Ketvirtadienį pristatyta „Sodros“ praėjusių metų ketvirtojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga.
Atlyginimai į rankas padidėjo 119 eurų
Ketvirtąjį 2022 m. ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 208 eurais ir siekė 1 844 eurus prieš mokesčius. Palyginimui, 2021 m. paskutinį ketvirtį vidutinis atlyginimas prieš mokesčius siekė 1636 eurus. Darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 119 eurų iki 1 153 eurų.
„Nominalus darbo pajamų augimas buvo spartus, tačiau jis tik iš dalies galėjo kompensuoti kainų augimą. Vidutinės darbo pajamos į rankas 2022 m. ketvirtą ketvirtį padidėjo beveik 12 proc., o metinė infliacija 2022 m. gruodį siekė beveik 22 proc.“, – spaudos konferencijoje kalbėjo „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Anot jos, darbo užmokesčio augimą lėmė MMA augimas (apie 14 proc.), valstybės politikų, tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio didinimas (daugiau nei 2 proc.) ir ekonomikos augimas.
2021 m. kas ketvirtas apdraustasis uždirbo iki 800 eurų prieš mokesčius, pernai tokias pajamas gavo kas penktas dirbantis. 2022 m. didžioji dalis – apie 43 proc. – gavo pajamas tarp 1000–2000 eurų, 17 proc. uždirbo 2000–3000 eurų, daugiau kaip 3000 eurų – apie 12 proc. apdraustųjų.
Pasak „Sodros“, darbo pajamų atotrūkis išliko panašus kaip prieš metus: penktadalio daugiausia uždirbančių apdraustųjų darbo pajamos yra 6,4 karto didesnės nei penktadalio apdraustųjų, kurių darbo pajamos pačios mažiausios.
„Šis rodiklis didesnis už Europos Sąjungos vidurkį, kur didžiausias pajamas gaunantys žmonės gauna penkis kartus daugiau už mažiausias pajamas turinčius. Matyti ir teigiama tendencija: darbo pajamoms didėjant, mažėjo apdraustųjų, gaunančių pačias mažiausias darbo pajamas. 2021 metų pabaigoje kas ketvirto apdraustojo darbo pajamos nesiekė 800 eurų, o 2022 metų pabaigoje – jau tik kas penkto. Be to, kai didėja MMA, auga ne tik mažiausius atlyginimus gaunančių žmonių pajamos“, – sako K. Zitikytė.
„Sodros“ duomenys rodo, kad pernai mažiausias pajamas, t. y. 730 eurų prieš mokesčius (apie 550 eurų į rankas), uždirbo apie 9 proc. apdraustųjų. Praėjusių metų lapkritį apie 100 tūkst. žmonių uždirbo mažesnį nei minimalų atlyginimą. Tarp jų apie 58 tūkst. žmonių turi lengvatą nemokėti įmokų iki MMA, o apie 19 tūkst. sirgo visą mėnesį, tad realiai mažesnes nei minimalias darbo pajamas turi tik apie 24 tūkst. žmonių. Daugiausia jų yra Visagino, Pagėgių, Šilutės rajonuose.
Kam labiausiai augo atlyginimai
Pernai nominalios darbo pajamos sparčiausiai augo aukštą pridėtinę vertę kuriančių ekonominių veiklų srityje, tai informacijos ir ryšių bei finansų ir draudimo veiklos. Taikomųjų programų kūrėjų vidutinės darbo pajamos padidėjo 19 proc. iki 3 700 eurų, reklamos specialistų – taip pat 19 proc. iki 2 530 eurų.
Viešajame sektoriuje nominalios darbo pajamos labiausiai didėjo švietimo srityje – 15 proc. iki 1 618 eurų.
Palyginti su kitomis sritimis, nominalios darbo pajamos mažiausios aptarnavimo ekonominės veiklos srityse, tai administracinė ir aptarnavimo veikla, kur veikia apsaugos tarnybos, darbuotojų įdarbinimo įmonės, – uždirbama vidutiniškai 1 178 eurai, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla – 949 eurai.
Darbuotojų skaičius toliau auga
Pasak „Sodros“, darbuotojų skaičius toliau augo.
„Nepaisant energetinės krizės ir kitų sunkumų, su kuriais susidūrė verslas praeitų metų pabaigoje, apdraustųjų skaičius augo. Nedarbo išmokos gavėjų padidėjimas metų pabaigoje buvo nulemtas sezoniškumo“, – vertina „Sodros“ atstovė.
Tiesa, daugiausia apdraustųjų turinčių ekonominių veiklų srityje pernai darbuotojų skaičius augo lėčiau palyginti su kitomis veiklomis, pavyzdžiui, transporto ir saugojimo veiklos srityje padidėjo 2 000 žmonių (1,4 proc.).
Ankstesnius kelis ketvirčius iš eilės matomas apdraustųjų, užsiimančių informacijos ir ryšių veikla, skaičiaus augimas prarado pagreitį.
„Vis dėlto praėjusių metų pabaigoje dar nebuvo matyti ženklų, kad į Lietuvą atsiristų užsienyje matoma atleidimų banga telekomunikacijų, ryšių srityse“, – teigia „Sodros“ analitikė.
Vilniuje uždirbama beveik perpus daugiau nei likusioje Lietuvoje
Pajamų skirtumai tarp regionų nemažėja – priešingai, rajonai vis labiau atsilieka nuo Vilniaus ir kitų didžiųjų savivaldybių. Didžiausios vidutinės draudžiamosios pajamos – Neringoje gyvenamąją vietą deklaravusių apdraustųjų (2 661 euras) ir Vilniaus gyventojų (2 141 euras prieš mokesčius, į rankas – apie 1300 eurų), mažiausios – Kelmės rajone (1 284 eurai) ir Kalvarijoje (1 274 eurai prieš mokesčius, į rankas – 840 eurų).
Vilniaus draudžiamųjų pajamų vidurkis (2 141 euras) ir visų kitų savivaldybių vidutinės apdraustųjų pajamos (1 458 eurai) skiriasi 47 proc.
Pajamų vidurkis 10 savivaldybių, kuriose vidutinės apdraustųjų pajamos mažiausios (1 308 eurai), 40 proc. atsilieka nuo 10 savivaldybių, kuriose pajamos didžiausios (vidurkis 1 829 eurai).
Vilniuje didžiausias darbo pajamas – virš 3 000 eurų neatskaičius mokesčių – uždirba 23 proc. visų apdraustųjų. Mažiausiai uždirbančiuose rajonuose šis rodiklis siekia 5 proc. Savivaldybėse, kuriose vidutinės apdraustųjų pajamos mažiausios, 23 proc. darbuotojų uždirba mažiau nei 800 eurų, o šalies vidurkis – 18 proc. apdraustųjų.
Vis dėlto rajonuose mažesnis darbo pajamų atotrūkis tarp apdraustųjų: sostinėje jis siekia 7,8 karto, o rajonuose – apie 4,6 karto.
Skaičiuojame, kad vidutinės apdraustųjų pajamos į rankas Vilniaus mieste padidėjo apie 150, o rajonuose – iki 100 eurų.
