Sukritikavo svajojančius apie pensiją 40-ies: tai labai žalinga sveikam žmogui

Į „pensiją“ – esant jaunam

FIRE judėjimas, kaip DELFI pasakojo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, pasaulyje yra puikiai žinomas ir į Lietuvą atėjo iš JAV bei Vakarų Europos.

Jo esmė – per kuo trumpesnį laiką uždirbti tiek pinigų, kad žmogus sulaukęs 30 ar 40 metų galėtų išeiti į „pensiją“ ir jam daugiau niekada nebereikėtų dirbti, o jis galėtų atsidėti savo mėgstamiausiems pomėgiams ar poreikiams.

Specialistės teigimu, kad žmonės įgyvendintų tokius savo užmojus, dažnai yra priversti griebtis įvairiausių būdų.

Jos teigimu, vieni investuoja į startuolius, kiti – į savo verslą, o dar kiti – į akcijas ir obligacijas, tikėdamiesi, kad išėjus į „pensiją“ jiems pavyks gyventi iš gaunamų dividendų. Dar kiti, anot jos, imasi kraštutinumų.

„Žmonės dirba keliose darbovietėse, tuo pat tuo pačiu metu nuomoja dalį savo būsto kambarių kitiems žmonėms, nuomoja savo automobilius dalijimosi platformoms ir daro viską, kad sukauptų kuo daugiau lėšų tam, kad suprask, vieną dieną galėtų gyventi taip, kaip nori“, – pasakojo specialistė.

Jūratė Cvilikienė

© DELFI / Domantas Pipas

J. Cvilikienė sakė, kad Lietuvoje šiandien taip gyvenančių žmonių skaičius po truputį auga, tačiau tokių laimingųjų ir galinčių sau tai leisti – vienetai.

„Dabar labiau populiarėja, kad jauni žmonės dalį laiko dirba, dalį laiko keliauja ir, tarkime, gyvena Indonezijoje“, – apie naują tendenciją užsiminė ji.

Pati FIRE idėja, anot J. Cvilikienės, Lietuvoje sunkiai įmanoma, nes didžioji dalis gyventojų uždirba tokias pajamas, kurių vos užtenka pragyventi, o daugiau santaupų šalyje turi ne jaunimas, o vyresni gyventojai.

„Mano galva – pagrindinė tokio judėjimo priežastis, kad ne visos profesijos atneša vienodą grąžą.

Tarkime, aš labai norėčiau būti mokytoja, bet aš žinau, kad tada uždirbsiu labai nedaug, tai aš renkuosi dirbti programuotoja, nors tai nėra mano mėgstama profesija, bet ji garantuoja man grąžą.

Tada aš sakau sau, kad iki 40 m. dirbu programuotoja, o paskui išvykstu savanoriauti ir, galbūt, kokioje Afrikos valstybėje būsiu mokytoja“, – pasakojo ji, tačiau svarstė, kiek realu sukaupti tiek pinigų, kad paskui galėtum išvis nebedirbti.

„Manau, kad Lietuvoje labiau realus būtų tas dalinis darbas, kad žmogus dalį laiko dirba, dalį – atostogauja“, – pasakojo specialistė.

Išdėjo į šuns dienas

Tai, ką mano apie madingąjį FIRE judėjimą savo socialiniame tinkle pasakė ir finansų ekonomistas T. Marčiulaitis.

Anot jo, nors „ant popieriaus“ užmojai greičiau pradėti gyventi be įsipareigojimų darbui skamba neblogai, tai yra tikrų tikriausias idiotizmas.

„Ir tie, kas bando taip gyventi, nėra kvaili. Jie tiesiog apie pinigus ir finansus nieko nesuvokia, todėl taip ir elgiasi“, – rašė jis.

Tautvydas Marčiulaitis

© DELFI / Karolina Pansevič

Anot jo, problemos esmė slypi pačioje idėjoje, nes pagal FIRE šalininkų suvokimą, dirbdamas žmogus negali būti laimingas ir laisvas, tačiau tai tikrai nėra tiesa.

„Daug žmonių, nors dirba, yra ir laisvi ir laimingi, tačiau tam pasiekti reikia drąsos ir ambicijų. FIRE mėgėjai dažniausiai neturi nei to, nei to.

Ribotas gyvenimo suvokimas veda prie poreikio eiti į universitetą, susirasti darbą stikliniame name ir tada „drožti“ kėdę, nekenčiant pirmadienių. Nes nu ką kitaip galima daryti?“, – per dantį traukė jis.

Visgi, anot T. Marčiulaičio, kiek ambicingesni supranta, kad galima pasirinkti ir daugiau mažiau mėgstamą profesiją, daryti karjerą ir nors pilnos laisvės žmogus gal ir nepatirs, kelio gale jis turės daugiau pinigų, o laisvė augs drauge su metais.

„Dar kiti net randa ir dirba mylimą darbą, kuriame nori būti ir nesupranta, kodėl reikia nekęsti pirmadienių“, – teigė jis.

