Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vidutinės gyventojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, paaugo 5,3 proc. iki 1 319 eurų (neatskaičius mokesčių), kai, palyginti, pirmąjį šių metų ketvirtį metinis augimas buvo dviženklis – 10 proc. Be to, antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, gyventojų pajamos smuktelėjo 0,3 proc.
„Sodros“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, apdraustųjų, dirbusių visą mėnesį, skaičius mažėjo 2,2 proc. arba 27 tūkst.
„Karantino poveikį darbo pajamoms rodo antrąjį ketvirtį ženkliai lėčiau nei pirmąjį augusios gyventojų darbo pajamos. Visgi, yra prielaidų manyti, kad šis pajamų augimo lėtėjimas yra laikinas ir juntamas tik karantino laikotarpiu.
Mūsų analizė rodo, kad didžiausią karantino įtaką patyrė būtent labiausiai COVID-19 paveikti viešbučių, turizmo, maitinimo sektoriai, kurie ir atsigauna lėčiau“, – sako „Sodros“ Statistikos analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Bendrais skaičiavimais, lyginant birželio su vasario mėn., bendras darbo užmokesčio fondas padidėjo 3 proc. Jeigu jį vertintume be subsidijų, anot Sodros, darbo užmokesčio fondas galėjo mažėti 5 proc.
„Be subsidijų šiandien situacija būtų sudėtingesnė, vidutinės darbo pajamos įmonėse, kurios gauna subsidijas, būtų kritusios 5 proc. Todėl jos išlaikė tą patį lygį kaip ir metų pradžioje“, – pabrėžia specialistė.
Apibendrindama „Sodros“ atstovė pažymėjo, kad svarbiausia – atsargiai vertinti atsigavimo signalus. Birželį matėme pajamų augimą, liepos mėnesį matėme priėmimų skaičių viršijantį atleidimų skaičių, tačiau šiandien, anot jos, dar negalima darbo pajamų augimo vadinti tvariu, nes dar veikia subsidijos ir kitos paramos priemonės.
„Tik ilgesniu laikotarpiu galėsime pasakyti, ar mes nuosmukį atidėjome, ar mums tikrai pavyko sušvelninti“, – sako ji.
Pajamų augimas lėtėjo laikinai
Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, šalyje mažėjo gyventojų, kurių darbo užmokestis per metus padidėjo daugiau nei 10 proc. ir daugėjo žmonių, kurių darbo pajamos mažėjo daugiau nei dešimtadaliu.
Bendrai antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, daugiau nei pusės dirbančiųjų pajamos per metus augo, kas penkto – reikšmingai nesikeitė, o kas ketvirto gyventojo pajamos mažėjo daugiau nei 5 proc.
Iki minimalios mėnesio algos gaunančiųjų gyventojų, kurių pajamos sumažėjo daugiau nei 10 proc., tiek pirmąjį, tiek antrąjį šių metų ketvirtį dalis siekė dešimtadalį, o trims iš keturių darbo užmokestis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai didėjo bent 5 proc.
Daugiausiai mažėjo tų profesijų dirbančiųjų, kurie glaudžiai susiję su COVID-19 paveiktomis veiklomis, pajamos. Tai – kelionių konsultantai ir tarnautojai, kreditų ir paskolų specialistai, virtuvės pagalbininkai, chemikai, naftos ir gamtinių dujų perdirbimo įrenginių operatoriai, pluošto ruošimo, verpimo mašinų operatoriai, restoranų vadovai.
Nors birželį vidutinių darbo pajamų augimas grįžo į prieš epideminį lygį, šių profesijų atstovų pajamos pirmąjį vasaros mėnesį, palyginti su šių metų vasariu, vis dar buvo smukusios vidutiniškai 10 proc. ir daugiau.
Stebi atsigavimo ženklus
Pasibaigus karantinui „Sodra“ stebi darbo rinkos atsigavimo ženklus.
„Tiek birželį, tiek liepą darbuotojų priėmimų – atleidimų balansas buvo teigiamas, o vien liepos mėnesį 14 tūkst. darbuotojų daugiau priimta nei atleista ir šis rodiklis yra aukščiausias per pastaruosius mėnesius – žmonės aktyviai grįžta į darbus.
Vis dėlto, jeigu vertintume karantino laikotarpį, tai beveik 25 tūkst. darbuotojų daugiau buvo atleista nei priimta ir šie pokyčiai akivaizdžiausi COVID-19 paveiktuose sektoriuose. Tačiau įvertinus ir liepos mėnesio duomenis, priėmimų – atleidimų balansas jau palankesnis: -10,8 tūkst.“, – sako K. Zitikytė.
Didžiausias teigiamas priėmimų – atleidimų balansas liepos mėnesį buvo tarp sunkiasvorių automobilių vairuotojų, padavėjų, pardavėjų, kambarinių, krovikų. Grįžta tų profesijų, kurių balansas karantino laiku buvo neigiamas, atstovai.
Be to, birželį vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 11,4 proc. – beveik tiek pat, kiek sausio ir vasario mėnesiais.
Specialistė kalbėjo, kad karantino metu apie 113 tūkst. asmenų pasinaudojo ligos išmoka, t. y. turėjo nedarbingumo pažymėjimą.
„Kas tryliktas dirbantysis šiuo sunkiu laikotarpiu galėjo gauti tam tikras išmokas iš socialinio draudimo sistemos: 80 tūkst. sudarė asmenys, kurie prižiūrėjo vaikus, užsidarius mokykloms ir darželiams, 33 tūkst. žmonių ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui saviizoliavosi, dėl to ir gavo ligos išmoką“, – sakė ji.
