Štai keletas svarbių dalykų, kuriuos turi žinoti senatvei fonde kaupiantis dalyvis, norintis pakeisti pensijų fondą ar net ir pensijų kaupimo bendrovę.

Pensijų fondo ar bendrovės keitimas

Jei manote, kad Jūsų pasirinktas pensijų fondas nepakankamai gerai atstovauja Jūsų interesus, bet kada galite pasinaudoti teise pasirinkti kitą pensijų fondą, kurį valdo ta pati pensijos kaupimo bendrovė, arba nuspręsti savo sukauptas lėšas perkelti į kitos bendrovės valdomą pensijų fondą.

Pensijų kaupimo bendrovę pakeisti galima dviem būdais. Pirmuoju atveju, kurį rekomenduoja rinkos dalyviai, pirmiausia reikia pasirašyti naują sutartį su kita bendrove, o vėliau nuėjus pas notarą vienašališkai nutrauki senąją. Tokiu atveju dalyvis arba naujoji pensijų kaupimo bendrovė išsiųs nutraukimo patvirtinimą į senąją bendrovę, kuri per keletą dienų parduos dalyvio turimus pensijų fondo vienetus ir gautas lėšas perves į naująją pensijų kaupimo bendrovę.

Antruoju atveju, pasirašius naują sutartį nereikia kreiptis į notarą, bet būtina nueiti į senąją bendrovę ir ten nutraukti sutartį. Tada bendrovė sutartį nusiųs naujai pasirinktam pensijų fondų valdytojui, o per keletą dienų – ir lėšas. Abiem atvejais tiek sutarties nutraukimui, tiek šio fakto patvirtinimui yra skiriama po 14 dienų.

Tie, kurie nori pakeisti ne pensijų kaupimo bendrovę, o tik pensijų fondą toje pačioje bendrovėje, tai gali padaryti internetu (jeigu bendrovė suteikia tokią galimybę) arba užsukę į bet kurį bendrovės aptarnavimo skyrių. Jūsų pensijų kaupimo bendrovė išpirks vienetus prašymo pateikimo dienos kaina, lėšas perves į naująją fondo sąskaitą ir nupirks naujų vienetų tos pačios dienos kaina.

Pensijų fondo veiklos vertinimas

Prieš apsisprendžiant keisti pensijų fondą, būtina įvertinti, ar jo rezultatai išties geri. Iki šiol vienu iš argumentų, vertinant skirtingas pensijų kaupimo bendroves, buvo valdymo mokesčiai, tačiau pastaruoju metu jie sumažėjo ir suvienodėjo, taigi nebedaro didesnės įtakos. Vertinant, kurią pensijų kaupimo bendrovę ir fondą pasirinkti, reikia lyginti ilgalaikius investavimo rezultatus.

Pagal Lietuvos banko nustatytą tvarką, visos bendrovės savo klientams siunčia informaciją apie investavimo rezultatus. Remiantis šiomis ataskaitomis, galima sėkmingai palyginti dviejų ar daugiau bendrovių veiklą.

Patartina Lietuvos banko interneto svetainėje pasižiūrėti, kiek uždirba to paties rizikingumo fondai skirtingose bendrovėse. Padėti apsispręsti gali ir standartinis nuokrypis, kuris parodo, kiek į vieną ar kitą pusę gali sumažėti arba padidėti vertė lyginant su vidurkiu.

Verta prisiminti, kad būtina lyginti vienodo rizikingumo pensijų fondus. Lietuvoje šiuo metu yra 28 pensijų fondai, kurie skirstomi į keletą skirtingų grupių. Saugiausia pensijai kaupti tuose, kurie 100 proc. turto investuoja į valstybių obligacijas. Tačiau jų pelnas bus taip pat nedidelis. Didesnė rizika ir galimas uždarbis yra kaupiant pensijų fonduose, kurie iki 30 proc. turto investuoja į akcijas, dar didesnė – investuojančiuose į akcijas iki 70 proc. ir iki 100 proc. viso turto.

Kada keisti pensijų fondą?

Ilgametė investavimo patirtis rodo, kad būtina atsižvelgti į vieną svarbią taisyklę – kuo jaunesnis žmogus, tuo labiau jis galėtų rinktis rizikingesnes investicijas, o artėjant senatvei vis didesnę dalį turto perkelti į saugesnes ir mažiau pelningas investicijas.
Bendros rekomendacijos pensijų fondų dalyviams būtų tokios: iki maždaug 35 metų amžiaus galima kaupti lėšas senatvei fonduose, kurie 100 proc. turto investuoja į akcijas, atėjus 35-45 metų amžiui akcijų dalį sumažinti iki 70 proc., sukakus 45-55 metams investicijas į akcijas mažinti iki 30 proc., o nuo 55 metų jau planuoti viso turto perkėlimą į konservatyvius pensijų fondus.

Įstatymai numato, kad likus 7 metams iki išėjimo į pensiją kaupimo bendrovė privalo informuoti klientą, rekomenduojant jo lėšas pervesti į konservatyvų fondą, kuris investuoja visą turtą tik į valstybių obligacijas. Dalyvis neprivalo paklusti šiai rekomendacijai, tačiau turi gerai įvertinti savo galimybes rizikuoti.

Investavimas yra ilgalaikis dalykas, todėl prieš keičiant pensijų kaupimo bendrovę reiktų nuodugniai apsvarstyti to pasekmes ilgalaikėje perspektyvoje. Sprendimai turėtų būti priimami remiantis logika ir apskaičiavimais ir jokiu būdu atsižvelgiant į laikraščių antraštes.

Šiuo metu II pakopos pensijų fonduose kaupia 1,117 mln. dirbančiųjų, jų sąskaitose jau sukaupta apie 5,5 mlrd. litų. 2013 metais pensijų fonduose valdomas turtas vien dėl investicinės veiklos paaugo 4,28 proc.