, pirkiniais ir pan. Turime išlikti budrūs“, – tikino ekonomistė.
A. Izgorodinas priminė, kad Lietuvoje susiformavusi bloga praktika – kuomet ekonomika kyla gyventojai išlaidauja netaupydami, o tik blogais laikais susimąsto apie taupymą.
„Lietuvoje yra taip, kai kyla vartotojų nuotaikos, didėja optimizmas, taupymo norma krenta ir būna net neigiama, reiškia ekonomikos augimo laikotarpiais, jei imti vidutinį vartotoją, jis pas mus išleido daugiau pinigų nei uždirbo, nes buvo neatsakingas vartotojas, skolinosi. Ir kai ateina netikėtos krizės kaip šita, didelė vartotojų dalis yra nepasiruošusi, trūksta finansinio išprusimo žmonės tikisi, kad tas ekonomikos augimas tęsis amžius ir tiesiog yra tam nepasiruošę“, – teigė jis.
„Turint ekonomikos cikliškumą omenyje, būtina taupyti tada, kuomet yra geri laikai, kuomet pajamos didėja, nedarbo rizika sumažėjusi. Yra didžiulis noras pasimėgauti ekonomikos pakilimo privalumais ir ne pirmo būtinumo prekėmis bei paslaugomis, bet visgi taupymas turi būti tas dalykas, ką privalome padaryti, o tik tada turėtų būti skirstomas šeimos, namų ūkio biudžetas kitoms reikmėms, kitiems poreikiams, ne pirmo būtinumo tikslams tenkinti“, – pridėjo I. Genytė– Pikčienė.
Ji taip pat teigė, kad ekonomiką reikėtų skatinti investuojant į verslą, o ne dalijant išmokas gyventojams tikintis, kad šie daugiau vartos.
„Ekonomiką skatinti reikėtų per išlaidas į verslą – įdarbinant įmones, kad jos galėtų duoti darbo tiems, kurie jo neteko. Kad tų pinigų ilgos kelionės būtų sukuriamos, o ne tiesiogiai švirkščiant į vartojimą, tad namų ūkis vis tik turėtų būti atsargus, gyventojas turėtų turėti finansinę pagalvę ir savo išlaidomis, kurios jam nėra būtinos, ekonomikos negelbėti. Tai nėra jo užduotis“, – mano ekonomistė.
