Ketvirtadienį pristatyta „Sodros“ antrojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga.
„Visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, antrąjį šių metų ketvirtį siekė apie 1753 eurus.
Tai palyginus su pernai antru ketvirčiu buvo apie 14 proc. daugiau. Skaičiuojame, kad „į rankas“ dirbantysis vidutiniškai šiemet gavo apie 1100 eurų. Tai buvo 122 eurais daugiau negu prieš metus“, – spaudos konferencijoje pasakojo K. Zitikytė.
Pranešėja pastebėjo, kad praėjusiais metais tokiu pačiu laikotarpiu augimas siekė 17 proc.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad gal ir sparčiau augo, bet tuo metu lyginome darbo pajamas dar su 2020 metais, kuomet prasidėjo pandemija. Tada darbo pajamos buvo laikinai augimą pristabdžiusios. Šiandien 14 proc. yra spartus darbo pajamų augimas.
Reikia paminėti, kad tai nominalus augimas, o šiemet tai labai svarbi sąvoką. Nes realų darbo pajamų augimą antrąjį ketvirtį, kaip ir metų pradžioje, pajausti trukdė auganti infliacija.
Skaičiuojame, kad birželį metinė infliacija, lyginant prekių krepšelį šių metų birželį su praėjusių metų birželiu, padidėjo beveik 21 proc.
Darbo pajamos, gaunamos „į rankas“ tą patį mėnesį didėjo apie 12 proc. Taigi, infliacija viršijo darbo pajamų augimą ir čia tam tikrų iššūkių išlieka antrąjį šių metų ketvirtį“, – dėstė „Sodros“ atstovė.
K. Zitikytė dar sakė, kad darbo pajamų augimą ir toliau lėmė tos pačios priežastys, kas minėta ir metų pradžioje. Tai – sparčiai didinta minimali mėnesinė alga (apie 14 proc.), didinti atlyginimai darbo rinkoje (taip pat ir dėl valstybės tarnautojo pareiginio bazinio dydžio).
„Sodros“ išmokos
K. Zitikytė pasakojo, kad darbo pajamų augimą vijosi ir socialinio draudimo išmokos.
„Jos skaičiuojamos vertinant ankstesnio laikotarpio darbo pajamas. Gelbsti tai, kad ankstesniais metais darbo pajamų augimas buvo taip pat spartus. Todėl ir šiemet socialinio draudimo išmokos irgi augo sparčiai.
Ligos ir motinystės išmokos didėjo po 10–12 proc. Senatvės pensijos didintos ir dėl to birželį, lyginant su praėjusių metų birželiu, senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, padidėjo apie 16 proc., o nedarbo išmoka augo apie 21 proc.
Sparčiau augusios nedarbo išmokos susiję su MMA. Kadangi viena iš išmokos dalių yra susijusi su ja“, – sakė ji.
Pranešėja dėstė, kad nedarbo išmokų gavėjų skaičius per mėnesį siekia apie 64 tūkst. ir buvo mažesnis nei pernai.
K. Zitikytė kalbėjo, kad darbo rinkai pastaraisiais metais svarbus sergamumas COVID-19.
„Vertinant antrąjį šių metų ketvirtį, padėtis šia prasme buvo gana palanki, nes nedarbingumo pažymėjimų skaičius mažėjo. Birželį jis buvo trečdaliu mažesnis nei lygiai prieš metus. Taip pat mažėjo vidutinė ligos išmokos mokėjimo trukmė. Pernai ji viršijo 12 darbo dienų, o šiemet nesiekė 10 darbo dienų. Buvo sergama trumpiau ir mažiau“, – sakė ji.
Spaudos konferencijoje dar įvardinta, kad 2022 metų birželį Lietuvoje buvo 95 tūkst. asmenų, kurių pajamos nesiekė MMA.
„Apie 8 proc. visų apdraustųjų gavo darbo pajamas, kurios nesiekė MMA, t. y. apie 550 eurų „į rankas“. Grubiai skaičiuojant, jei atmestume asmenis, kurių darbo pajamos sumažėjo dėl ligos, tokia dalis būtų ne 8 proc., o apie 6,1 proc.“ – pasakojo K. Zitikytė.
Kam augo labiausiai
K. Zitikytė taip pat papasakojo, kad antrąjį šių metų ketvirtį sparčiausiai darbo pajamos didėjo administracine ir aptarnavimo veikla užsiimančiose įmonėse. Jose darbo pajamos padidėjo beveik 17 proc.
„Tai yra įdarbinimo agentūros, pastatų valymo įmonės, įvairios pastatų saugojimo įmonės. Tikriausiai šioje veikloje darbdaviai turi konkuruoti ir su socialinio draudimo išmokomis, kad dirbančiųjų atsirastų.
Kartu matome, kad šioje ekonominėje veikloje darbo pajamos yra vienos mažiausių rinkoje. Prieš mokesčius siekia apie 1,1 tūkst. eurų, tai – 760 eurų „į rankas“. Be to, šioje veikloje nemaža dalis, apie 30 proc. dirbančiųjų yra tie, kurie dirba ir gauna darbo pajamas iki MMA arba būtent tiek“, – pasakojo ji.
Antroje vietoje – informacijos ir ryšių veikla. Čia darbo pajamos per metus padidėjo daugiau nei 16 proc.
„Čia padėtis visai kitokia. Matyt, priežastys kitokios. Čia konkurencija dėl darbuotojų didina spaudimą didinti atlyginimus. Matome, kad darbo pajamos padidėja tikrai sparčiai. Tai mobiliojo ryšio paslaugos, kompiuterių programavimas, internetine reklama užsiimančios įmonės.
