aA
Ekonomistai teigia, kad darbo užmokesčio augimas kitais metais lėtės, tik nesutaria, kaip stipriai. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis sako, kad prognozės gali skirtis dėl nevienodo šešėlinės ekonomikos pokyčių vertinimo.
Raimondas Kuodis
Raimondas Kuodis
© DELFI / Karolina Pansevič

Rudens pradžioje paskelbtos ekonominės prognozės 2020 metams. Finansų ministerija pranešė, kad vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis turėtų sudaryti 7,4 proc.

Kiek mažiau tikisi Lietuvos bankas – 6,7 proc. SEB bankas prognozuoja 6,5 proc. augimą, o „Swedbank“ ir „Luminor“ skelbia apie 5 proc. lūkesčius.

Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet darbo užmokestis turėtų paaugti 8,3 proc., pernai fiksuotas 10 proc. augimas.

Majauskas: tai neatsakinga

Praėjusią savaitę į skirtingus finansų institucijų lūkesčius dėmesį atkreipė Seimo narys Mykolas Majauskas, išplatinęs pranešimą, kuriame teigia, jog valdančioji dauguma neatsispyrė pagundai pažiūrėti į gyvenimą pro rožinius akinius.

„Finansų ministerijos prognozės yra reikšmingai užkeltos lyginant su tuo, kas yra prognozuojama bankuose, kuriems tai eiliniai metai, tad jokios paskatos matyti pasaulį kitaip nėra“, – teigė konservatorius.

Jis dėstė, kad prognozių skirtumas reiškia maždaug 150 mln. eurų papildomų „orinių“ pajamų valstybės biudžete, kurios reikalingos įgyvendinti naujiems valdančiosios daugumos pažadams.

„Finansų ministras Vilius Šapoka yra akivaizdžiai spaudžiamas valdančiosios koalicijos rinkiminiais metais numatyti papildomas išlaidas ir todėl yra priverstas planuoti papildomas pajamas. Deja, pajamos tik pieštos, o išlaidos iš visų mokesčių mokėtojų kišenės bus grynos. Tai dar viena neatsakingos mokesčių reformos „milijardą milijonams“ pasekmė, kurios padarinius jausime dar ne vienus metus“, – teigė M. Majauskas.

Šapoka: pasitikiu komanda

Finansų ministras V. Šapoka kitą dieną Seimo posėdyje atsakė į M. Majausko teiginius.

„Pirma, aš pasitikiu Finansų ministerijos analitikų komanda, jie yra pripažinti kaip geriausi dešimtmečio prognozuotojai visoje Europos Sąjungoje.

Antra, mes naudojame pačius naujausius statistinius duomenis ir įkalkuliuojame visus tuos sprendimus, kurie jau yra priimti, kalbant apie tą patį viešąjį sektorių, tai ir kolektyvinės sutartys, tai ir sprendimai dėl minimalios mėnesinės algos didinimo, kitaip tariant, į viską yra atsižvelgta“, – sakė jis.

Vyksta sunkiai apčiuopiamas procesas

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus pastebėjo, kad skirtumas tarp centrinio banko ir Finansų ministerijos darbo užmokesčio augimo prognozių nėra didelis (0,7 proc. punkto).

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė komentavo, kad bendrai pastebimas augimo lėtėjimas.

„Tebesilaikome pozicijos, kad atlyginimų augimui erdvės atsiranda vis mažiau. Darbuotojams tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis siekia visų laikų aukštumas. Taip pat matome, kad užsienio aplinka yra gana neapibrėžta. Galimai atsiranda tam tikras spaudimas dėl geresnių demografinių tendencijų, t.y. augančios imigracijos“, – sakė jis.

Savo ruožtu R. Kuodis priminė, kad Lietuva turi seną šešėlinės ekonomikos problemą.

„Didžiąja dalimi tai atsispindi dideliu mišrių pajamų gabalu, kuris nelabai aišku, ką reiškia – ar kapitalo pajamas, ar darbo užmokestį. Pastebime, kad atlyginimų didėjimas tam tikra dalimi yra butaforinis, jei jis keičia mišrias pajamas. Vyksta reklasifikavimas iš kažko neskaidraus į kažką skaidraus. Vienas iš nesutarimų šaltinių gali būti tai“, – apie ministerijos ir centrinio banko prognozių skirtumą kalbėjo jis.

Ekonomistas sakė, kad prognozių sudarytojai gali skirtingai įvertinti šį sunkiai apčiuopiamą procesą, kuris akivaizdžiai vyksta, klausimas tik – kokiu mastu.

