„Elgetas galima skirstyti į piktybinius ir nepiktybinius, vienas agresyvesnių yra aukštas, beveik 30 metų vyras, prisistatantis Aleksandru. Jis visą laiką atraitoja kelnes ir savo koją rodo turistams“, - sako gide dirbanti Justina.
Pašnekovė pasakoja, kad šiam elgetai visiškai neįdomu, kad jis trukdo ekskursijoje dalyvaujantiems žmonėms, nepaiso nei gražių prašymų pasitraukti, nei vijimo piktuoju.
„Jis aktyviai lenda, kalba vokiškai, angliškai, rusiškai, lenkiškai, siūlo savo paslaugas, parodyti, kur kokia gatvė, restoranas. Yra ne vieną kartą mane pasiuntęs labai toli nelietuviškais žodžiais. Kai turistai būna vieni, jis pripasakoja visokių istorijų. Pavyzdžiui, amerikiečių pora manęs klausė, ar Lietuvoje tikrai yra diskriminuojama tautybės pagrindu, nes jis pasakojo, kad jo į valstybinę ligoninę nepriima dėl to, kad jis rusas. Aišku, neva gydymui prašė pinigų“, - prisiminė jauna moteris.
Anot jos, yra pasitaikę ir kurioziškų nutikimų: turistai iš Brazilijos ėmė gidų klausinėti, kur sutikti elgetą Aleksandrą, nes apie jį buvo parašyta, kaip apie vertingą pamatyti Vilniaus gyventoją.
„Nepatikėjau, bet brazilai manęs klausė, kur jį gali sutikti“, - juokėsi pašnekovė.
Prašytojų taktika - agresyvi
Sostinėje dirbantys gidai pasakoja, kad agresyvesnių išmaldos prašytojų taktika yra paprasta: išsirinkti vieną auką, kuri bus aktyviai kalbinama.
„Jeigu vienas žmogus nori parūkyti ir paeina toliau, kalba telefonu, pasilenkęs rišasi batą – jis yra potenciali elgetos auka. Elgeta prie jo pristoja ir ima kaulyti pinigų. Tada reikia nutraukti pasakojimą ir išmaldos prašytoją pavaryti, bet jis taip lengvai neatsitraukia. O jeigu turistai duoda per mažai pinigų, centai yra metami atgal ir šaukiama, ką čia duodi“, - pasakojo gidė.
Lengvais elgetų taikiniais turistai tampa ir prisėdę restoranuose.
„Pavyzdžiui, „Naručio“ viešbučio lauko kavinė yra toje trajektorijoje, kur elgetos vaikšto pirmyn – atgal, taip pat ir prie „Radisson Blu“ viešbučio, kur dažnai atvažiuoja invalido vežimėlyje esantis vyras ir lenda prie žmonių. Laimei, viešbučio personalas labai greitai reaguoja, išeina, ima už ratukų ir nuneša jį prie Rotušės ar dar toliau. Aišku, jis labai rėkia, pyksta, bet būna nors kiek ramybės“, - kalbėjo jauna moteris.
Pasak jos, veiksmingiausiai su tokiais prašytojai padeda tvarkytis policija, tik jos patikrinimai vyksta rečiau nei elgetos eina į gatves.
„Elgetos sužino, kada ir kur policija privažiuoja, bei greitai dingsta iš tos teritorijos, kur policija daro reidą“, - apgailestavo ji.
Stebina uždarbis
Gidė pasakoja, kad nors elgetos gali būti agresyvūs, iš jų verta pasimokyti kūrybiškumo, o ir uždarbis – nemenkas.
„Yra toks jaunas vaikinas, kuris jau daug metų prašo išmaldos, vis jį matau. Prieš stačiatikių Velykas sutikau jį sėdintį su ilga barzda prie cerkvės. Pašnekinau, kad graži barzda, madinga, kaip pas krepšininką, o jis man ir sako: taigi stačiatikių Velykos, kitą savaitę sėdėsiu prie cerkvės ir žmonės galvos, kad esu stačiatikis, duos daugiau pinigų“, - prisimena pašnekovė.
Ji pasakoja, kad šis išmaldos prašytojas palieka savo įprastą vietą prie Petro ir Povilo bažnyčios, kai atlaidai vyksta prie Aušros vartų – tuomet persikelia ten.
„Aš vieno jų klausiau, kodėl neina dirbti. Man paaiškino, kad toks darbas geresnis – per dieną sezono metu, kai daug turistų, gaunama apie 23-29 eurus (80-100 Lt)“, - kalbėjo Justina.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus Vedėjo pavaduotojas Andžejus Dinikis primena, kad Vilniuje patvirtintos ir galiojančios Tvarkymo ir švaros taisyklės draudžia ne tik prašyti, bet ir duoti išmaldą.
„Nuotraukos nėra išmaldos davimo įrodymas, tokiu atveju labai gerai būtų filmuota vaizdo medžiaga, asmens, iš kurio prašyta išmaldos, oficialus parodymai“, - kalbėjo jis.
Pernai dėl šio nusižengimo Viešosios tvarkos skyrius surašė 97 administracinio teisės pažeidimo protokolus, šiemet – 39. Sankcija dėl tokios veiklos svyruoja nuo įspėjimo iki 579 eurų.
