Technologijos neišvengiamai keičia pasaulinę darbo rinką ir šluote iš jos iššluos kai kurias profesijas.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pasaulinės tendencijos ir technologijų plėtra pakeis ir Lietuvos darbo žemėlapį, o tai gali lemti trumpesnę darbo savaitę, prognozuoja „Swedbank“ banko ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Stebint dabartinį technologinį progresą, kaip robotizacija ir skaitmenizacija paveikė daugelį sektorių, vėl girdimos ekonomistų ir inžinierių prognozės, kad darbuotojų daugelyje sektorių nereikės“, - interviu DELFI sakė jis.

Pašnekovas priminė, kad dar 1930 m. žinomas JAV ekonomistas Johnas Meinardas Keinsas prognozavo, kad maždaug po šimto metų arba maždaug 15 metų nuo dabar vidutinė darbo savaitė truks 15 valandų. Dabar Lietuvoje oficialiai reikia dirbti 40 valandų per savaitę.

Prieš du šimtus metus pirmoji revoliucijos banga darbuotojus iš žemės ūkio išstūmė į pramonę, dabar per pastarąją pusę amžiaus iš pramonės juos stūmė technologijos, trečioji darbo vietų nykimo banga laukia paslaugų sektoriaus.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Darbuotojų užimtumas pramonėje labai mažėja ir toliau mažės. Dabar prasideda trečioji revoliucijos banga, kai technologijos darbuotojus pakeičia ne tik pramonėje ar žemės ūkyje, bet ir paslaugų sektoriuje, nes tas funkcijas, kurias anksčiau atliko darbuotojai, pakeičia kompiuteriai“, - kalbėjo N. Mačiulis,

Pavyzdžiui, anot jo, finansinių paslaugų sektoriuje paskolas gali išduoti kompiuterinė programa, taip pat ateityje turėtų išnykti ir vairuotojai, nes patys save vairuojantys automobiliai prieš dešimtmetį atrodė fantastika, o dabar jie važinėja kai kuriose JAV valstijose.

„Dabar nebe technologiniai barjerai, bet teisiniai niuansai trukdo juos išleisti į gatves, nes neaišku, iš ko bus pareikalauta atsakomybės, jei įvyks avarija dėl automobilio kaltės“, - pabrėžė pašnekovas.

Dar 2013 m. dviejų Oksfordo universiteto inžinerijos katedros mokslininkų Carl Frey ir Michael Osborne atliktas tyrimas rodo, kad net 47 proc. visų JAV darbo vietų gali būti prarastos dėl kompiuterizacijos. Pavyzdžiui, jie prognozavo, kad po dešimtmečio nebereikės kelionių agentų, finansų apskaitos specialistų, ekonomistų.

„Didelė tikimybė, kad didelė jų dalis bus pakeisti kompiuterių ir programinės įrangos“, - sakė N. Mačiulis.

Minėtų mokslininkų nuomone, mažiausiai šių pokyčių pažeidžiami yra medicinos, informacinių technologijų, menų, teisinių paslaugų, švietimo ir pramogų verslo darbuotojai.

„Vienas iš jų kriterijų, lemiančių, kad darbo vieta negali būti pakeista technologijų yra nerutininiai darbai, kur kuriamos ir realizuojamos idėjos, nes bet koks rutininis darbas gali būti kompiuterizuotos. Žinoma, yra sričių, kur mes nenorėtume, kad mums paslaugas teiktų kompiuteris arba robotas, pavyzdžiui, padavėjas restorane. Turbūt galima būtų nesunkiai sukurti konvejerį, kuriuo nuo virtuvės iki stalelio atvažiuotų maistas, bet ar daug kas norėtų vakarieniauti tokioje aplinkoje?“, - kalbėjo N. Mačiulis.

Tūkstančiai, kuriems nėra darbo

N. Mačiulio nuomone, Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, darbo savaitė ateityje turėtų trumpėti, tačiau vienu svarbiausių iššūkių liks tūkstančiai bedarbių, kurių žinios nebus tinkamos to meto darbo rinkai.

„Jau dabar Lietuvoje natūralus nedarbo lygis yra 10 proc. Tai reiškia, kad dešimtadalis darbingo amžiaus sveikų žmonių negali įsidarbinti dėl to, kad jiems nėra sukuriama darbo vietų, nes jų turimos kompetencijos niekam nereikalingos. Įdomu, kaip į šį iššūkį reaguos tiek Lietuvos, tiek pasaulio politikai. Ar bus sukurtos dirbtinos darbo vietos, kad būtų išvengta socialinių neramumų ar bus priimtas kitas sprendimas? Pavyzdžiui, trumpinti darbo savaitę, kad tuose sektoriuose, kur vis dar trūksta darbo jėgos, ji būtų paimta iš bedarbių krepšelio. Žinoma, tai ne visiškai išsprendžia problemą, nes, natūralu, kad tie bedarbiai nebūtinai sukurs reikiamą pridėtinę vertę“, - sakė ekonomistas.

Todėl norint išlikti ateities darbo rinkoje dar svarbesnis taps švietimas ir perkvalifikavimo programos, nes darbuotojams mokytis reikės visą gyvenimą.