„Buvo tam tikrų politinių sprendimų apmokestinimo nuo minimalios algos, socialinių įmokų. Šie dalykai keičia sudėtį statistine prasme, bet funkcine prasme, kas buvo algomis, tas ir lieka algomis.

Todėl klausimas, kiek tos algos išties sudaro mūsų BVP. Apie tai galime spręsti iš vartojimo skaičių, kurie įspūdingi. Lenkiame Lenkiją ir Estiją, nors pagal pajamas atsiliekame. Tai paaiškinimas glūdi tame, kad vartojimą finansuojame iš sunkiai apčiuopiamų mišrių pajamų. Jos apima ir vokelius, ir kitas ūkinės veiklos formas“, – sakė R. Kuodis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(25 žmonės įvertino)
4.5200
Raminta Rakauskė | D+

Šešeri metai su euru: kas labiausiai pigo ir brango prognozuoja, kaip kainos keisis toliau

Nuo euro įvedimo Lietuvoje labiausiai didėjo paslaugų kainos , kurios bendrai kilo 24 proc.,...

Ištyrė, kaip per metus pasikeitė atlyginimai: pasisekė daliai profesijų, svarbus ir išsilavinimas (77)

Tyrimo duomenimis, kai kurių sričių specialistų atlyginimai pakilo net 50 procentų. CV Online...

Ekspertas pataria: kaip pirmąjį automobilį ar butą įsigyti kuo geresnėmis sąlygomis (6)

Lietuvoje daugiau kaip pusė pilnametystės sulaukusių jaunuolių įsigyja prekių išsimokėtinai....

Programuotojui liko tik du spėjimai – 220 mln. dolerių bitkoinais gali amžiams likti neiškeisti (74)

Kompiuterių programuotojas nebegali pasiekti savo skaitmeninės piniginės, kurioje yra maždaug 220...

Lietuvos bankas: kas ketvirtas gyventojas dėl pandemijos vengia mokėti grynaisiais pinigais (5)

Vienas iš keturių Lietuvos gyventojų dėl COVID-19 pandemijos dažniau moka negrynaisiais...

Top naujienos

Viskam pasiruošę. Ypatingos parengties pareigūnai, mokantys vairuoti kaip filmuose apie šnipus

Ties įvažiavimu į žiedą susidariusi spūstis palengva skiriasi pusiau. Pirmoje juostoje stovintys...

Raminta Rakauskė | D+

Šešeri metai su euru: kas labiausiai pigo ir brango prognozuoja, kaip kainos keisis toliau

Nuo euro įvedimo Lietuvoje labiausiai didėjo paslaugų kainos , kurios bendrai kilo 24 proc.,...

CSKA dominavimą pažabojęs Šaras prisipažino: rungtynių pradžia mane tikrai išgąsdino (14)

Eurolygos lyderius jų pačių tvirtovėje ant menčių paguldę „ Barcelona “ krepšininkai turi...

Schilleris įvardino akivaizdžią „Žalgirio“ nesėkmės priežastį, Jokubaitis baiminasi dėl COVID-19 (65)

Po pralaimėjimo Sankt Peterburge Kauno „Žalgirio“ strategas Martinas Schilleris tvirtino, kad...

Paspaus tikras žiemiškas šaltis: termometrai rodys 19-24 laipsnių šalčio (15)

Šeštadienį per Lietuvą slinks, šaltame ore susiformavęs, nedidelis ciklonas. Jis tiek naktį,...

Autostopu keliavusios merginos nužudymo byloje – šiurpus liudininko pasakojimas: girdėjosi kraują stingdantys riksmai (71)

1976 metų gegužės 9-oji – Motinos diena : jie laukė ir laukė... Šeimos namuose Australijos...

Fotografė įamžino moterų kūnus ir istorijas po gimdymo: liūdna, kad daugelis gėdijasi savo kūno po to, kai jis atliko didžiausią darbą (105)

Daugelis moterų sutiks, kad nėštumas ir gimdymas – vieni svarbiausių įvykių gyvenime. Atėjęs...

Antras antausis Rusijoje – „Žalgiriui“ per kietas ir „Zenit“ riešutas (462)

Dvigubą Eurolygos savaitę Kauno „Žalgiris“ (11-9) baigė dar viena nesėkme. Po pralaimėjimo...

Eurolygos lyderiams – Jasikevičiaus pamokos: „Barcelona“ pranoko CSKA Ulanovas sužaidė sezono rungtynes (82)

Svarbią pergalę Eurolygos lyderių mūšyje Maskvoje pasiekė „Barcelona“ (14/6), kurį antrą...

Kada karantino ribojimai keisis: rimtesnes atlaisvinimo priemones siūlo atidėti vasariui (427)

Koronaviruso statistiniai skaičiai lėtai, bet pozityvesni. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (...