Rusiško kapitalo prekybos tinklas toliau klesti: gyventojams svarbesnė kaina

„Jeigu Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, visose šalyse, kur jie bandė (veikti – red.) užsidarė, nes neatlaikė konkurencijos, o Lietuvoje jie smagiai gyvena“, – sako Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Šalyje jau veikia 20 tinklo parduotuvių.

Pricer.lt sako, kad jei situacija dėl maisto kainų nepasikeis, rusiškas prekybos tinklas ne tik toliau plėsis, bet ilgainiui taps rimtu rinkos dalyviu. Nors infliacija Lietuvoje mažėja penktą mėnesį iš eilės ir šiuo metu siekia maždaug 17 proc., Pricer.lt skaičiuoja, kad vasarį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su pernai, vis tiek 17 eurų brangesnis.

„Kuo tuštesnis gyventojo skrandis, tuo mažiau jį veikia bet kokia ideologija“, – kalba P. Čepkauskas.

Pirmoji MERE parduotuvė Kaune

© DELFI / Nerijus Povilaitis

Patys pirkėjai čia atklydo, vedami mažesnių kainų.

„Jei čia lietuviškos prekės, kodėl jos nenusipirkti? Atvažiavome tik gėrimų paimti“, – tikina prie parduotuvės sutikta moteris.

„Blogai, kad labai auga kainos, o kur pigiau, ten žmonės ir traukia“, – svarsto vyras.

„Tiesą sakant, pirmą kartą čia einu ir noriu pažiūrėti, kas ten yra. Kol kas dėl smalsumo“, – teigia vyresnio amžiaus moteris.

Ilgą patirtį su prekybos tinklais turintys komunikacijos specialistai aiškina, kad į vertybes ar įmonės reputaciją dėmesį visada labiau atkreipia aukštesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas gaunantys pirkėjai. Tačiau norintiems sutaupyti, tai – visai nesvarbu.

„Lietuvos pirkėjas – labai jautrūs kainai. Tai jau daugelį metų besikartojanti tendencija. Jeigu reikia rinktis produktus, o ypač dabar, kai kainos – labai pakilusios, pirkėjai linkę nekreipti didelio dėmesio į reputaciją ir vertybinę poziciją, ieško geresnių kainų pasiūlymų“, – pažymi komunikacijos ekspertė Berta Čaikauskaitė.

Pricer.lt skaičiuoja, kad palyginti su sausiu, vasarį maisto kainos augo 1 proc. arba 0,8 Eur.
„Lyginant su pernai, pigusių prekių išvis nėra“, – sako P. Čepkauskas.

Indrė Genytė–Pikčienė, Petras Čepkauskas

© DELFI / Karolina Gudžiūnienė

Tačiau yra ir kita medalio pusė – kol mažesnes pajamas gaunantys pigesnių prekių ieško net ir rusiško kapitalo parduotuvėse, kitų vartotojų elgsena reikšmingai nesikeičia.

„Kaina – pasiūlos ir paklausos sankirtos taškas. Jei vartojimo apetitas išliks atsparus ir taip greitai vartotojo elgsena nepasikeis, kaip visi manėme, dėl kainų, neapibrėžtumo, tai natūralu, kad ir kainas mažinti priežasčių pardavėjo pusėje nebus tiek jau daug“, – aiškina „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Ekonomistai pripažįsta tikėjęsi, kad šildymo sezonas, keliamos palūkanų normos pakeis mažmeninės prekybos apyvartą, tai paskatintų didesnę prekybos tinklų konkurenciją, o kartu ir greitesnį kainų augimą. Tačiau nutiko priešingai – Eurostatas skelbia, kad mažmeninė prekyba Lietuvoje sausį, palyginti su gruodžiu, net išaugo 2 proc.

Ekspertų teigimu, nors dabartinės aplinkybės maisto kainoms mažėti atrodo palankios, tačiau realų poveikį gyventojai anksčiausiai pajus tik šių metų vasarą.

Visas LNK reportažas: