Pasauliniai pieno perdirbimo lyderiai prognozuoja, kad kainos kils ir toliau, bet didžiausia problema gali būti ne tai – metų pabaigoje sviesto esą išvis gali pristigti. Kai kurie smulkieji Lietuvos prekybininkai sako tą jau pajutę, skelbia LRT televizijos laida „Panorama".

„Ir geltonas, ir jau kainuoja kaip auksas“ – taip dabar sakoma apie sviestą.

Vieno prekybos tinklo atstovų Vilniuje teigimu, šiuo metu jie kasdien derasi su tiekėjais dėl kiekvieno cento.

Statistikai suskaičiavo, kad sviestas yra vienas iš labiausiai per metus brangusių produktų. Perdirbėjai ir prekybininkai sako, kad kilogramo kaina išaugo jau net ne procentais, o kartais: didmeninėje prekyboje dvigubai, mažmeninėje, kai kur, pavyzdžiui, sveriamo sviesto, beveik dvigubai.

Skaičiuojama, kad sviestas pakeliuose pabrangęs beveik 30 proc. Šios, kasdienės vartojimo prekės kainos pakilimui jautrus tikrai ne vienas. Turintys galimybių pieno produktų pirkti svetur, sako tapę kainų lyginimo ekspertais ir analitikais.

„Vokietijoje sviestas ir pienas, nuo vasaros, pabrango maždaug 20 centų, o Prancūzijoje, Italijoje ir kitose šalyse įpirkti sunkiau, nes pigiausias pienas kainuoja virš euro“, – sako pirkėjas Egidijus.

Kita prekybos centro lankytoja Irena sako sviestą čia pirkusi prieš savaitę – pasak jos, šis produktas pabrango 45 centais.

Smulkieji prekybininkai, vadinamojoje Urmo bazėje Kaune, sako, jog to dar nėra buvę. Sviestas ne tik brangsta, bet norimo jau ir neįmanoma gauti iš tiekėjų.

Prekyviečių Kaune savininkė Audronė Kavaliauskienė sako, kad per pastarąjį mėnesį sviestas brango jau porą kartų:

„Vienu metu pabrangę buvo net euru. Kainas kelia visi Lietuvos gamintojai, tik vieni anksčiau, kiti vėliau, o tada branginam jau ir mes, nes, kitaip, neišgyventume. Be to, sviestas ne tik brangsta, bet jo ir trūksta. Kai skambiname daryti užsakymo ir prašome sviesto ar grietinės, mus tikina, kad to neturi“.

Stambiųjų perdirbėjų atstovas aiškina, kad vadinamoji sviesto krizė vyksta visame pasaulyje. Pasak jo, priežastys paprastos: mažiau ūkių, mažiau karvių, o jų pieno riebumas staiga juk nepadidėjo. Būtent riebalo, grietinėlės ir stinga sviestui.

Dideli žaliavos kiekiai Amerikoje, Europoje ir Naujoje Zelandijoje sunaudojami sūrio gamybai, o sviesto populiarumas augti kaip ant mielių ėmė didėti medikams išaiškinus, kad jis sveikas.

Danijos perdirbėjų teigimu, pasaulinės pieno produktų atsargos ganėtinai išsekusios, tad maždaug Kalėdų laikotarpiu, sviesto, kurį laiką, gali iš viso nebūti ES prekyboje. Tačiau Lietuvos įmonės nelinkusios taip gąsdinti – anot jų, lietuvius gelbsti tai, kad karvių pienas čia tradiciškai riebesnis.

„Buvo labai keista, kai 2008 m. Suomijoje trūko sviesto ir ta krizė truko maždaug 3-6 mėnesius. Mokslininkai reabilitavo sviestą, pasakė, kad sviestas yra labai gerai, ir visi suomiai pradėjo masiškai pirkti.

Tada buvo nuimtos sviesto įvežimo į šalį kvotos, ir tris mėnesius, iki pietų, sviesto lentynose būdavo, o po pietų – nebebūdavo.

Bet aš manau, kad šiais laikais pramonė ir plati globalizacija yra eksportas iš kitų šalių, tad produktų tikrai turėtų pakakti“, – teigia Pieno perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Simonis.

Tuo metu pirkėjai ieško, kaip nebankrutuoti. Šiaulių rajono prekybininkai sako pastebėję, kad šitaip pabrangusį sviestą jau įperka ne visi, žmonės dairosi, kuo jį pakeisti.

Rinka sako, kad prognozuoti sunku. Sviesto, kaip ir dalies grietinėlės bei kitų pieno produktų kaina gali augti toliau, nors galimi ir momentiniai smukimai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (577)