Kaupiančių iš anksto – mažuma
Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, tyrimo duomenys rodo, kad finansiškai šventėms ruoštis ir iš anksto kaupti joms pinigus yra linkę jaunesni mažesnių miestų gyventojai – iš anksto sako kaupiantis kas ketvirtas 18–39 metų gyventojas. Daugiausia kaupiančių – tarp klaipėdiečių, šiauliečių ir kitų mažesnių miestų gyventojų – beveik kas trečias.
„Finansiškai šventiniam laikotarpiui sunku pasiruošti, jei išlaidų neplanuojame. Tyrimo įžvalgos liudija, kad išlaidų dovanoms likus mėnesiui iki Kalėdų dar nebuvo suplanavę penktadalis gyventojų, o apie tai, kiek kainuos šventinis stalas, buvo pagalvojęs vos vienas iš dešimties“, – sako Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.
Anot jos, beveik pusė (46 proc.) tų, kurie yra pagalvoję apie išlaidas dovanoms, dažnai sudarančias didžiąją dalį šventinio biudžeto, joms tikisi išleisti tiek pat, kiek ir praėjusiais metais, trečdalis ketina dovanų biudžetą mažinti.
„Tokie gyventojų planai rodo, kad veikiausiai Kalėdų Senelis šiemet atvyks su kuklesniu dovanų maišu. Spalio mėnesio duomenimis, infliacijai siekiant beveik 24 proc., norint išleisti dovanoms tiek pat, kiek pernai, teks mažinti poreikius ir atsakingai planuoti, kam ir ką dovanosime. Norėdami neviršyti numatyto biudžeto, turite sudaryti aiškų planą ir žinoti, kam, ką ir už kokią sumą dovanosite“, – sako ekspertė.
Šventėmis susirūpina prieš kelis mėnesius
Tie gyventojai, kurie pinigus metų pabaigos šventėms iš anksto kaupia, dažniausiai (48 proc.) tai daro likus 2–3 mėnesiams iki jų. O kaupiančių visus metus yra vos 14 procentų.
„Kelių mėnesių norint sukaupti didžiausioms metų šventėms dažniausiai nepakanka, todėl kur kas finansiškai racionaliau būtų kaupti po mažesnę sumą, bet kur kas ilgesnį laiką – jau nuo sausio. Tada šventinis laikotarpis būtų daug ramesnis. Žinoma, tam reikia ryžto pradėti vėl kaupti šventėms tik pasibaigus Naujųjų metų šventei, tačiau, jei to dar niekada nedarėte, ateinantys metai gali būti puiki proga paeksperimentuoti. Pamėginkite jau nuo sausio skirti 1–2 proc. mėnesio pajamų kitų metų šventėms ir nuosekliai plano laikykitės“, – pataria S. Strockytė-Varnė.
Anot jos, neturint šventėms skirtų santaupų paskutiniai metų mėnesiai kur kas didesniu finansiniu iššūkiu tampa dar ir dėl to, kad tuo pačiu metu prasideda šildymo sezonas, tamsėja dienos, taigi, pakyla ir elektros sąskaitos, be to, neretai prireikia didesnių pirkinių – žieminių drabužių, batų, ypač, jei šeimoje auga vaikai.
Penki patarimai, kad šventinis biudžetas netaptų našta
Anot S. Strockytės-Varnės, kad naujus metus pasitiktume be finansinių pasekmių, kad netektų neprotingai išlaidauti perkant dovanas, šventinį maistą ir kitus atributus, svarbu planuoti, kiek išleisime šventėms, ir aiškiai žinoti, kiek galime sau leisti.
- Planuodami metų pabaigos švenčių biudžetą pradėkite nuo pernai metų išlaidų įvertinimo: kiek ir kam išleidote, kokios išlaidos pasiteisino, o kokios nebuvo būtinos, kaip šiais metais galėtume sutaupyti;
- Sudarykite sąrašą žmonių, kuriems planuojate dovanoti dovanas, suskaičiuokite, kokią sumą pinigų skirsite. Numatykite bent 10 proc. visos sumos nenumatytoms dovanoms tuo atveju, jei kas neplanuotai pakviestų į svečius ar jei kažką per šventinius rūpesčius pamiršite įtraukti į sąrašą;
- Apgalvokite, kur sutiksite šventes, kiek planuojate išleisti šventiniam stalui, dekoracijoms;
- Planuodami išlaidas, atsižvelkite į tai, kad šiemet kainos yra pakilusios bent 20–30 procentų;
- Nepamirškite vadovautis sudarytu planu, venkite spontaniškų pirkinių, neskubėkite krauti prekių, ypač neplanuotų, į tikrą ar virtualų prekių krepšelį.
Tyrimą SEB banko užsakymu atliko bendrovė „Norstat“, apklausta 1000 18-74 metų gyventojų visoje Lietuvoje šių metų lapkričio mėnesį.
