Pirkti skatina ir noras nubausti save
Apsipirkinėti mėgsta ne visi. Vis tik, pasak Valakupių psichoterapijos centro psichoterapeuto Raimundo Milašiūno, dažnam ši veikla sukelia malonumą ir nusiraminimą. „Žinote, yra toks posakis: jeigu kas nors negerai, tai nueik į parduotuvę ir nusipirk bent adatą. Tai paprastas dalykas – kai mes perkame, suteikiame kažką sau, o tai yra ir tam tikras savęs nuraminimas.
Kitas dalykas, daug kas priklauso ir nuo to, ką perkame – jeigu iš tikrųjų perkame kažkokį sau malonų daiktą, automatiškai paskatiname geras savo emocijas, nes tas daiktas irgi yra skirtas sau. Kartais būna taip, kad mes jaučiame malonumą, kai perkame kitiems, pavyzdžiui, dovanai. Tada mes irgi patiriame malonumą, nes matome, kad apsidžiaugia kitas žmogus, - kalbėjo R. Milašiūnas. - Visais atvejais, tai iš tikrųjų yra malonumo sau suteikimas. Jeigu, pavyzdžiui, kalbėtume apie Froidą, tai jis sakė, kad mūsų pagrindinė motyvacinė jėga yra malonumo principas. Mūsų psichika veikia pagal malonumo principą, siekdama visą laiką save patenkinti“.
Panašiai nuolatinį apsipirkinėjimą skatinančias priežastis paaiškino ir Anna Vinkovskienė, psichologinio konsultavimo centro „Sielos žemėlapis“, psichologė. „Tai dažniausiai būna dėl vienatvės, vidinės tuštumos jausmo, kai žmogui stinga dėmesio iš pačių artimiausių žmonių - žmonai iš vyro pusės ar merginai iš vaikino pusės. Tas apsipirkinėjimas yra liguistas, kai yra žema savivertė ir savigarba, tokiais apsipirkinėjimais, ypač prabangiais, ją bandoma pakelti“, - kalbėjo specialistė. Intensyvų pirkimą gali skatinti ir klinikinė ar buitinė depresija. „Kai bloga nuotaika, tada žmogus bando ją sau pakelti ir pagerinti savijautą“, - sakė A. Vinkovskienė.
R. Milašiūnas pastebėjo, kad yra ir tokių žmonių, kurie perka ne norėdami sau suteikti malonumą, o save nubausti. „Kartais žmonių pasąmonėje egzistuoja tam tikri sandoriai, kurie kartais būna labai griežti. Mes juos vadiname superego. Pavyzdžiui, gali būti pirkimas vardan to, kad po to superego mane nubaustų, kad pradėčiau save graužti, savęs gailėtis ir panašiai. Visais atvejais reikia individualiai žiūrėti, ar tai nėra savęs žalojimas“, - kalbėjo jis.
Jos teigimu, apsipirkdamas žmogus kartais net susitapatina su reklamų personažais, nori tapti panašus į juos. „Kai reklamose vaizduojamos prabangios moterys, kurios atrodo nuostabiai, tuomet paprasta moteris, pasižiūrėjusi į tokias reklamas, gali tapti nepatenkinta savo išvaizda, kūnu ir tokiu būdu bando tai išspręsti tam tikrais reklamuojamais produktais, pakelti savo savivertę, savigarbą, pasiteisinti“, - pastebėjo A. Vinkovskienė.
Bevalį apsipirkinėjimą galima diagnozuoti
Net ir maloniai apsipirkinėjant, R. Milašiūno teigimu, reikia jausti ribas. „Mes visą laiką siekiame sau suteikti kažkokį malonumą ir, ačiū Dievui, jeigu mes galime tai padaryti, nes yra žmonių, kurie save iš tikrųjų labai stipriai riboja ir malonumo stengiasi nesuteikti. Tai yra, žmonės, kurie turi kažkokių psichologinių problemų – tai jau atskiras klausima. Kita vertus, kartais būna, jog mes, suteikdami malonumą sau, peržengiame kažkokią ribą ir nustojame racionaliai mąstyti, tai yra, mus ten nuveda emocijos, ir tai yra ne pats geriausias dalykas“, - pastebėjo jis.
A. Vinkovskienė sakė, jog norint diagnozuoti, ar žmogus jau serga oniomanija – nekontroliuojamu įpročiu pirkti – jam derėtų atkreipti dėmesį į keletą dalykų.
„Reikia pasižiūrėti, ar dažnai yra vaikštoma į parduotuves be kažkokio konkretaus poreikio norint kažką konkretaus nusipirkti“, - pastebėjo ji. Per didelį pomėgį pirkti galima įtarti ir tada, kai žmogus jaučia malonumą dairydamasis į vitrinas, be objektyvios priežasties jaučia stiprų poveikį kažką nusipirkti. „Jeigu ėjai ir prisiminei, kad tau reikia rankų kremo arba patiko kažkoks papuošalas, tai yra vienas dalykas, bet jeigu tai vyksta nuolatos ir jei prieš perkant arba pirkimo metu jauti jaudulį, įtampą, tai reikia pasižiūrėti, ar tie pirkimai yra kontroliuojami.
Pavyzdžiui, ėjau ir net nepastebėjau, kaip atsidūriau parduotuvėje ir jau perku. Tai panašu, kaip ir su kitomis priklausomybėmis, pavyzdžiui, azartiniais lošimais arba alkoholiu: ėjau ir jau žiūriu, kad nusipirkau alkoholio ar užėjau į kazino“, - pastebėjo A. Vinkovskienė.
Per išpardavimus reikia pamiršti kreditines korteles
Norint išvengti nereikalingų pirkinių, reikėtų tvirtai pagalvoti, ar tik perkant galima pagerinti savo savijautą. „Iš tikrųjų tokiais atvejais, kai aš noriu sau suteikti kažkokį malonumą, reikia pirmiausiai užduoti klausimą, ar tai iš tikrųjų yra tas būdas, kuriuo aš norėčiau suteikti, galbūt aš turiu kažkokius santykius, kuriuos man reikėtų išspręsti. Galbūt reikėtų ieškoti kitos srities, iš kurios aš negaunu malonumo“, - sakė R. Milašiūnas.
A. Vinkovskienės manymu, derėtų disciplinuotai tvarkyti savo biudžetą ir apsvarstyti, ką iš tikrųjų reikia įsigyti. „Iš esmės labai svarbu pirkinių sąrašas: kad susirašytumėte, ko reikia parduotuvėje ir tada laikytumėmės šio sąrašo. Kartais patariama apskaičiuoti, kiek pinigų galima išleisti dėl šio sąrašo ir būtent tiek pasiimti, kad daugiau neišlaidautume. Dar patartina nesivaikyti įvairiausių akcijų, nes per jas mes iš tikrųjų perkame neretai nereikalingus dalykus. - kalbėjo specialistė. - Visada savęs reikia paklausti, ar man iš tiesų reikia šio daikto, kur aš jį panaudosiu? Kartais patartina, jeigu kyla staigus, intensyvus poreikis, palaukti ryto.
Jeigu ir tada tau vis dar reikės šio daikto, tada jį nusipirk, bet jeigu poreikis praėjo, vadinasi, mums to daikto ir nereikėjo“. Ji patarė vengti nešiotis kreditines ar debetines korteles, kuriose paprastai būna kaupiamos visos pajamos, mažiau laiko praleisti didžiuosiuose prekybos centruose. „Jeigu žmogus iš esmės turi nedaug pinigų kažkur pramogauti, tai važiuoja į didžiuosius prekybos centrus, ten vaikšto ir nusiperką kokią nors mažą smulkmeną“ - kalbėjo specialistė.
Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė, dideli pirkiniai artėjant šventėms pateisinami tik tuomet, kai yra planuoti. „Didesnes išlaidas gruodžio mėnesį galima pateisinti ir tuo atveju, jei tikslingai ir suplanuotai laukėme nuolaidų iš anksto numatytiems pirkiniams. Tokiu atveju, žinome, ar nuolaidos yra „tikros“.
Ir mūsų sprendimo pirkti nelemia nuolaidos buvimo faktas, bet reali galimybė išleisti reikalingam daiktui mažiau“, - sakė ji. Specialistė norintiems išvengti bereikalingų pirkinių taip pat patarė nepamiršti pirkinių sąrašo ar į apsipirkimą pasiimti tik ribotą sumą. „Išsiaiškinti prekių grąžinimo/keitimo sąlygas prieš jas perkant. Nepalikti visko paskutinei dienai. Atminti, kad skirtingose vietose tas pats arba labai panašus dalykas gali kainuoti nevienodai“, - vardijo ji.
Neiti į parduotuvę alkanam
Ji pripažino, kad prekybininkai taip pat naudojasi įvairiomis progomis paskatinti pirkėją pirkti. „Tai nebūtinai siejama su šventiniu sezonu. Pavyzdžiui, pardavėjai gali sukurti papildomos naudos įspūdį - galimybę įsigyti 3 daiktus už dviejų kainą, loteriją, kuponus kitiems pirkiniams – iliuziją. Ta nauda vėliau paaiškėja esanti kur kas mažesnė, negu jos sužinojimo momentu. Pateikia pasiūlymus taip, kad atrodo, jog prekės kainuoja pigiau negu iš tikrųjų: komplektuoja brangias dovanas su taip pat brangiomis smulkmenomis.
Komplekte tos brangios smulkmenos kaina „pasislepia“, bet tai neretai tik iliuzija - pristato šalia kokių nors itin brangių, prekių, tuomet ir ta, kur mums reikalinga ir kurią norima parduoti, nebeatrodo tokia brangi. - kalbėjo ji. - Arba, pavyzdžiui, pateikia mėnesio įmoką perkant išsimokėtinai, bet ne visą kainą. Formuluoja pasiūlymus taip, kad žmogui atrodo, jog jis ne išleidžia pinigus, o juos gauna ar sutaupo: „uždirbkite“, „gaukite“, o ne „sumokėkite“, „išleiskite“. Dar - skubina, nurodydami ribotus terminus...Beje, ar tai išnaudojimas, ar menas parduoti – priklauso nuo to, kas vertina“.
Šeimos finansų ekspertės teigimu, save riboti reikia tada, kai būsimi pirkiniai ateityje vers gailėtis. „Iš tikrųjų kiekvienas žmogus pats geriausiai žino, ko jam reikia ir kas jam teikia didžiausią naudą: karnavalinio kostiumo nuoma ar lygintuvas, prabangaus gėrimo butelis ar papildoma, neišleista šimtinė piniginėje arba sąskaitoje) šventė su draugais ar ramus vakaras prie televizoriaus.
Tačiau svarbiausia tai, kad nauda, kurią gaunu šiandien, nepasirodytų bevertė ar net ne nauda, o žala, žvelgiant į ją rytoj. Todėl sakyčiau, kad nepateisinamas tas išlaidavimas, dėl kurio paskui gailimės“, - mano specialistė. Su ja sutiko ir R. Milašiūnas. „Kartais tai (apsipirkimas – DELFI) yra geras būdas suteikti sau malonumo, džiaugsmo, palepinimą. Bet visais atvejais reikia žiūrėti, kad žmogus kartais nepadarytų priešingai“, - pastebėjo psichoanalitikas.
