Stipriai išaugo pervedimų į dvi šalis
Jei per 2021 m. pirmuosius tris ketvirčius buvo pervesta 166 mln. eurų, tai per 2022 m. atitinkamą laikotarpį ši suma beveik padvigubėjo ir sudarė 294 mln. eurų. Itin stipriai šios perlaidos išaugo į Ukrainą ir Sakartvelą, jos sudarė apie pusę viso gyventojų perlaidų į užsienį padidėjimo, rodo Lietuvos banko (LB) duomenys.
Per tris praėjusių metų ketvirčius daugiausiai Lietuvos gyventojai pinigų išsiuntė į Ukrainą, Sakartvelą, Jungtinę karalystę, Vokietiją ir Rusiją. Į šias šalis buvo pervesta 55 proc. visų perlaidų. 2021 m. Rusija pateko į trejetuką.
„Rusijos atveju bene visa perlaidų suma buvo pervesta 2022 m. pirmąjį ketvirtį. Antrąjį ir trečiąjį ketvirtį šių srautų praktiškai neliko. Panašios tendencijos matomos ir perlaidose į Baltarusiją, buvusią tarp didžiausių perlaidų gavėjų 2021 m.“, – atkreipia dėmesį LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas.
Pasak jo, itin stipriai šios perlaidos išaugo į Ukrainą ir Sakartvelą, jos sudarė apie pusę (apie 64 mln. eurų – red.) viso gyventojų perlaidų į užsienį padidėjimo. Kiek tiksliai pinigų pervesta į šias šalis, Lietuvos bankas neatskleidžia. Trys pagrindiniai Lietuvos bankai taip pat tokių duomenų neteikia.
Mokėjimų skaičius išaugo iki trijų kartų
„Swedbank“ tik patvirtino, kad pernai fiksuotas mokėjimų pavedimų į Sakartvelą skaičiaus augimas. Lyginant su 2021 m., mokėjimų į šią šalį skaičius išaugo maždaug 3 kartus. Anot banko, pavedimų skaičius į Sakartvelą ėmė augti nuo karo Ukrainoje pradžios.
SEB banko teigimu, pernai pervedimų į Sakartvelą išaugo dvigubai.
„SEB banko klientų fizinių asmenų pervesta suma į Sakartvelą 2022 metais padidėjo truputį daugiau negu dvigubai. Tačiau pervedimų suma 2022 metais buvo mažesnė negu 2020 metais, todėl taip, pervesta suma 2022 metais augo, tačiau dar negrįžo į 2020 metų lygį. Kadangi per metus pervesta suma eurais yra santykinai nedidelė, nenorime spėlioti, kas ir kokiais tikslais 2022 metais pervedė daugiau, o 2021 metais mažiau negu metus prieš tai“, – sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Vienintelė finansinių technologijų įmonė „Revolut“ atskleidė tikslius pervedimų skaičius. Pernai, palyginus su 2021 m., 4 kartus augo tiek bendra pervesta 1,3 mln. eurų suma (užpernai siekė 232 tūkst. eurų.), tiek vieno kliento vidutiniškai per metus (beveik 3000 eurų) pervesta suma, tiek vieno pavedimo suma, kuri perkopė 700 eurų.
Iškėlė dvi hipotezes
Komentuodamas išaugusį pinigų srautą į Sakartvelą „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas iškėlė dvi hipotezes.
„Šiuo metu daug Rusijos piliečių yra Sakartvele. Viena iš hipotezių galėtų būti, kad nemažai žmonių dirba Lietuvoje, ypač per pirminę bangelę atsikėlusių į Lietuvą, kai Ekonomikos ir inovacijų ministerija aktyviai bandė pritraukti tarptautinius verslus iš Rusijos. Tuomet nedidelis skaičius spėjo persikelti ir dar persikėlė dalis gyvenančių asmenų čia, nes Lietuva – vienas iš Rusijos opozicijos pagrindinių centrų Europoje.
Turime čia daug gyvenančių ir susitinkančių opozicionierių – Rusijos piliečių bendruomenė Lietuvoje yra nemaža. Tačiau nėra paprasta gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir ES, o į Sakartvelą jie gali važiuoti be vizų. Įtarčiau, kad galbūt giminės, šeimos nariai, kolegos ir bendraminčiai, prijaučiantys opozicijai arba neprijaučiantys valdantiesiems (perveda lėšas į Sakartvelą – red.)“, – svarsto ekonomistas.
Anot jo, tikėtina, kad tai Lietuvoje gyvenančių rusų pervedimai į Sakartvelą, bet pinigai galėtų būti pervedami ir per lietuvių sąskaitas.
„Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojas priima gyventi žmones, turinčius pabėgėlio statusą, o rusams ne visada sėkmingai pavyksta susitvarkyti finansinę pusę – atsidaryti sąskaitas ir pan. Jei žmogus čia dirba, tuomet paprasta“, – sako Ž. Mauricas.
Be kita ko, ekonomistas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu sudėtingiau atlikti piniginius pavedimus į Rusiją, o kai kuriais atvejais – neįmanoma.
„Galbūt žmonės, kurie nuo seno siųsdavo pinigų giminaičiams ar kitiems, dabar siunčia per kažką Sakartvele, nes tiesioginis ryšys tarp Rusijos ir Europos – žymiai susilpnėjęs ir rizikingas, gali pakliūti į kryžminę sankcijų ugnį ir paskui turėti visokių teisinių iššūkių. Fiziniai asmenys galbūt irgi nenori rizikuoti, tada siunčia per aplinkui, o Sakartvelas galėtų būti viena iš tokių šalių“, – svarsto pašnekovas.
Ž. Mauricas iškėlė dar vieną hipotezę, kad galbūt Lietuvos gyventojai pradėjo siųstis rusiškas prekes iš Sakartvelo.
„Gali būti, kad Lietuvos gyventojai perka tam tikras rusiškas prekes iš Sakartvelo. Rusiškos prekės dingo iš Lietuvos parduotuvių lentynų, ir, tarkime, lietuviai galvoja, kaip jų gauti. Tai galbūt jų lengviau gauti iš Sakartvelo.
Bent jau į kitą pusę tai labai stipriai juda prekės – iš Europos jos eksportuojamos į Sakartvelą, o iš jo – į Rusiją. Sakartvelas – pagrindinė tranzitinė šalis, norint išvengti sankcijų, arba jei nėra sankcionuotos prekės, tai pasirenkamas kaip alternatyvus maršrutas“, – komentuoja jis.
Jo teigimu, kartvelai į Lietuvą masiškai kraustytis tikrai nepradėjo, tad mažiau tikėtina hipotezė, kad Lietuvoje esantys darbuotojai perveda pinigus į tėvynę.
LB duomenimis, 2021 m. didžioji dalis asmeninių pervedimų iš Lietuvos buvo pervesta į Ukrainą, Rusiją ir Baltarusiją. Palyginus su 2020 metų atitinkamu laikotarpiu, asmeniniai pervedimai į Ukrainą sumažėjo, o Baltarusiją – išaugo.
