aA
Atlyginimai Lietuvoje ir toliau auga – taip skelbia „Sodra“. Skaičiuojama, kad kas trečias šalyje uždirbo 1277 eurus prieš mokesčius ar daugiau. Ženklūs skirtumai matyti tarp regionų: pajamos paskutiniu metu labiausiai augo Širvintose. Tiesa, nors ir atlyginimai auga, didžioji dalis lietuvių vis dar uždirba mažiau nei šalies vidurkis. „Sodra“ taip pat stebi, kad darbo rinkoje daugėja dirbančių vyresnio amžiaus žmonių, tačiau jie uždirba ženkliai mažiau nei jaunesni darbuotojai.
Darbas
Darbas
© DELFI / Domantas Pipas

„Sodra“ pristatė, kaip keitėsi darbo užmokestis šalyje, kokie pajamų skirtumai egzistuoja regionuose ir kokios demografinės tendencijos matyti darbo rinkoje.

„Sodra“ skaičiuoja, kad vidutinės gyventojų darbo pajamos per metus padidėjo 9,5 proc. ir trečiąjį ketvirtį siekė 1 277 eurus „ant popieriaus“. Tokias ir didesnes draudžiamąsias pajamas uždirba kas trečias dirbantysis.

Gyventojų draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai ir įvertinus darbo užmokesčio indeksavimą, padidėjo 111 eurų „ant popieriaus“.

Sodros duomenys apie atlyginimus
Sodros duomenys apie atlyginimus

„Visus šiuos III ketvirčius darbo pajamų augimas išlieka panašus, pernai stebėjome kiek spartesnį. Vidutiniškai dirbančiojo pajamos šiemet „į rankas“ padidėjo apie 15 proc. arba 104 Eur ir šiandien siekia apie 811 Eur. Keičiasi dirbančiųjų struktūra pagal pajamas. Reikšmingai mažėja dalis uždirbančiųjų pačias mažiausias pajamas“, – komentuoja „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Vidutiniškai dirbančiojo pajamos šiemet „į rankas“ padidėjo apie 15 proc. arba 104 Eur ir šiandien siekia apie 811 Eur.
Kristina Zitikytė

K. Zitikytė teigia, kad dažniau pajamų padidėjimą pajaučia mažiausias pajamas uždirbantys gyventojai, kurių darbo pajamų dydis tiesiogiai priklauso nuo MMA.

„Sodros“ duomenimis, mažesnes nei minimali mėnesio alga pajamas šį rugsėjį uždirbo 9 proc. darbuotojų, o 2017 metais, prieš įvedant socialinio draudimo įmokų „grindis“, jų dalis siekė 14 proc.

Tai reiškia, kad šią kartelę per dvejus metus peržengė 50 tūkst. darbuotojų.

Sodros duomenys apie atlyginimus
Sodros duomenys apie atlyginimus

Vis dėlto, nors ir atlyginimai auga, didžioji dalis lietuvių vis dar uždirba mažesnes pajamas nei šalies vidurkis.

„Matome, kad didžioji Lietuvos dirbančiųjų dalis gauna pajamas, kurios mažesnės už vidutinį šalies užmokestį. Tarp didžiausias pajamas gaunančiųjų didelių pokyčių nematome, 8 proc. dirbančiųjų gauna pajamas, kurios didesnės už maždaug 2500 Eur. (…) Pačias mažiausias pajamas gaunančiųjų dalis išlieka rekordiškose žemumose“, – kalbėjo K. Zitikytė.

Matome, kad didžioji Lietuvos dirbančiųjų dalis gauna pajamas, kurios mažesnės už vidutinį šalies užmokestį.
Kristina Zitikytė

Įtakos atlyginimui turi regioniniai skirtumai

Tiriant atlyginimų dydį matyti ženklūs skirtumai šalies regionuose. Priklausomai nuo vietovės vidutinės gyventojų pajamos gali skirtis 30–40 proc.

