Kavinėje „Crustum“ stalo vanduo nemokamas. Kiekvienas klientas į stiklinę jo įsipilti gali tiek, kiek nori. Penkių litrų tarą per dieną padavėjos sako papildančios bent kelis kartus. Pasak kavinės vadovo, per mėnesį tokia paslauga jiems atsieina apie trisdešimt eurų, tačiau verslininkas išlaidų nesureikšmina.
„Ta našta nėra tokia sunki, bet klientas yra lamingas. Iš tikrųjų malonu karštą vasaros dieną pačiam atėjus išgerti kavos ir atsigert gaivaus vėsaus vandens. Manau, tą klientai jaučia. Yra tokių, kurie ateina, tik atsigeria ir išeina, bet nieko nepadarysi“, – pasakojo senamiesčio kavinių „Crustum“ vadovas Artūras Miškinis.
Tačiau ne visose kavinėse stalo vanduo nemokamas. Ir ypač ten, kur jis pilstomas ne iš čiaupo, o iš buteliukų. Vilnietė Ieva Rasimaitė teigia, kad susimokėti kartais tenka ne tik už vandenį. Po apsilankymo viename iš Vilniaus restoranų, moteris čekyje pastebėjo įskaičiuotą ir taros, iš kurios buvo įpiltas vanduo, užstato mokestį, nors pats buteliukas moteriai nebuvo nei atneštas, nei pasiūlytas pasiimti išeinant.
„Natūraliai kyla klausimas, ar mums įpylė iš krano vandens į tą ąsotėlį ir paskaičiavo taros mokestį, ar įpylė iš tų buteliukų, nes mes tų buteliukų nei akyse matėm nei ką. Klausimas dabar, ar tie restoranai ir tos maitinimo įstaigos iš tikrųjų kažko nepažeidžia, ar jie teisingai tvarko tą tarą, nes gal jie susirenka mokestį iš savo klientų, o paskui ją išmeta ir visiškai netvarko?“ – klausė I. Rasimaitė.
Viešbučių ir restoranų atstovė pateisina stalo vandenį apmokestinančius restoranus, tačiau stebisi tais, kurie į sąskaitą įtraukia užstatą už tarą, nors jos klientams neatiduoda.
„Maži restoranai gal iš to ir pasipelno, jei susirenka per dieną kažkiek tų buteliukų ir juos priduoda. Gal ir stengiasi padavėjai nusigriebti tuos buteliukus, nes uždarbis nėra didelis. Vieni, girdėjau, netgi prideda tuos buteliukus duoda kaip arbatpinigius, prisiduot pačiam“, – pasakojo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Vartotojų teisių gynėjai sako, kad jei restoranai ir kavinės į sąskaitą įskaičiuoja užstato mokestį, tai tarą privalo žmogui bent jau pasiūlyti išsinešti.
„Manau, kad dažnai žmonės gali nekreipti į tai dėmesio, kitas į čekį net nepasižiūri, už ką ten paskaičiuota. Tie 10 centų atrodo nedaug, bet aš tikrai manyčiau, kad tai netinkama praktika ir tikrai nereiktų numoti ranka“, – kalbėjo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas Arvydas Naina.
„Buteliukas, kuris dalyvauja užstato sistemoje, turi būti grąžinamas, jei pageidauja klientas. Ir klientas pats turi jį susitvarkyti, tai yra ne pardavėjo, o pirkėjo prievolė susitvarkyti su pakuote“, – teigė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Per pirmąjį šių metų pusmetį į taromatus priduota daugiau nei 250 mln. pakuočių ir tai beveik 15 mln. daugiau nei pernai. Esą tai nulėmė ne tik šiltesni orai, bet ir didėjantis sąmoningumas. Lietuvoje veikianti pakuočių užstato sistema šiuo metu laikoma viena sėkmingiausių Europoje.
