aA
Ekonomistai teigia, kad darbo užmokesčio augimas kitais metais lėtės, tik nesutaria, kaip stipriai. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis sako, kad prognozės gali skirtis dėl nevienodo šešėlinės ekonomikos pokyčių vertinimo.
Raimondas Kuodis
© DELFI / Karolina Pansevič

Rudens pradžioje paskelbtos ekonominės prognozės 2020 metams. Finansų ministerija pranešė, kad vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis turėtų sudaryti 7,4 proc.

Kiek mažiau tikisi Lietuvos bankas – 6,7 proc. SEB bankas prognozuoja 6,5 proc. augimą, o „Swedbank“ ir „Luminor“ skelbia apie 5 proc. lūkesčius.

Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet darbo užmokestis turėtų paaugti 8,3 proc., pernai fiksuotas 10 proc. augimas.

Majauskas: tai neatsakinga

Praėjusią savaitę į skirtingus finansų institucijų lūkesčius dėmesį atkreipė Seimo narys Mykolas Majauskas, išplatinęs pranešimą, kuriame teigia, jog valdančioji dauguma neatsispyrė pagundai pažiūrėti į gyvenimą pro rožinius akinius.

„Finansų ministerijos prognozės yra reikšmingai užkeltos lyginant su tuo, kas yra prognozuojama bankuose, kuriems tai eiliniai metai, tad jokios paskatos matyti pasaulį kitaip nėra“, – teigė konservatorius.

Jis dėstė, kad prognozių skirtumas reiškia maždaug 150 mln. eurų papildomų „orinių“ pajamų valstybės biudžete, kurios reikalingos įgyvendinti naujiems valdančiosios daugumos pažadams.

„Finansų ministras Vilius Šapoka yra akivaizdžiai spaudžiamas valdančiosios koalicijos rinkiminiais metais numatyti papildomas išlaidas ir todėl yra priverstas planuoti papildomas pajamas. Deja, pajamos tik pieštos, o išlaidos iš visų mokesčių mokėtojų kišenės bus grynos. Tai dar viena neatsakingos mokesčių reformos „milijardą milijonams“ pasekmė, kurios padarinius jausime dar ne vienus metus“, – teigė M. Majauskas.

Šapoka: pasitikiu komanda

Finansų ministras V. Šapoka kitą dieną Seimo posėdyje atsakė į M. Majausko teiginius.

„Pirma, aš pasitikiu Finansų ministerijos analitikų komanda, jie yra pripažinti kaip geriausi dešimtmečio prognozuotojai visoje Europos Sąjungoje.

Antra, mes naudojame pačius naujausius statistinius duomenis ir įkalkuliuojame visus tuos sprendimus, kurie jau yra priimti, kalbant apie tą patį viešąjį sektorių, tai ir kolektyvinės sutartys, tai ir sprendimai dėl minimalios mėnesinės algos didinimo, kitaip tariant, į viską yra atsižvelgta“, – sakė jis.

Vyksta sunkiai apčiuopiamas procesas

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus pastebėjo, kad skirtumas tarp centrinio banko ir Finansų ministerijos darbo užmokesčio augimo prognozių nėra didelis (0,7 proc. punkto).

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė komentavo, kad bendrai pastebimas augimo lėtėjimas.

„Tebesilaikome pozicijos, kad atlyginimų augimui erdvės atsiranda vis mažiau. Darbuotojams tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis siekia visų laikų aukštumas. Taip pat matome, kad užsienio aplinka yra gana neapibrėžta. Galimai atsiranda tam tikras spaudimas dėl geresnių demografinių tendencijų, t.y. augančios imigracijos“, – sakė jis.

Savo ruožtu R. Kuodis priminė, kad Lietuva turi seną šešėlinės ekonomikos problemą.

„Didžiąja dalimi tai atsispindi dideliu mišrių pajamų gabalu, kuris nelabai aišku, ką reiškia – ar kapitalo pajamas, ar darbo užmokestį. Pastebime, kad atlyginimų didėjimas tam tikra dalimi yra butaforinis, jei jis keičia mišrias pajamas. Vyksta reklasifikavimas iš kažko neskaidraus į kažką skaidraus. Vienas iš nesutarimų šaltinių gali būti tai“, – apie ministerijos ir centrinio banko prognozių skirtumą kalbėjo jis.

Ekonomistas sakė, kad prognozių sudarytojai gali skirtingai įvertinti šį sunkiai apčiuopiamą procesą, kuris akivaizdžiai vyksta, klausimas tik – kokiu mastu.

„Buvo tam tikrų politinių sprendimų apmokestinimo nuo minimalios algos, socialinių įmokų. Šie dalykai keičia sudėtį statistine prasme, bet funkcine prasme, kas buvo algomis, tas ir lieka algomis.

Todėl klausimas, kiek tos algos išties sudaro mūsų BVP. Apie tai galime spręsti iš vartojimo skaičių, kurie įspūdingi. Lenkiame Lenkiją ir Estiją, nors pagal pajamas atsiliekame. Tai paaiškinimas glūdi tame, kad vartojimą finansuojame iš sunkiai apčiuopiamų mišrių pajamų. Jos apima ir vokelius, ir kitas ūkinės veiklos formas“, – sakė R. Kuodis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(25 žmonės įvertino)
4.5200

SEB bankas keliems šimtams klientų per klaidą nuskaitė pinigus (92)

Sekmadienį SEB bankas keliems šimtams klientų per klaidą nuskaitė pinigus, tačiau juos žada...

Kaip pinigus skolina vyrai: pasitikėjimą stato ant žodinio susitarimo (19)

Teisinių palaugų bei skolų išieškojimo bendrovės „Legal Balance“ užsakymu apklausus 400...

Mažos pensijos ir toliau bus lietuviška realybė: apie ateitį negalvoja tūkstančiai (332)

Lietuviai savo pensijai ruošiasi ir jai taupo mažiausiai iš visų Baltijos šalių, – tokias...

Prekybos centruose nyksta popierinės kainų etiketės – tai paveiks maisto kainas (225)

Prekybos tinkluose diegiamos elektroninės kainų etiketės didins maisto produktų kainas, –...

Bankams uždarant skyrius yra darančių kitaip – dalija korteles ir paskolas (52)

Bankams uždarinėjant skyrius regionuose, kredito unijos džiaugiasi didėjančiu klientų ratu....

Top naujienos

Prostitucijoje išnaudotų lietuvių istorijos sukrėtė net visko mačiusią pareigūnę iš Švedijos: viena jų tapo filmu (134)

Net praėjus daugiau nei dešimtmečiui prostitucijoje išnaudotų lietuvaičių istorijos yra...

Ilgiausia apgultis istorijoje: du dešimtmečius siaubo iškentę miestelėnai maro protrūkio laukė kaip išganymo (3)

Osmanų imperijos karo su Venecijos respublika metu Kandijos miestas (dabar – Heraklionas ,...

Aukštaitijos sostinė stoja? Darbdaviai jau skaičiuoja susitraukusius pelnus ir pereina į taupymo režimą (166)

Lietuvos ūkio variklis sukasi visu pajėgumu. Pastaraisiais metais augusi ekonomika išjudino ir...

Ekspertai: po Lenkijos rinkimų politikoje labiausiai tikėtinas tęstinumas (3)

Lenkijos valdančiajai dešiniųjų pažiūrų partijai „ Įstatymas ir teisingumas “...

Po skyrybų dramos – atviras Andriaus Šedžiaus interviu apie vaikus: apie tai vėliau teks papasakoti ir mažyliui (67)

Neseniai skyrybas išgyvenęs verslininkas Andrius Šedžius dabar visą savo dėmesį sakosi...

Sunkiai sergančios aktorės Anastasijos Zavorotniuk dukra pasidalijo jautria žinute (50)

Šeštadienį, spalio 12-ąją, sunkiai serganti aktorė Anastasija Zavorotniuk kartu suvyru Piotru...

Mirotičiaus šou laimėjo „Barcelonai“ trilerį prieš „Valencia“, Kulboka padėjo nugalėti „Baskonia“ (1)

Nikola Mirotičius surengė fenomenalų pasirodymą bei vienas ant savo pečių ištempė...

Metusi mokytojos darbą emigravo į Norvegiją: griauna stereotipus apie fabrikuose žuvį dorojančius tautiečius (163)

Pedagogės Laimutės Skiudulės vardą, be abejo, žino kone kiekviena Stavangerio ( Norvegija )...

Kokią klaidą lengva padaryti ruošiant avietes žiemai – profesionalo komentaras kaip avietes apsaugoti nuo šalnų (3)

Gediminas Cijūnaitis , gediminosodai.lt savininkas, dalinasi patirtimi, kaip elgtis su avietėmis,...

Ant bangos: Rapšys iškovojo dar vieną auksą Berlyne (49)

Įspūdingą formą šį sezoną demonstruojantis Danas Rapšys iškovojo dar vieną aukso medalį...