aA
Nuo Naujųjų metų įsigaliojo prievolė – visi su darbo santykiais susiję mokėjimai turi būti išmokami tik į darbuotojo mokėjimo sąskaitas. Tai reiškia, kad darbdaviai nebegali darbuotojams algų išmokėti grynaisiais. Šis klausimas itin aktualus regionų verslams, mat čia dar įprasta už viską atsiskaityti grynaisiais pinigais. Smulkieji verslininkai sako, kad dėl naujos tvarkos gyventojams ir verslui kils daug nepatogumų, pirmiausia dėl bankomatų trūkumo. Tačiau iki liepos planuojama išplėsti jų tinklą visoje Lietuvoje.
Regiono verslininkas apie algų mokėjimą pavedimu: kodėl žmonės privalo „maitinti“ bankus?
© AP / Scanpix

Negaus algos, kol nepateiks banko sąskaitos

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė laidoje „Delfi tema“ pažymėjo, kad nauja tvarka siekiama šešėlines algas pradėti mokėti oficialiai, tačiau ji teigia mananti, kad to nepavyks padaryti.

„Ji tikrai šešėlinių algų iš šešėlio neištrauks. Tik apsunkins mažam verslui, kuris turėjo daug grynųjų pinigų, algų išmokėjimą. Jiems bus sunkiau dirbti. Kalbu apie periferiją, nes Vilniuje ir kituose didmiesčiuose, manau, apie 90 proc. įmonių iš viso neturi grynųjų ir viską moka per banką. Tačiau kalbant apie kaimus ir mažesnius rajonus, ten tikrai „vaikšto“ grynieji, nes ten brangus atsiskaitymas kortelėmis.

Pirmiausia galbūt reikėjo išspręsti tokio atsiskaitymo klausimą – kodėl verslas jo nesirenka, o po to įvesti prievartos mechanizmą, kai darbuotojas nebegali pasirinkti, kaip norėtų gauti algą: grynais ar pavedimu, nes yra griežtas nurodymas tik į banko sąskaitą. Jis nebegali pasakyti, kad dalį algos pervestų į vaiko, žmonos ar mamos sąskaitą“, – sako auditorių ir buhalterių atstovė.

Ji akcentuoja, kad jei darbuotojas nepateiks banko sąskaitos numerio, darbdavys negalės jam mokėti algos. Nemokės tol, kol nepateiks sąskaitos numerio.

„Dabar, kai į banką gali patekti tik užsirašęs, ir jeigu tu gyveni kaime, kuriame artimiausias bankas yra už 20 kilometrų, neturi automobilio, o viešasis transportas nėra taip lengvai pasiekiamas, gali būti sudėtinga“, – apie galimus sunkumus gyventojams kalba pašnekovė.

Daiva Čibirienė
Daiva Čibirienė
© DELFI / Josvydas Elinskas

Problema – bankomatų trūkumas

Jurbarko krašto verslininkų sąjungos vadovas Vidas Šukys sutinka, kad šis klausimas itin aktualus regionų gyventojams ir verslams. Anot jo, viena iš pagrindinių problemų regionuose – bankomatų ir kortelių skaitytuvų aparatų trūkumas.

„Jurbarke su bankomatais viskas tvarkoje, bet, tarkime, Viešvilė, Smalininkai – 20 kilometrų nuo Jurbarko, Juodaičiai – 50 kilometrų, ten tikrai nėra bankomatų. Be to, ne visos mažesnės parduotuvės turi banko kortelių atsiskaitymo terminalus. Reikėtų paanalizuoti, kiek regionuose, nutolusiuose labiau nuo jų centrų, smulkiojo verslo struktūrų turi tokias atsiskaitymo galimybes. Pradedant nuo batų taisyklos, parduotuvės, kirpyklos, kavinės.

Gyvendamas Juodaičiuose, mūsų rajono pakraštyje, turėsiu važiuoti į artimiausią bankomatą, kuris bus Kaune, Jurbarke ar Raseiniuose, kad išsiimčiau pinigus. Tada išsiimsiu visus pinigus kiek jų turiu“, – sako V. Šukys.

Planuoja įrengti papildomų 100 bankomatų

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) praėjusių metų trečiojo ketvirčio duomenimis, atsiskaitymų kortele už pirkinius apyvarta, lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2020-aisiais, išaugo 16 proc., verslo naudojamų mokėjimo skaitytuvų skaičius šalyje tuo pačiu metu išaugo 7 proc. iki beveik 67 tūkst. vienetų. Pasak LBA prezidentės Eivilės Čipkutės, tai rodo, kad Lietuvoje kasmet auga atsiskaitymų negrynaisiais pinigais populiarumas ir apyvarta.

Be to, planuojama, kad papildomi bankomatai iki kitų metų vidurio bus įrengti 100 šalies gyvenamųjų vietovių, kuriose bankomatų ar kitokių grynųjų pinigų išdavimo vietų šiuo metu nėra. Tad, įgyvendinus memorandumą, miestų ir miestelių, kuriuose yra pinigų išgryninimo vietų, skaičius išaugs dvigubai: nuo dabartinio 91 padidės iki 191.

Anot E. Čipkutės, grynųjų pinigų prieigos taškų plėtra sutelkta į vietoves, kuriose gyvena iki 4 tūkst. gyventojų. Įgyvendinus memorandumą, ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų grynųjų pinigų išgryninimo vieta (bankomatas ar kita bankomatui lygiavertė vieta) bus pasiekiama iki 10 km atstumu nuo gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos, arba 99 proc. gyventojų – iki 20 km atstumu.

Eivilė Čipkutė
Eivilė Čipkutė
© DELFI / Andrius Ufartas

Tiek nepakaks

Reaguodamas į bankomatų tinklo plėtrą regionuose Jurbarko verslininkų atstovas sako, kad kai kuriems rajono gyventojams vis tiek iki artimiausio bankomato teks nuvykti mažiausiai 10 kilometrų.

„Smalininkai nuo Jurbarko – nutolę 10 km, Viešvilė nuo Smalininkų irgi 10 km, o nuo Jurbarko – 20 km. Smalininkuose ir Viešvilėje tikrai niekas nestatys po bankomatą. Vadinasi, žmogus turės važiuoti iš vienos vietos į kitą arba Jurbarką, kad išsigrynintų pinigus. Tai – sąnaudos degalams, transportui. Niekas neskaičiuoja žmonių pinigų. Žmogus važiuos 20-50 km., mokės už degalus ir dar bankui, kad pasiimtų savo algą“, – pažymi V. Šukys.

Ką daryti, kai užblokuos sąskaitą?

Pašnekovas turi ir daugiau pastebėjimų dėl naujosios tvarkos.

„Ką mačiau iš žmonių atsiliepimų apie šią tvarką, jie klausia: „Kodėl turiu savo pinigus dabar būtinai nešti per banką? Ir kažkas turi priverstinai liepti atsidaryti banko sąskaitą, kurioje bus pinigai. Gal aš juos noriu laikyti kažkur kitur, tai – mano uždirbti pinigai.“ Manau, kad valstybė peržengia ribą, kišdamasi į darbuotojo ir darbdavio santykius, susijusius su atlyginimų išmokėjimu.

Kitas dalykas – žmonės nori disponuoti dalį savo pinigų grynaisiais, matome eiles prie bankomatų šalia parduotuvių. Žmonės išsiima grynųjų ir jais atsiskaito už prekes. Sunku pasakyti, kodėl: gal nepasitiki, bijo ar pan.

Kaip vaikui duoti kišenpinigių į mokyklą? Ar nuvažiuoti į turgų nusipirkti bulvių, lašinių? Visiems kortelių atsiskaitymo aparatūrų nepristatysime. Jį sudėtinga gauti ir jis nemažai kainuoja“, – komentuoja verslininkas.

Anot jo, problemų su algų išmokėjimu gali kilti ir tuomet, kai netikėtai bankas užblokuoja sąskaitą. Taip yra buvę ir pačiam verslininkui, prie Jurbarko turinčiam parduotuvę.

„Pats grynuosius inkasuoju į banką, nes kitą dieną reikia sumokėti darbuotojui. Ir, tarkime, iškyla problemų su VMI ar „Sodra“ ir užblokuoja mano sąskaitą. Mano atveju buvo blokuota sąskaita banke, nes kažkas bandė prisijungti. Kaip tada tokiu atveju daryt? Tai – perlenkta lazda“, – mano jis.

Vidas Šukys
Vidas Šukys
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Įžvelgia bankų protegavimą

Be kita ko, naują tvarką jis vadina ir bankų protegavimu, mat už suteiktas paslaugas sumokami ir mokesčiai.

„Iš banko imant pinigus ar juos pervedant, mes paliekame pinigų ir bankui. Kitaip tariant, priverstinai jį finansuojame. Žmonės klausia, kodėl jie privalo „maitinti“ banką. Žmogus yra priverstas finansuoti bankinę struktūrą. Bankai dar nuo šių metų didina paslaugų mokesčius. Turėtų susidomėti ir Konkurencijos taryba ar kitos institucijos, kurios stebi bankinę sferą“, – pažymi V. Šukys.

Pašnekovas mano, kad nurodymas nemokėti atlyginimo darbuotojams tol, kol jie nepateiks banko sąskaitos, yra prievartos mechanizmas: „Šiuo keliu einame prie prievartinio reguliavimo. Bet tai juk mano uždirbti pinigai, turiu turėti teisę pasirinkti kaip juos gauti.“

Maža to, kaip skelbė Valstybinė darbo inspekcija, antstoliams taps lengviau išieškoti skolas ir iš skolininkų. O tokių regionuose – nemažai.

„Jeigu žmogus turi skolų – tegul antstoliai dirba, jie gali areštuoti turtą. Kodėl būtinai per banką turi ieškoti skolų? Tai tada valstybė dirba ne žmonėms, o antstoliams ir bankams, kad būtų patogiau išieškoti skolų iš žmonių ir daugiau iš jų paimti“, – atkreipia dėmesį Jurbarko verslininkų atstovas.

Mano, kad atsiras daugiau sukčiavimo būdų

V. Šukys taip pat nemano, kad nauja atlyginimų mokėjimo tvarka netrukdo šešėliui toliau plisti arba netgi labiau išaugti – kas iki Naujųjų algą gaudavo legaliai grynaisiais, šiemet jau gali prašyti išmokėti nelegaliai.

„Šis dalykas užsiimti šešėliu visiškai netrukdo. Jei kažkas mokėjo vokeliuose, jie tikrai pavedimais nemokėjo algų. Ir toliau taip bus: 100 eurų į kišenę, 100 eurų į sąskaitą. Arba gali išaugti šešėlis. Atsiras naujų sukčiavimo būdų“, – sako jis.

„Valstybė grasina žmogui, Konstitucija jį turi ginti. Gali čia kilti Konstituciniame teisme klausimas, ar tai nepažeidžia žmogaus teisių, kaip gauti atlyginimą už darbą“, – priduria pašnekovas.

Regiono verslininkas apie algų mokėjimą pavedimu: kodėl žmonės privalo „maitinti“ bankus?
© DELFI / Karolina Pansevič

Mažeikiai problemų nemato

Tačiau ne visi regionų verslai mato problemų dėl naujos algų mokėjimo tvarkos. Štai Mažeikių verslininkų asociacijos direktorės Sandros Jarockytės-Aleksejevienės teigimu, Mažeikiuose jau seniai su darbuotojais atsiskaitoma tik pavedimais.

Mažeikiai dėl to nemato jokio streso ir neturi prieštaravimų. Turime 47 narius, jų klausėme, ar susidursite su problemomis. Gal yra keletas logistikos įmonių, bet jos reikalus sprendžia per kitą logistikos asociaciją. Tai ten yra tokių dalykų, kad jie turi atsiskaityti grynaisiais, pravažiuojant tam tikrus postus ir t. t.

Gal sunkiau tiems, kas dirba su individualia veikla, kas turguose stovi, močiutės – jų gaila, bet mūsų verslininkų tai neliečia, jokių paslėptų „juodų“ pinigų nėra“, – teigia ji.

Anot pašnekovės, rajono gyventojams galbūt teks privažiuoti prie bankomatų, norint išsigryninti algas, bet mieste esą jų pasiekiamumas pakankamas.

Kur galima išsigryninti pinigus?

LBA prezidentė atkreipia dėmesį, kad galimybė išsiimti iš sąskaitos grynųjų Lietuvoje šiuo metu užtikrinama keliais būdais: tai ir bankomatai, ir „Perlo“ terminalai, ir grynųjų išdavimas prekybos tinklų kasose. Šiuo metu šalyje veikia per 1000 bankomatų, daugiau kaip 2200 „Perlo“ terminalų, grynųjų pinigų išdavimo paslauga teikiama ir bankų partnerių „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Šilas“ bei kitų parduotuvių kasose bei „Narvesen“, „Lietuvos spaudos“ kioskuose, iš viso – apie 4000 taškų.

Kaip jau minėta, iki liepos 1 d. Lietuvoje bus įrengta 100 papildomų bankomatų. Tikslus naujųjų bankomatų vietų sąrašas bus paskelbtas tiekėjui – bendrovei „Worldline Lietuva“ – šiose vietovėse atlikus infrastruktūros plėtros galimybių vertinimą.

Naujų bankomatų vietų sąrašas bus publikuotas interneto svetainėje bankomatas.lt. Dabartinį Lietuvoje veikiančių bankomatų žemėlapį galite pamatyti čia.

Visų memorandumą pasirašiusių finansų rinkos dalyvių klientai iš visų naujų bankomatų galės išsigryninti pinigų tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir iš savo banko bankomatų. Bankomatai bus aiškiai pažymėti memorandume dalyvaujančių rinkos dalyvių logotipais.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(54 žmonės įvertino)
3.2778

Dalis litų taip ir nebus iškeisti į eurus – kalta ne vien nostalgija (9)

Lietuvai jau septynerius metus gyvenant su euru, šalies gyventojai dar neiškeitė 413 mln. litų...

Suskaičiavo, kiek emigrantų pinigų atplaukia į Lietuvą ir kiek išsiunčiame atgal (50)

Lietuvos bankas (LB) skelbia, kad per pirmus tris šių metų ketvirčius nerezidentų asmeniniai...

Įvertino siūlymus taikyti PVM lengvatas: galiausiai laimi ne vartotojas (35)

Penktadienį Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) su ekspertais surengė diskusiją apie...

SEB bankas: pernai finansinių sukčių padaryti nuostoliai išaugo iki 4 milijonų eurų (1)

Pernai finansinių sukčių padaryta žala SEB banko klientams buvo beveik dvigubai didesnė negu...

Regiono verslininkas apie algų mokėjimą pavedimu: kodėl žmonės privalo „maitinti“ bankus? atsiras naujų sukčiavimo būdų (103)

Nuo Naujųjų metų įsigaliojo prievolė – visi su darbo santykiais susiję mokėjimai turi būti...

Top naujienos

Medikų atstovė: nereikia galvoti, kad omikron yra švelnus virusas – jo pasekmės gali būti netikėtos

Seimui sprendžiant dėl privalomo medikų, socialines ir globos paslaugas teikiančių specialistų...

Rusija kelia sąlygas Vakarams: toliau jokių derybų (74)

Maskva antradienį atmetė naujas derybas dėl Ukrainos, kol Vakarai neatsakys į jos reikalavimus,...

Seimas nepritarė atlaisvinti alkoholio prekybą

Seimas antradienį atmetė valdančiųjų iniciatyvas liberalizuoti dabartinę alkoholio prekybos...

Liko vienas žingsnis: dalis darbuotojų turės skiepytis privalomai

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės...

NVSC: matome skaičius, kurie tikrai kelia pagrįstą susirūpinimą (31)

Aktyvių koronavirusinės infekcijos protrūkių žemėlapyje situacija per savaitę beveik nepatiko,...

Transliacija / Iš esmės. Kiek žalos gali padaryti Kinijos kerštas ir ar mus gins Europa? (1)

Dalis verslininkų nuogąstauja, kad Kinijos kerštas gali pridaryti rimtos ekonominės bėdos....

Plintant omikron atmainai Vilniuje keičiamos testavimo taisyklės: ką svarbu žinoti norintiems išsitirti? (1)

Lietuvoje sparčiai plintant koronaviruso omikron atmainai, stipriai išaugo testuotis...

LRT etikos kontrolierė priėmė sprendimą dėl Editos Mildažytės laidos su Beata Tiškevič: laidos vedėja išreiškė apgailestavimą (32)

Šių metų sausio 6-ąją portale lrt.lt pasirodžiusi Editos Mildažytės laida „Svečiuose pas...

Architektas įsigijo 28 kv. m būstą ir įsirengė jį pagal savo poreikius: gyvenimas dar niekada nebuvo toks lengvas (4)

Su aukštomis būstų kainomis ir ribota butų, ypač centrinėse zonose, pasiūla susiduria dauguma...

Kai Neringa prisipažįsta, ką dirba, visi nustemba: čia merginoms už savo vietą reikia pakovoti (1)

Elektros ir elektronikos inžinerijos kryptį nagrinėjanti mokslininkė ir lektorė Neringa...