aA
Plečiantis finansinių technologijų sektoriui antstolių darbas sunkėja. Skolininkams slėpti pinigus darosi vis paprasčiau, o antstoliai bandydami atgauti skolas atsimuša į sieną. Institucijos Lietuvoje vieningo atsakymo, ką daryti, neturi. Tačiau vien Lietuvos institucijų įsitraukimo čia gali ir nepakakti.
Pinigai
© DELFI / Karolina Pansevič

DELFI skaitytojas Justas (vardas pakeistas pašnekovo prašymu) papasakojo, kaip jis pats pasinaudodamas „fintech“ įmonėmis išvengia antstolių. Anot jo, kol lietuviškos sąskaitos areštuotos, gali lyg niekur nieko toliau naudotis finansinėmis paslaugomis pasitelkęs užsienio šalyse registruotas finansinių technologijų įmones.

„Įsivaizduokite, atsiduri tokioje situacijoje, kai ateina ir pasibeldžia antstolis, o pinigų nėra ir nėra iš kur paimti. Tau užrakinamos visos lietuviškos sąskaitos. Tada arba grynaisiais nešiojiesi ir nerodai, arba susirandi, sužinai iš pažįstamų apie „fintech“ bendroves. Gauni paštu kortelę, kuri turi prancūzišką, amerikietišką, vokišką ar kokį kitą IBAN ir naudojiesi, o antstoliai neprieina. (…) Gal prie tų įmonių, kurios Lietuvoje gavo licencijas ir prieina antstoliai“, – svarstė pašnekovas.

„Aišku, vis tiek yra proto ribos, kažkiek pervedi į tą įprastą sąskaitą, kad vyktų nuskaičiavimas“, – prideda jis.

Justas toliau pasakojo, kad dažniausiai pervedinėjami pinigai į tokią sąskaitą ne pagal darbo sutartį, o verčiantis, pavyzdžiui, individualia veikla. Jis patikina, kad dėl to nesusilaukia problemų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI).

„VMI žiūri pragmatiškai, jeigu tai nėra didelės sumos, viršijančios, tarkime, 12 tūkst. eurų per mėnesį ir dar moki nuo to mokesčius. Jie tada nelabai žiūri į tai ir nelabai ieško. Jei pradėtų stambesnės sumos vaikščioti, jie pastebėtų“, – kalbėjo Justas ir taip pat teigė, kad taikoma kainodara ne ką blogesnė tokių finansinių įmonių.

Antstoliai stebi didėjančią problemą

Lietuvos antstolių rūmai atsakydami DELFI patvirtino, kad išties egzistuoja tokia lėšų slėpimo galimybė, o plečiantis finansinių technologijų sektoriui ši problema tik aštrėja.

Įmonės atsitvėrė ignoravimo skydu: jos nesuinteresuotos bloginti paslaugų sąlygas savo klientams.
Lietuvos antstolių rūmai

Patys antstoliai bandė bendradarbiauti ir tartis su tokiomis įmonėmis dėl sąskaitų blokavimo, tačiau nesėkmingai.

„Diskusijos apie poreikį „ištraukti skolininkus“ iš finansinių technologijų įmonių prieglobsčio vyksta jau senokai, bet to nepakanka. Į šias įmones, dalis kurių vykdo ir grynųjų pinigų perlaidas, Lietuvos antstolių rūmai ne kartą kreipėsi raštu. Buvo inicijuoti ir susitikimai su jų atstovais. Tačiau minėtos įmonės atsitvėrė ignoravimo skydu: jos nesuinteresuotos bloginti paslaugų sąlygas savo klientams.

Norėtume, kad diskusijose aktyviau dalyvautų sprendimų teisę turinčios valstybės institucijos ir kad būtų siekiama realaus praktinio rezultato sutelktomis pastangomis. Juolab, kad nuo aptariamos lėšų slėpimo schemos nukenčia ir valstybės biudžetas. Skolų iš dalies skolininkų negali išieškoti ir Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“ ar kitos valstybės institucijos, kurių atstovai taip pat turi teisę nurašyti lėšas priverstine tvarka“, – komentuoja Lietuvos antstolių rūmai.

Manoma, kad situacija pasikeistų, jeigu visos kredito, mokėjimo bei elektroninių pinigų įstaigos pradėtų laikytis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 689 str. nuostatų, įtvirtinančių skolininkų piniginių lėšų apribojimo tvarką. Kitaip tariant, jei jos prisijungtų prie Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS). Pastaroji centralizuotai tvarko informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš šių sąskaitų. Šią sistemą administruoja Registrų centras.