„Jei analizuotume visus dirbančiuosius ir jų pasiskirstymą pagal savivaldybę tai matome, kad pusė Lietuvos dirbančiųjų dirba šešiose iš visų 60 savivaldybių. Didžioji dalis – Vilniaus mieste, apie 22 proc. Taip pat daug Kauno mieste ir rajone, Klaipėdos bei Šiaulių miestuose“, – komentuoja „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Nurodoma, kad pajamų augimas šiose vietose labiausiai lemia šalies darbo užmokesčio tendencijas.

Sodros duomenys apie atlyginimus
Sodros duomenys apie atlyginimus

Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, didžiųjų savivaldybių lyderiais pagal pajamų augimą tapo Kauno miestas ir rajonas, kur vidutinės darbo pajamos augo 10 proc., kai, palyginti, Vilniuje ir Vilniaus rajone augimas siekė 9 proc. Šiauliuose – 8 proc., o Klaipėdoje – 7 proc.

Bet žvelgiant apskritai, pajamų augimo rekordininke tapo Širvintų rajono savivaldybė, kur pajamos augo 17 proc., o lėčiausiai – 7 proc. pajamos augo ne tik Klaipėdoje, bet ir Panevėžio miesto, Radviliškio, Pasvalio rajonų savivaldybėse.

„Yra savivaldybių, kur vidutinės darbo pajamos augo sparčiau nei šalies vidurkis, ir yra tokių, kur lėčiau. Tarp sparčiausių išsiskiria Širvintų (17 proc.), Visagino, Prienų (12 proc.). Pavyzdžiui, Širvintų rajone, jei pernai apie 22 proc. atsiliko pajamos nuo vidutinio šalies vidurkio, tai šiai dienai mažiau. Tuos skirtumus švelniname, bet jie išlieka reikšmingi“, – sako „Sodros“ specialistė.

Iš didžiųjų savivaldybių Vilniaus miestas ir toliau išlieka lyderis. Čia vidutinės pajamos siekia 1 490 eurų, kai, palyginti, Kauno mieste ir rajone maždaug 1 250 eurų, Klaipėdoje – 1 180 eurų, o Šiauliuose – 1 000 eurų.

Dar didesni pajamų skirtumai tarp sostinės ir periferinių regionų. Šalčininkų, Skuodo, Vilkaviškio, Kelmės, Pagėgių, Kalvarijos savivaldybėse vidutinės darbo pajamos svyruoja apie 900 eurų ir yra apie 40 proc. mažesnės nei Vilniuje.

Daugėja vyresnių darbuotojų, bet uždirba jie mažiau

„Sodra“ taip pat skelbia, kad Lietuvoje sparčiai daugėja vyresnių nei 55 metų darbuotojų dalis. Nurodoma, kad kas penktas darbuotojas Lietuvoje yra vyresnis nei 55 metų, o 55 metų ir vyresnių darbuotojų vidutinės darbo pajamos yra ketvirtadaliu mažesnės nei 20 metų jaunesnių dirbančiųjų.

„Sodros“ trečiojo šių metų ketvirčio darbo pajamų apžvalgoje pristatyta, kad 55 – 64 metų darbuotojų darbo pajamų augimo tempas siekė 9 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai ir beveik atitiko vidutinį pajamų augimą šalyje.

Sodros duomenys apie atlyginimus
Sodros duomenys apie atlyginimus

55–64 metų amžiaus žmonių grupėje aktyvumas darbo rinkoje mažesnis ir siekia apie 57 proc. Jų vidutinės draudžiamosios pajamos, siekiančios 1144 eurus yra 10 proc. mažesnės nei šalies vidurkis (1277 eurai) ir ženkliai atsilieka nuo 35 – 44 metų amžiaus darbuotojų vidutinių pajamų, kurios siekia 1482 eurus, neatskaičius mokesčių.