Kaip tikino, būtent mentalitetas yra FIRE bėda, nes tokio judėjimo šalininkai nesuvokia, kad gali dirbti ir kurti verslą ir taip būti laisvi, laimingi, turtingi ir kad nebūtina į „pensiją“ išeiti 30-ies, o laisvėje jie gali gyventi nuolatos.

„Taip – gesinti gaisrus ir padirbėti reiks visad. Tačiau taip pat reikės ir turint investicinį krepšelį, iš kurio FIRE chebra ketina visą gyvenimą gyventi, nes jis nėra paremtas magija, o nuosekliu nuolatiniu darbu“, – pridūrė jis ir teigė, kad „ta fantazija, jog investicijos pačios generuoja eurus be darbo, yra žudanti.“

Jo teigimu, iš riboto žmonių suvokimo kyla ir nesuvokimas, kad 300-500 tūkst. Eur yra maži pinigai, o pasiekę tokį uždarbį žmonės jau tikisi pragyventi tik iš investicijų.

„Finansinis turtas 300-500 tūkst. rėžiuose yra nieko. Čia centai. Už tiek ne tai, kad visą gyvenimą gyvensi, ypač jei nuolat išiminėsi prieaugį ir leisi infliacijai graužti portfelio vertę, bet ir namo net nenusipirksi.

Ir gyvensi pastoviai nepritekliuje bei strese, nes bijosi krepšelio nuvertėjimo, kuris galės nutikti bet kada“, – sakė T. Marčiulaitis ir pridėjo, kad tokie žmonės tada tiesiog bus „bėdžiai be realaus finansinio turto ir su kintamomis pajamomis, kurie pusę savo gyvenimo, tiksliau geriausius savo metus, bus praleidę nekęsdami kiekvienos dienos, sau nieko neleisdami ir iš to rezultato negavę jokio pasitenkinimo.“

Jei žmogus nori finansinės laisvės, jis, anot ekonomisto, turėtų kurti savo verslą, daryti karjerą, protingai investuoti, o tada viskas susidėlios savaime.

„FIRE yra klaidingomis prielaidomis ir finansiniu neišsilavinimu paremtas šūdas, kuris neturi jokios logikos, neturi prasmės ir yra labai žalingas sveikam žmogui. Nedarykit taip“, – soc. tinkle įspėjo T. Marčiulaitis.

Taip susitaupė 200 tūkst. Eur

Vienas tokių laimingųjų, kuriems pavyko susitaupyti – Povilas Panavas. Prieš kurį laiką vaikinas DELFI pasakojo jau galintis sau leisti apie nieką negalvoti ir savotiškai išeiti į pensiją, nors jam dar tik 31-eri.

Povilas pasakojo, kad užsidirbti ateičiai jam pavyko emigravus į Angliją. Ten jis dirbo programuotoju, o uždirbdamas, iš pradžių 2,5 tūkst., o vėliau ir 4 tūkst. svarų į rankas, apie 60 proc. vyras dar ir susitaupydavo.

Galiausiai gyvenimą Povilui pakeitė internete rastas tinklalapis „Mr. Money Mustache“. Jame buvo pasakojama, ką tiksliai reikėtų daryti ir kaip investuoti, kad po kažkiek laiko galėtum nustoti dirbti.

„Ten parašyta, kad laikas, nuo kada galėtum nustoti dirbti, priklauso nuo to, kokį procentą savo pajamų sutaupai. Tai nepriklauso nuo to, kiek uždirbi.

Taigi 75 proc. mėnesinio uždarbio reikia atsidėti taupymui, tada gali nustoti dirbti po 7 metų. Aš Anglijoje išleisdavau 1 tūkst. svarų, o 3 tūkst. svarų pasilikdavau. Ir tai ne teorija, tai yra paskaičiuota matematiškai“, – prieš kurį laiką DELFI sakė jis.

Povilas Panavas

© DELFI / Andrius Ufartas

Tada sutaupytus pinigus vyras pradėjo investuoti. Iš pradžių, kaip pasakojo, į įmonių akcijas, kurios mokėdavo dividendus, vėliau sakė domėjęsis rinkomis. Dabar Povilas užsiima tik pasyviu investavimu į indeksus

Galiausiai, dėl įmonės persitvarkymo vaikinas buvo paprašytas apleisti savo darbo vietą. Tai įtakos turėjo ir tam, kad Povilas grįžo į Lietuvą.

Tiesa, ir grįžo ne tuščiomis kišenėmis. Tada su savimi jis parsivežė ir 200 tūkst. eurų.

Nepaisant užgyventų pinigų, jis pasakojo gyvenantis pas tėvus arba pas seserį ir vairuojantis 20 metų senumo automobilį.

Tada DELFI paklaustas, kaip jaučiasi: ar kaip pensininkas, ar kaip bedarbis, Povilas atsakė – kaip laisvas žmogus.