Registrų centras negali įpareigoti jungtis prie sistemos

Registrų centras atsakydamas DELFI atkreipė dėmesį, kad „fintech“ bendrovės prieš prisijungdamos prie jų administruojamos sistemos, turi prisijungti prie Lietuvos banko sistemos KART. Tai atlieka toli gražu ne visos įstaigos.

„Registrų centro administruojama Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS) gavusi nurodymą iš antstolių, VMI, Sodros ar Muitinės departamento, šį nurodymą automatiškai siunčia kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoms per Lietuvos banko sistemą KART. Kad kredito įstaiga gautų nurodymą iš PLAIS, ji turi būti KART dalyvė.

Šiuo metu, mūsų žiniomis, ne visos Lietuvoje veikiančios kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigos yra KART dalyvės, tad automatiškai jos negali per PLAIS gauti nurodymų iš vienos ar kitos aukščiau paminėtos įstaigos“, – informuoja Registrų centras.

Tad pirmiausia „fintech“ bendrovė, turi tapti Lietuvos banko KART sistemos dalimi ir pasirašyti sutartį su VMI dėl informacijos teikimo, o tada jau pasirašyti sutartį su Registrų centru dėl PLAIS.

Tačiau jokio įpareigojimo visa tai daryti finansinių technologijų įmonės neturi. Net jei ir išsiima elektroninių pinigų licenciją Lietuvoje.

„Registrų centras, kaip PLAIS administratorius, neturi prievolės įpareigoti įmonių jungtis prie PLAIS“, – nurodoma atsakymuose.

Registrų centro duomenimis, šiuo metu PLAIS nurodymus teikia į maždaug 90 kredito įstaigų.

Konkretaus atsakymo nerasta

DELFI teiravosi kitų institucijų, ar ši spraga yra žinoma, ar ją ruošiamasi taisyti. Tačiau vieno konkretaus atsakymo, kaip būtų galima problemą spręsti, ar kas turėtų įpareigoti įmones jungtis prie PLAIS, nėra.

Lietuvos bankas komentare DELFI ragino atskirti finansų rinkos dalyvių, įskaitant „fintech“, licencijavimo ir priežiūros klausimus nuo skolos išieškojimo klausimų. Mat būtent pastarieji nėra Lietuvos banko kompetencija.

„Licencijavimo metu Lietuvos bankas pagal savo kompetenciją vertina, kaip įmonė pasirengusi teikti finansines paslaugas, kaip valdys rizikas. Skolų išieškojimo klausimas yra visiškai kita sritis.

Antstolių išieškomų skolų klausimų Lietuvos bankas neprižiūri ir nenagrinėja. Priverstinio skolų išieškojimo politiką formuoja ir taisykles nustato Teisingumo ministerija. Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) sukūrė ir administruoja Registrų centras“, – nurodo Lietuvos bankas.

Vieningo atsakymo visos institucijos nepateikė. Teisingumo ministerija komentare DELFI teigė, kad finansinių institucijų veiklą Lietuvoje ir jų teikiamas paslaugas reguliuoja Finansų ministerija ir Lietuvos bankas.

„Išieškojimas iš Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų sąskaitų vykdomas per PLAIS. Kad visi bankai, kredito unijos, mokėjimo ir elektroninių pinigų paslaugas teikiančios įstaigos prisijungtų prie PLAIS, turėtų užtikrinti Lietuvos bankas“, – rašo Teisingumo ministerija.

Finansų ministerija atsakymuose nurodė, kad ES teisės aktuose yra nustatyti bendradarbiavimo mechanizmai dėl pagalbos mokesčių išieškojimo srityje, tad VMI gali pateikti bet kurios kitos ES šalies mokesčių administratoriui informaciją apie pinigų išieškojimą iš skolininko, tame tarpe ir iš atitinkamoje valstybėje registruotos finansų įstaigos sąskaitų.

„Dėl antstolių galimybių išieškoti iš skolininko lėšų, esančių užsienio finansų įstaigoje, siūlytume kreiptis į Teisingumo ministeriją“, – prideda Finansų ministerija.

Skolininkai rado būdą, kaip pasislėpti nuo antstolių: areštuotos sąskaitos nė motais
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Vis dėlto būtina turėti omenyje, kad net ir įpareigojus Lietuvoje licencijuotoms bendrovėms jungtis prie PLAIS, tai dar nereiškia, kad vengiantys susimokėti skolininkai nepasinaudos kitose šalyse registruotomis finansų įmonėmis.

„Lietuvos banko nuomone, jungtis prie PLAIS pareigą turi Lietuvoje licencijuotos kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos. Europos Sąjungos šalyse registruotos finansų įmonės turi teisę teikti paslaugas Lietuvoje ir neįsteigusios filialo – tai viena iš laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principų. Tokias įmones prižiūri tų šalių, kuriose jos yra licencijuotos, priežiūros institucijos. Tad kilus poreikiui, derėtų kreiptis į jas arba į institucijas, atsakingas už skolos išieškojimo vykdymo klausimus reikiamoje šalyje“, – rašoma Lietuvos banko atsakyme.