„Mūsų visuomenė senėja, tačiau turime kelias labai ryškias grupes, kur gyventojų skaičius panašus. Aktyviausi yra 35 – 54 metų amžiaus gyventojai, tarp jų dirbančių yra 70 proc. ir ši grupė uždirba didžiausias pajamas“, – sako „Sodros“ specialistė ir nurodo, kad tai dažniausiai žmonės, kurie jau užima aukštas pareigas.

Sodros duomenys apie atlyginimus
Sodros duomenys apie atlyginimus

„Sodra“ nurodo, kad vyresni darbuotojai dažniausiai dirba nekvalifikuotą darbą: nekvalifikuotų darbininkų, valytojų, namų tvarkytojų, autobusų vairuotojų, mokytojų, dalis siekia iki 50 proc. Mažiausia vyresniųjų dalis būtų susijusi su informacinėmis technologijomis. Vyresni darbuotojai nesudaro nė 5 proc. tokių profesijų, kaip padavėjai, IT specialistai, programų kūrėjai, žmogiškųjų resursų, finansų specialistai.

Kas ketvirtas vadovas vyresnis nei 55 metų. Daugiausiai (40–60 proc.) vyresnio amžiaus vadovų yra tarp seniūnų, vaikų priežiūros paslaugų srities vadovų, švietimo srities vadovų, sveikatinimo paslaugų srities vadovų, teisės aktų leidėjų. Mažiausiai (apie 20 proc.) vyresnio amžiaus vadovų yra tarp reklamos ir viešųjų ryšių srities vadovų, informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovų, žmogiškųjų išteklių srities vadovų, finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovų.

K. Zitikytė pastebi, kad dažniausiai vyresni darbuotojai matomi viešajame sektoriuje, kur vertinama ilgalaikė darbo patirtis.

„Vyresnio amžiaus darbuotojams sunkiau prisitaikyti paklausesnėse šiandien profesijose“, – teigia „Sodros“ specialistė.

„Sodros“ duomenimis, vyresni darbuotojai rečiau varsto Užimtumo tarnybos duris nei, pavyzdžiui, 25 – 35 metų gyventojai, tačiau jas pravėrus jaunas nedarbo draudimo išmoką gauna 3 – 4 mėnesius, o vyresnis jau 5 – 6 mėnesius. Tai rodo, kad susirasti darbą vyresniame amžiuje tampa didesniu iššūkiu.

Sodros duomenys apie atlyginimus
Sodros duomenys apie atlyginimus

„Auga nedarbo išmokų gavėjų skaičius, tai norime priminti, kad tai nereiškia augančio nedarbo lygio. Tik susiję su įstatymų pakeitimais, nedarbo išmokų mokėjimo tvarka, pailgėjo jų trukmė, dėl to tas nedarbo išmokų gavėjų skaičius vidutiniškai ilgesnis“, – prideda specialistė.

Pasak jos, vienas veiksnių, kodėl vyresniems žmonėms sunku įsitvirtinti darbo rinkoje – sveikata.

„Jaunesni žmonės daugiau sezoninėmis ligomis serga – gripas, peršalimas, kas trunka trumpiau. O vyresnieji ligomis, kurios susijusios su amžiumi – tai nugaros ir širdies skausmai. Jei susiduriame su dar intensyvesnėmis sveikatos problemomis, nustatomas tam tikras netekto darbingumo lygis, tokiu atveju gaunama netekto darbingumo pensija ir tikimybė susidurti su tuo 55 metų išauga, nes tuomet išauga netekto darbingumo asmenų skaičius“, – sako specialistė.

Šiandien dirba kas trečias dalies darbingumo netekęs vyresnis nei 55 metų gyventojas, kai prieš dešimt metų – kas penktas. Darbuotojų, kurie yra netekę dalies darbingumo, vidutinės darbo pajamos yra trečdaliu mažesnės nei likusių darbuotojų. Pavyzdžiui, visą mėnesį pilani dirbantieji „į rankas“ gauna apie 811 Eur, o netekto darbingumo pensijos gavėjai – 795 Eur (darbo pajamos kartu su netekto darbingumo pensija.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(43 žmonės įvertino)
2.5581

Supratęs sukčių apgaulę vyras bandė sustabdyti siuntą: per 50 valandų išgirdo tik „informuosime kolegas“ (323)

Delfi skaitytojas pasidalijo istorija apie sukčius , tačiau liko nepatenkintas kurjerių...

