Už tokius Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimus balsavo 85, susilaikė 24 parlamentarai.
Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas įspėjo, kad toks įpareigojimas bankams yra „pakankamai rizikingas“.
„Europos Sąjungos direktyvos sako, kad kai asmenys prisiima valiutų riziką – gauna pajamas viena valiuta, o paskolas ima kita, jie turėtų būti informuojami apie kursų rizikas ne bet kada, o jeigu atsiranda reikšmingas svyravimas – apie 20 proc.“, – teigė parlamentaras.
Jis priekaištavo, kad Seimas neįsiklausė į direktyvų, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko poziciją – institucijos teigė, jog klientams naujienlaiškius apie kursų svyravimus būtina siųsti ne kartą per metus, o tada, kai rizika padidėja, kad klientas priimtų sprendimus laiku.
Parlamentarai, be kita ko, tvirtino, kad pataisos prisidės prie emigracijos mažinimo.
Pasak liberalo Simono Gentvilo, valstybė turi „skatinti emigrantus investuoti į Lietuvą“.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas tikino, kad žmonėms, kurie skolinis, būtų patogiau gauti informaciją bei žinoti apie jų paskolas. Anot jo, tai ypač aktualu emigrantams, kuriems dabar sunku skolintis Lietuvoje.
M.Majauskas irgi tikino, kad pataisomis norima paskatinti „komercinius bankus skolinti emigrantams“.
„Tie, kurie gauna pajamas ne eurais, tarkime, svarais, prisirištų prie Lietuvos – turėtų galimybę įsigyti nekilnojamojo turto čia, atvertume jiems tokias galimybes ir galbūt juos tai paskatintų kažkada grįžti į Lietuvą“, – teigė M.Majauskas.
Dabar Lietuvos bankai dėl valiutų kursų svyravimų vengia skolinti klientams, kurių pajamų ir paskolos valiuta nesutampa.