„Prezidento dar prieš karą Ukrainoje, vasario mėnesį dekretu pateiktos priemonės šios dienos aplinkoje turi būti suprantamos kaip būtina, privaloma programa „minimum“, – Seime sakė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas prieš balsavimą teigė, kad pritaria siūlymams kovai su infliacija, nors jie ir atrodo simboliniai.
„Gerbiama kolege, jūsų pasiūlymu mes padidintume pajamas maždaug 10 eurų (per mėnesį – red.), kas, mano akimis, yra gana simbolinis dydis esamos infliacijos kontekste.
Ar nesvarstėte poreikio grįžti prie idėjos neapmokestinamąjį pajamų dydį sulyginti su minimalia mėnesine alga, kas mano supratimu, iš esmės pakeistų padėtį ir iš tiesų užtikrintų reikšmingai didesnę perkamąją galią žmonėms, kuriems to dabar ypač reikia?“, – klausė prezidento patarėjos valdančiųjų konservatorių atstovas M. Majauskas.
I. Segalovičienė teigė, kad „viskas Seimo rankose“ ir parlamente po diskusijų gali rastis pasiūlymų, kad žmonėms amortizacija būtų dar didesnė.
Konservatorius Jurgis Razma teigia, kad balsavimo rezultatai rodo kompromisą.
„Vienam prezidento projektui pritarta, kitam nepritarta. Nors ir prezidento, ir visų kitų teikėjų buvo iš Vyriausybės prašyta luktelėti su tais antiinfliaciniais projektais, kai Vyriausybė šiek tiek tiksliau paskaičiuos, kokios yra galimybės, tai toje vietoje iniciatoriai irgi neparodė jokio kompromiso“, – sakė J. Razma.
„Darbietė“ Ieva Kučinskaitė-Urbonienė teigė, kad sprendimai reikalingi, tačiau ji teiravosi, ar nevertėtų diskutuoti ne tik apie mažiausias pajamas gaunančius žmones, bet ir apie uždirbančiuosius daugiau, kurių perkamoji galia taip pat mažėja.
„Šalies vadovas supranta, kad šie pasiūlymai yra programa „minimum“. (...) Prezidento siūlymai apima ir tam tikrą vidurinės klasės dalį, tačiau tikrai šiandien reikia tų sprendimų platesnių ir greitų“, – sakė I. Segalovičienė.
Valdančiųjų liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas teigia, kad nebūtų atsakinga šiuo metu dalyti pinigus, kurių dar nematyti.
„Pasisakau prieš, nes inicijuodamas šitą projektą prezidentas ne kartą sakė, ir susitikime su partijų atstovais, kad čia planuojama paskirti tas lėšas, kurios būtų infliacijos lėšos būsimame biudžete - kaip biudžeto pajamų perteklius. Čia, matyt, mes turėtume atsargiau pažiūrėti. Gali ir nebūti to pertekliaus: dėl didėjančios infliacijos žmonės sumažins vartojimą“, – dėl 100 eurų išmokų pasisakė E. Gentvilas.
„Pavyzdžiui, baisiai išaugusios degalų kainos gali priversti žmones persėsti į visuomeninį transportą ten, kur įmanoma ir vartojimas mažėja“, – sakė jis.
„Darbietis“ Artūras Skardžius įsitikinęs, kad siūlymai nėra pakankami.
„Turbūt čia visas antiinfliacinis paketas, kurį prezidentas teikia Seimui, ar dar bus to antiinfliacinio paketo dalys? Jeigu visas paketas, tai išties turbūt kosmetinis situacijos koregavimas“, – sakė A. Skardžius, užsiminęs apie degalų kainų augimą, mažesnes maisto kainas Lenkijoje.
Prezidento patarėja pakartojo, kad tai, ką siūlo šalies vadovas, yra „būtinoji greitoji pagalba“, o po to ir Seimas, ir Vyriausybė sudės visas priemones į kompleksinį sprendimų paketą, skirtą žmonių paramai.
„Siūlomos priemonės, skirtos neatidėliojant padėti įveikti infliacijos neigiamą poveikį mūsų pažeidžiamiausiems visuomenės nariams – mažiausiai uždirbantiems, pensininkams, taip pat žmonėms, turintiems negalią, pažeidžiamiausiems vaikams“, – sakė I. Segalovičienė.
Anot jos, tai kartu yra ir nacionalinio saugumo aspektas.
„Šalies vadovas pabrėžia, kad infliacijos pasekmių mažinimas šiandien – tai ir visuomenės atsparumo didinimo įrankis. Turime imtis visų priemonių, užkardančių rizikas didėti visuomenės poliarizacijai dėl socialinės ir ekonominės nelygybės didėjimo“, – sakė patarėja.
Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai švelnins išskirtinio kainų šoko pasekmes mažiausiai uždirbantiesiems, sudarys sąlygas „tęstinai didinti NPD link MMA (minimalios algos)“, taip mažinant mažai uždirbančiųjų skurdą ir pajamų nelygybę.
„Didžiausią naudą – 120 eurų per metus – gautų mažiausių pajamų gavėjai, gaunantys minimalią ir panašaus dydžio algą. O papildoma finansinė nauda dėl didesnio NPD pasiektų asmenis, kurie gauna iki vieno vidutinio darbo užmokesčio. Primenu, kad iki vieno vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje uždirba apie 73 proc. žmonių“, – sakė I. Segalovičienė.
Kito įstatymo projekte pažymima, kad 100 eurų dydžio vienkartinė išmoka būtų išmokėta iki balandžio mėnesio pabaigos be atskiro asmens prašymo, išskyrus atvejus, kai asmeniui atitinkama išmoka bus paskirta po balandžio 1 dienos. Tokiu atveju vienkartinė išmoka būtų išmokėta kartu su pirma paskirta atitinkama išmoka.
„Minėta išmoka neturėtų įtakos kitoms asmeniui pagal įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, apmokėjimui už socialines paslaugas“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Išmokas planuota skirti socialinio draudimo pensijų gavėjams, šalpos išmokų gavėjams, vaikams, gyvenantiems mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose (šeimose), negalią turintiems vaikams, šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų.
Pabrėžiama, kad Europos Sąjungos (ES) šalių apžvalgos rodo, jog šalys imasi kompleksinių proaktyvių priemonių padėti gyventojams kainų šoko akivaizdoje. Dažniausiai derinamos mokesčių priemonės ir išmokos pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, kadangi labiausiai nuo infliacijos nukenčia mažesnių pajamų namų ūkiai.
„Prancūzijoje mažų pajamų namų ūkiams skiriamos 100 eurų išmokos. Belgijoje vykdomi 100 eurų išmokėjimai namų ūkiams energijos sąskaitoms dalinai padengti. Graikija planuoja didinti MMA antrą kartą šiais metais dėl infliacijos“, – nurodo Prezidentūra.