Vilnietė nusvilo nuo sukčių, bet jaučiasi apgauta banko: pinigus iškart blokavo, bet jų nebeatgaus (244)

Vilnietė Rūta atsidūrė apgaulės pinklėse – skelbimų portale norėjusi įsigyti daiktą...

Apsipirkimas internetu pernai išaugo 80 proc.

Dėl koronaviruso pandemijos apsipirkimai internetu Lietuvoje pernai išaugo apie 80 proc., rodo...

Raminta Rakauskė | D+

Šešeri metai su euru: kas labiausiai pigo ir brango prognozuoja, kaip kainos keisis toliau  (8)

Nuo euro įvedimo Lietuvoje labiausiai didėjo paslaugų kainos , kurios bendrai kilo 24 proc.,...

Ištyrė, kaip per metus pasikeitė atlyginimai: pasisekė daliai profesijų, svarbus ir išsilavinimas (78)

Tyrimo duomenimis, kai kurių sričių specialistų atlyginimai pakilo net 50 procentų. CV Online...

Top naujienos

Artėja metas, kai skiepų nuo koronaviruso užteks visiems, o skaičiai ims kristi: būtent tada kils rizika viską sugadinti (123)

Tikėtina, kad jau balandį arba gegužę skiepytis nuo koronaviruso galės ne tik rizikos grupių...

Prekybos tinklai kyla į kovą su jų aikštelėse paliekamomis mašinomis: už valandą gali tekti pakloti ir 5 Eur (102)

5 Eur už valandą – tiek gali tekti pakloti, jei prie vienos iš sostinėje esančių maisto...

„Žalgiris“ stebuklingai išsigelbėjo Kaune – Walkupas metimu paskutinę sekundę išplėšė pergalę (477)

Kauno „Žalgiriui“ (12-9) pavyko išlipti iš nedidelės dviejų nesėkmių duobelės Eurolygoje....

Jį vadino šėtono gydytoju: psichopatas daktaras žudydamas susikrovė fantastiškus turtus (50)

Labai dažnai psichopatų likimas būna trivialus: psichiatrijos ligoninė, griežta priežiūra ir...

Savaitgalis žiemiško šalčio neatneš: sniego likučius kai kur plaus lietus

Šiandien prie mūsų šalies iš pietų artės nedidelis žemo slėgio sūkurys. Pirmoje dienos...

Schilleris braukė prakaitą: galvojau, kad Walkupas nugrius, praras kamuolį, gaus bloką (26)

Atrodė, kad Pirėjo „Olympiakos“ veteranai atsikeršys Kauno „Žalgiriui“ už pergalės...

COVID-19 netrukus bus galima nustatyti per 15 minučių: kaip veiks greitieji antigenų testai (241)

Netrukus Lietuvą turėtų pasiekti greitųjų antigenų testų siunta. Šie testai kainuos apie 5–6...

Daugiau nei įprastai žmonių pradėjo skųstis nemiga: gydytoja paaiškino, kodėl taip nutiko (104)

Karantinas ir visą pasaulį apėmusi pandemija kartu atnešė ir daugybę psichologinių problemų,...

Palucko pasitraukimas iš LSDP pirmininko pareigų: pranešė, kam siūlys laikinai perimti pareigas (109)

Iš Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP ) pirmininko pareigų pasitraukęs Gintautas Paluckas...

Bartzokas nesuprato rungtynių pabaigos: juk „Žalgirio“ suolas aiškiai liepė prasižengti (11)

Georgios Bartzokas po mačo spaudos konferencijoje nenorėjo apnuoginti kritikos ašmenų, tačiau...