Šioje ekonominėje veikloje uždirbamos darbo pajamos yra vienos didžiausių, siekia apie 2769 eurus prieš mokesčius, kas į rankas būtų apie 1,7 tūkst. eurų“, – sakė ji.
Tuo metu lėčiausiai darbo pajamos augo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityje.
„Antrus metus iš eilės kilstelėjimas labai panašus – per metus darbo pajamos čia paaugo apie 9 proc. Spartesnis augimas šioje veikloje buvo 2020 metais, kada dėl pandemijos, dėl didesnių medikams tekusių krūvių buvo mokami priedai. Tada darbo pajamos ten augo dviženkliais skaičiais“, – kalbėjo „Sodros“ atstovė.
Kalbant apie apdraustųjų asmenų skaičiaus pokyčius, labiausiai išaugo dirbančiųjų informacijoje ir ryšiuose (16,7 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje (13,1 proc.) ir finansinėje ir draudimo veikloje (5,9 proc.). Sumažėjo dirbančiųjų žemės ūkyje (-1,1 proc.) ir transporte ir saugojime (-1,8 proc.).
„Tie du procentai susidaro kalbant apie „Lietuvos paštą“ ir „Lietuvos geležinkelius“, – paaiškino K. Zitikytė.
Jaunimo darbas
Po spaudos konferencijos išplatintame pranešime dar nurodoma, kad darbo pajamų dydį nulemia ne tik profesija, bet ir amžius. Statistiškai didžiausias pajamas uždirba 30–39 metų žmonės, tačiau ryškus darbo pajamų lygio pasikeitimas matomas jau nuo 26 metų.
„Jei dvidešimties metų dirba apie 33 proc. visų šio amžiaus gyventojų, tai sukakus 25 metams į darbo rinką įsitraukia apie 73 proc. šio amžiaus jaunuolių. Šis procentas išlieka panašus iki pat 30 metų. 18–25 metų jaunuoliai imasi trumpalaikių darbų, derina studijas su darbu, o 26–30 metų suranda savo pastovią vietą darbo rinkoje – tai atsispindi ir jų pajamose“ – pastebėjo K. Zitikytė.
Pajamos padidėja ir pakeitus veiklos sritį. Profesijos, kuriose jaunimas iki 25 metų sudaro didžiausią visų apdraustųjų toje profesijoje dalį, tai padavėjai ir barmenai, greitojo maisto ruošėjai, maitinimo paslaugų prekystalių pardavėjai. Vėliau paveikslas pasikeičia. 26–30 metų jaunimas dominuoja tarp multimedijos kūrėjų, fizioterapeutų, programinės įrangos kūrėjų, taikomųjų programų kūrėjų.
„Sodros“ duomenimis, daugiausia jaunuolių dirba apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei informacijos ir ryšių sektoriuose. Tuo tarpu viešojo valdymo ir švietimo sektoriuose jaunimo mažiausia.
„Biudžetiniame sektoriuje jaunimas iki 25 metų sudaro tik 3 proc. visų darbuotojų, nuo 26 iki 29 metų – 4 proc. Galima spėlioti, ar šis sektorius nepatrauklus jaunuoliams, ar priešingai – aukštesnės pakopos aukštojo išsilavinimo neįgiję, nepakankamai patirties turintys darbuotojai neatitinka vyresniems darbuotojams labiau pritaikytų viešojo sektoriaus reikalavimų“ – sakė K. Zitikytė.
Įsitvirtinę darbo rinkoje, jauni žmonės uždirba vidutiniškai daugiau nei šalies vidurkis. Pavyzdžiui, šių metų birželį visų dirbančiųjų vidutinės darbo pajamos siekė 1094 eurus į rankas, o 26–30 metų žmonių – vidutiniškai 1198 eurus į rankas. 18–25 metų jaunimas dar tik vejasi šalies vidurkį – uždirba į rankas apie 904 eurus.
Pajamos priklauso ir nuo regiono. Pavyzdžiui, Vilniuje 26–30 metų žmonės vidutiniškai uždirba 1270 eurų į rankas, Kalvarijoje – 800 eurų.
„Tiesa, ir čia jaunų darbuotojų padėtis geresnė už bendrą vidurkį. Atotrūkis tarp 10 savivaldybių, kuriose darbo pajamos didžiausios, ir 10 savivaldybių, kuriose darbo pajamos mažiausios, 26–30 metų amžiaus grupėje siekia apie 28 proc., tuo metų įvertinus visų apdraustųjų pajamas atotrūkis padidėja iki 44 proc.“ – skaičiavo K. Zitikytė.
Savivaldybėse, kuriose pragyvenimo lygis žemesnis, jaunimas dirba kitus darbus nei turtingiausiuose regionuose. Vilniaus mieste ir rajone, Kauno mieste ir rajone jauni žmonės dažniausiai renkasi vadybos ir organizavimo analitiko, programinės įrangos kūrėjo, gydytojo specialisto profesijas, o Raseinių, Šilalės, Vilkaviškio ir kituose rajonuose daugiausia nekvalifikuotų apdirbimo pramonės darbininkų, statybininkų, krovikų.
„Jaunimo padėtis per pirmuosius 10 darbo metų labai pakinta: iki 25 metų dažniausiai dirbamas nekvalifikuotas darbas, po to darbo pajamas nulemia profesijos pasirinkimas ir ekonominė veikla, kurioje dirbama. Tačiau savo gyvenamojoje vietoje didžiausią uždarbį žadantį sektorių pasirinkti gali taip pat ne visi. Nuo didžiųjų miestų nutolusiuose regionuose mažiau dirbančiųjų geriausiai apmokamuose sektoriuose“ – sakė „Sodros“ statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.