Teisingumo ministerija prideda, kad jei skolininkas oficialiai dirba Lietuvoje ir jo atlyginimas pervedamas į užsienio banko sąskaitą, tuomet skolos išieškomos darbdaviui darant išskaitą iš skolininko darbo užmokesčio.

„Revolut“ gali perkelti dalį klientų

Kalbant apie „fintech“ įmones dažniausiai Lietuvoje nuskamba „Revolut“ vardas. Ir išties nors „Revolut“ turi licencijas čia, šiuo metu klientų sąskaitos yra laikomos ir reguliuojamos Didžiosios Britanijos finansų rinkų priežiūros tarnybos, kadangi būtent ten yra registruota ir licencijuota motininė bendrovė.

Lietuvos Respublikos, kaip ir kitų ES šalių, piliečiai sąskaitą gali turėti bet kurioje jurisdikcijoje ir ten laikomos lėšos nebus pasiekiamos Lietuvos antstoliams.
Dmitrij Uškov

Pasak „Revolut Bank“ Atitikties vadovo Dmitrij Uškov, keičiantis finansų rinkai, reglamentavimo ir santykių tarp skirtingų šalių jurisdikcijų klausimus pirmiausia turėtų spręsti atsakingos vietos institucijos.

„Pagal dabar galiojančią praktiką, lėšų išieškojimas kitose jurisdikcijose yra vykdomas pagal konkrečių šalių, kuriose atidarytos sąskaitos, įstatymus. Lietuvos Respublikos, kaip ir kitų ES šalių, piliečiai sąskaitą gali turėti bet kurioje jurisdikcijoje ir ten laikomos lėšos nebus pasiekiamos Lietuvos antstoliams“, – sako D. Uškov.

Jis primena, kad Lietuvoje yra registruotos dvi dukterinės įmonės kompanijos „Revolut Payments“ (elektroninių pinigų įstaiga) ir „Revolut Bank“ (specializuotas bankas). Nors kol kas šios įmonės klientų neturi ir veiklos nevykdo, ateityje įmanoma, kad dabartiniai „Revolut“ klientai taptų būtent šių įmonių klientai.

„Tuo atveju, jei „Revolut Ltd“ perkeltų dalį savo klientų į šias įstaigas, jų klientai taptų Lietuvos Respublikos įstatymų reguliavimo subjektais, o jos būtų prijungtos prie PLAIS sistemos ir automatinis lėšų išieškojimas butų atliekamas PLAIS sistemos pagalba.

Pradėjus teikti specializuotas bankines paslaugas tiek esami, tiek nauji klientai galės būti perkelti į Lietuvos jurisdikciją. Tam jie programėlėje turės pateikti savo sutikimą turėti sąskaitą Lietuvoje (įmonėje „Revolut Bank”). Klientų vardu atidarius sąskaitas „Revolut bank”, finansinių srautų valdymas ir toliau bus atliekamas Didžiojoje Britanijoje reguliuojamos įmonės „Revolut Ltd”, – nurodo D. Uškov.

Mokesčių inspekcija renka informaciją iki 15 tūkst. eurų

VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė primena, kad gyventojai turėtų deklaruoti savo sąskaitas užsienyje ir elektroninių pinigų įstaigose. Tačiau informaciją VMI apie tokių sąskaitų atidarymą bei uždarymą reikia pateikti pasiekus ar viršijus metinę 15 tūkst. eurų apyvartą.

VMI informaciją apie naujai atidarytas bei uždarytas sąskaitas užsienio bankuose bei elektronines sąskaitas 2015 metais pranešė gyventojai apie 619 sąskaitas, 2016 m. tokių buvo 2,8 tūkst., 2017 metais pranešė apie 1,4 tūkst. sąskaitas, o 2018 m. tokių sąskaitų buvo 900.

R. Virvilienė tvirtina, kad informaciją apie Lietuvos gyventojų sąskaitas privalo pateikti ir užsienyje registruoti finansų rinkos dalyviai.

„Mokėjimo įstaigos, registruotos kitoje ES šalyje, privalo teikti informaciją apie Lietuvos rezidentų turimus likučius/pinigų apyvartą savo šalies mokesčių administratoriui, kad pastarasis atsiųstų informaciją Lietuvos mokesčių administratoriui.

VMI informaciją apie ES valstybėse esančias Lietuvos rezidentų sąskaitas 2018 metais (už 2017 m.) gavo iš 26 ES valstybių narių, sąskaitų skaičius – beveik 93 tūkst. Kai kurios ES valstybės pateikė likučius, kitos – ir likučius, ir sąskaitos apyvartą“, – komentuoja R. Virvilienė.

Bendrai 2018 metais gauta informacija gauta iš 61 valstybės (115,5 tūkst. sąskaitų).

„Pažymėtina, kad pradėjus išieškojimo veiksmus, mokesčių administratorius naudoja gaunamą informaciją iš užsienio šalių apie asmenų sąskaitas ir kreipiasi į užsienio mokesčių administratorių dėl išieškojimo iš turimų sąskaitų ar turto užsienio valstybėje“, – dėl galimybių lėšas išieškoti nurodė VMI atstovė.

2018 metais VMI pateikė 127 prašymus išieškoti mokestinę nepriemoką užsienio valstybėse.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(43 žmonės įvertino)
2.8372

Mokesčių inspekcija stebi ir tai, kiek išleidžiate kelionėse: kreipiasi į kelionių organizatorius (244)

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) tikrina tiek įmonių, tiek gyventojų kelionių...

Pigiausių prekių medžioklė prekybos centruose: kur mažiausios kainos? (21)

Didieji šalies prekybos tinklai, pasitelkdami skirtingas taktikas, nuolat konkuruoja tarpusavyje dėl...

Vilniuje – per brangu: vyksta ir šimtus kilometrų tik apsikirpti (281)

Vilniuje gyvenantys netaupydami laiko renkasi kai kurias paslaugas regionuose. Pagrindinė to...

30 metų po Baltijos kelio: Mauricas parodė, kaip toli už nugarų palikome kitas posovietines valstybes (966)

Baltijos šalys yra vienintelės iš anksčiau Tarybų Sąjungai priklausiusių šalių, kurių...

Naujovė bankuose: prisijungę prie vieno – matysite savo sąskaitas kituose (69)

Du Lietuvoje veikiantys bankai skelbia atvirosios bankininkystės startą. Tai reiškia, kad nuo šiol...

Top naujienos

Į Rytų Ukrainą plūdo išskirtinė Rusijos technika: po mokymų rusų kariams nustatė vienodą diagnozę (123)

Prieš penkerius metus, antrojoje 2014 m. rugpjūčio mėnesio pusėje, vadinamasis „Ilovaisko...

Lietuvis daro tai, apie ką daugelis svajoja, bet nedrįsta: mano tikslas – pasiekti visišką dugną (22)

Prieš trejus metus prisidengęs Modus Vivendi slapyvardžiu 24-erių Edgaras Bajerčius sėdęs ant...

Pinigų tema lietuviams kalbėti gėda ne mažiau nei apie seksą: jei už žinias rašytų pažymį, dažnas gautų 4 (83)

Pinigų klausimas lietuviams kartais yra toks pats tabu kaip ir seksas ar politika. Dar labiau nejauku...

Kodėl lietuviški kurortai yra daug blogiau nei užsienio: turtingųjų pasaulis Interlakenas ir jo beprotiškos kainos (191)

„Niekada nevažiuočiau į lietuviškus kurortus“, „Palanga – brangi tragedija“, „Į...

13 daug antioksidantų turinčių produktų: valgydami juos kovojate su kenksmingais procesais organizme (7)

Antioksidantai yra junginiai, padedantys atitolinti ląstelių pažeidimus ar net galintys užkirsti...

Investuotojai nenurašo penktojo pagal dydį miesto: vaiduoklį keis nauja verslo oazė (17)

Nors per pastarąjį dešimtmetį Panevėžyje gyventojų sumažėjo daugiau nei dvidešimčia...

Iš „Misijos Sibiras“ grįžusi Amerikos lietuvaitė: dabar važinėsiu po Ameriką ir viską pasakosiu (99)

Tarp šešiolikos šių metų ekspedicijos „ Misija Sibiras “ dalyvių pirmą kartą buvo...

Bretanė – vieta, kur saugoma istorija ir gerbiamos tradicijos (10)

Gerai išvystytas Prancūzijos greitųjų traukinių (TGV) transporto tinklas suteikia unikalią...

Linkytė ir Vaitiekūnas papasakojo apie slogias mintis ir kaip pavyko pamilti save (74)

Laisvės pikniko metu „Rytojaus jaunimo“ diskusijų zonoje didelio susidomėjimo sulaukė...

Gamtos ženklus stebinti dzūkė jau žino, kokie bus rudens orai ir kada sulauksime pirmojo sniego (88)

Gamtos ženklus stebinti ir orus pagal juos prognozuojanti marcinkoniškė Janina Janušauskienė...