„Pirminis planas buvo tiesiog apsistoti su 3,5 proc. deficitu, ties tomis išlaidomis, kurios kiekvienais metais yra natūralios ir kiekvienais metais būna biudžete, t.y. darbo užmokesčio augimas, pensijos, kiti panašūs dalykai. Tuo tarpu kitas perviršis, kurį planavom jau 4,2 proc., jis yra grynai susijęs su ekstremalių situacijų suvaldymu“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo G. Skaistė.
Ministrė pabrėžė, kad su ekstremaliosios situacijos valdymu susijusios išlaidos yra vienkartinės.
„Tai yra vienkartiniai dalykai, jie nėra tęstiniai, ilgalaikiai įsipareigojimai, todėl tokio spaudimo kaip nors būtinai sutilpti į tuos 3,5 proc. nėra didelės prasmės. Nes tos išlaidos, kurios susijusios su sienos statyba, jos yra vienkartinės, kitais metais tų pačių išlaidų daryti jau nebereikės“, – tikino ji.
Pasak G. Skaistės, šiuo metu šalies ekonomika išlaiko tvaraus augimo tendencijas, o Europos Sąjungos reguliavimuose dėl COVID-19 pandemijos yra numatyta išimtis, leidžianti turėti didesnį neigiamą biudžetą.
„Aišku, turime skylę biudžete, kuri susidarė per pandemiją, kai buvo gelbėjama ir ekonomika, ir žmonių darbo vietos, tačiau ateinančiais metais vis dar galios europinė išimtis dėl fiskalinės drausmės taisyklių, todėl pareigos greitai, sparčiai iš karto uždaryti biudžeto deficitą neturime“, – teigė ministrė, kartu pridurdama, kad Vyriausybėje yra sudarytas ilgalaikis biudžeto deficito mažinimo planas.
„Esame sutarę tokį palaipsnio išėjimo iš krizės planą ir tą deficitą mažinsime tikrai ne per vienerius metus“, – sakė G. Skaistė.