Pašnekovo nuomone, sveikatos ir sveikatingumo paslaugos ateityje turėtų tik plėstis. Jis atkreipia dėmesį, kad visuomenės senėja, o šalia Lietuvos yra turtinga Skandinavija, taigi galima būtų vilioti jos gyventojus pasinaudoti siūlomomis paslaugomis.

„Tai galėtų būti viena iš Lietuvos ilgalaikių strategijų, ne pozicionuoti save ne kaip pramoninę valstybę, bandančią konkuruoti su Kinijos ar Pietryčių Azijos rinkomis, bet teikti sveikatingumo paslaugas čia išnaudojant geografinius privalumus“, - sakė N. Mačiulis.

Naujosios kartos darbuotojai bus kitokie

Herve Liboureau
Herve Liboureau
© DELFI / Kiril Čachovskij

Baltijos investuotojų forumo surengtoje diskusijoje dalyvavęs IT bendrovės „Telco Industry & Mobility EMEA“ vyresnysis viceprezidentas Hervé Liboureau sakė, kad apie 2030 m. darbo rinkoje dominuos tūkstantmečio karta vadinamieji darbuotojai, kurie gimė tada, kai visos technologijos jau buvo aktyviai naudojamos.

„Mes turime šiandien jiems suteikti priemones, su kuriomis jie yra gimę: Facebooku, išmaniaisiais telefonais. Jie negali sėdėti prie stalo ir dirbti su kompiuteriais kaip mūsų karta dirbo“, - kalbėdamas auditorijai pabrėžė jis.

Pranešėjo pateiktomis prognozėmis, 75 proc. darbuotojų 2020-2030 m. bus iš tūkstantmečio kartos, kuri tikėsis ne prastesnės informacinių technologijų kokybės, kuri yra dabar.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Apvogtas „Revolut“ klientas pasijuto lyg pagalbos šauktųsi tyruose (78)

Finansinių technologijų startuolio „ Revolut “ elgesys vienam jo į bėdą patekusiam klientui...

Ragina kalėdinėmis dovanomis rūpintis jau dabar (12)

Paštininkai ir kurjeriai sako, kad mėgstantiems šventines dovanas pirkti internetu, tuo reikėtų...

Kas yra kredito istorija ir kaip gauti geresnes skolinimosi sąlygas (12)

Eidami į darbo pokalbį, nešatės gyvenimo aprašymą, o keliaudami, pavyzdžiui, į banką...

Šių metų centrinės valdžios sektoriaus perteklius - beveik pusė milijardo eurų (12)

Šių metų pirmųjų devynių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 434,6 mln....

Užgrobtų pinigų neatgaunanti banko klientė: koks pensininkas jau būtų badu miręs (164)

Nežinia kieno ištuštinta sąskaita ir jokios empatijos iš banko – į tokią situaciją pasakoja...

Top naujienos

Išvarytieji? Emigrantas 10 metų skynė agurkus, bet savo pasiekė (24)

Prisistatydamas Virgilijus Šauklys net susinepatogina – jau seniai pats savęs šiuo vardu...

Ekonomistas pasiūlė idėją, leisiančią pakelti vidutinį atlyginimą iki 1440 eurų ir susigrąžinti emigrantus (92)

Idėjos Lietuvai, leisiančios iki 2042 metų susigrąžinti daugiau nei pusę milijono tėvynainių...

Orai: šaltesnės permainos jau pakeliui

Savaitgalį šiluma trauksis iš šalies, pūs nemalonus vėjas , numatomi drėgni orai – vis...

„Patys kalti?“ Viena žiopla klaida – ir antstoliai persekioja visą gyvenimą (245)

Lietuvoje reikalų su antstoliais turi kas 10-as gyventojas. Šalies gyventojai ir įmonės iš viso...

Dukters neteko socialinę darbuotoją pavadinusi „žiurke“ (248)

Į redakciją užėjusi sudėtingo likimo jauna moteris guodėsi, kad jos penkiametę dukrą Palangos...

Svarbiausiu metu Kalniečio vedamas „Emporio Armani“ patiesė vokiečius, iš dugno atsispyrė „Barcelona“ gynėjo nesustabdė ir pasruvęs kraujas (2)

Tris su pusę kelinio sunkiai taškus rinkęs Milano „Emporio Armani“ klubas namuose 71:62...

Gyvai / NBA čempionato rungtynės: „Oklahoma City Thunder“ - „San Antonio Spurs“

NBA čempionato rungtynės: „Oklahoma City Thunder“ - „San Antonio Spurs“.

Dmitrijus Trockis: šiuolaikinis žmonių gyvenimas baugus lyg zombių (63)

Rytų filosofijos mokyklose dažnas postulatas apie tai, kad laimės pagrindas – disciplina ....

Lietuva JAV minima dėl Klaipėdos SGD laivo (117)

Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Rolandas Kriščiūnas sako, kad ryšys tarp Europos...

Porų santykiai, kai trūksta sekso (17)

Sunku kalbėtis apie sekso trūkumą, nes paprasčiausiai bijoma išgirsti, kad esi negeidžiamas.