aA
Seime prabilus apie siekius drausti soduose vykdyti komercinę veiklą sukėlė žmonių pasipiktinimą. Didžiausios Lietuvoje Dituvos sodų bendrijos gyventojai negaili kritikos politikams, kad jie savo draudimais siekia žmones suginti į miestus, o sodų gyventojus nori grąžinti į akmens amžių.
© DELFI / Rita Gečiūnaitė

Negailėjo kritikos

„Čia mes visi mokame mokesčius kaip sodų bendrijos nariai. Sodų bendrija ėmė plėstis ir pritraukė daugiau žmonių, kai prieš dešimtmetį ėmė kurtis parduotuvės, ambulatorija, turime vaikų darželį ir mokyklą, biblioteką. Jaunos šeimos čia ieško būsto, jei ne pirkti, tai bent nuomotis, nes čia gali užsiauginti daržovių, o vaikai gali žaisti kieme, ne ant asfalto. Jie dirba, bendrijos nariai rūpinasi vieni kitais. Su savo draudimais Seimo nariai visai pamišo. Norėčiau pažiūrėti į akis tam, kas tokią nesąmonę sugalvojo“, – atvirauja viena Dituvos gyventoja ir pasakoja, kad būtent sodų bendrijai patogumu apsipirkti ir vietoje kurti verslą kaip tik pritraukė dar daugiau gyventojų.

„Nesuprantu, kam Seimo narės pataikauja su tokiais įstatymų projektais? Kuo jiems kliūva žmonės, kurie negali įpirkti buto mieste ir kuriasi soduose. Juk čia verda gyvenimas, patogu, kad duonos kepaliuko ar užsimanius tiesiog ko nors skanaus nereikia važiuoti keliasdešimt kilometrų iki parduotuvės. Dituvos soduose turime prekybos centrą, tad viskas vietoje, patogu. Atėmus iš sodo gyventojų parduotuves ir galimybę kurti verslą čia pat vietoje, žmonės būtų nublokšti į akmens amžių, – kalbėjo apie draudimų idėją išgirdęs vyras. – Nebent po tuo įstatymu dar kažkas slypi, tik viešai politikai nepasako, kieno interesus bando tenkinti“.

„Negi dar per mažai žmonių emigravo? Savo draudimais jie veja žmones iš šalies, neleidžia čia kurti savo namų, – piktinosi garbaus amžiaus moteris ir prisipažino, kad į užsienį emigravęs sūnus dirbdamas Lietuvoje niekaip negalėjo įsikurti taip, kad ramiai augintų vaikus ir negalvotų, kaip išmaitinti šeimą. – Dabar į sodus kaip tik keliasi jaunos šeimos, perka čia namelius, žemės, kad galėtų patys augintis daržoves. Mieste ir brangesni būstai, ir savo daržo nėra kur sodinti. Jei atims valdžia tokią galimybę iš žmonių, jaunimas ir toliau bėgs iš Lietuvos. Ar mažai dar draudimų? Sūnui užsienyje net primoka valdžia, kad tik galėtų išgyventi, o čia atima ir draudžia viską, kas suteikia galimybę ramiai gyventi“.

Bendruomenėje – sukilimo nuotaikos

Dituvos sodininkų bendrijos pirmininkas Tadas Vaitkus sako, kad po Rimantės Šalaševičiūtės viešų pasisakymų, neva tokiais įstatymais norima ginti garbaus amžiaus sodininkų interesus, tenka raminti tokias aistras, kokių dar nėra buvę.

„Mūsų bendruomenė visa sukilusi, bandome žmonės raminti ir siųsime raštą toms penkioms Seimo narėms, kad persigalvotų. Jos gal nebuvo iki galo įsigilinusios į tą klausimą, nes yra ne tik tokių sodų bendrijų, kuriose gyvena Seimo narės, kur po 400 bendrijos narių. Yra tokių bendrijų, kur 6,5 tūkstančio narių - kaip Dituva. Pas mus yra 60 veikiančių juridinių vienetų. Didžioji dalis šių juridinių vienetų yra aptarnaujantys mūsų gyventojus ir sodininkus. Iš 6,5 tūkstančio sklypų apie 2 tūkstančiai gyventojų yra deklaravę gyvenamąją vietą ir tai tik 15 procentų visų sodo bendrijos narių. Grubiai pas mus apie 80 procentų sodininkų ir apie 20 procentų gyventojų. Seimo narės sako, kad turėtų būti arba tik gyventojai, arba tik sodų bendrijos. Mūsų atveju, kuriuos dabar reikėtų išvaryti?“, – nušvietė situaciją T. Vaitkus.

Bendrijoje įsikūrę verslininkai, anot T. Vaitkaus – didžiulę pagalba tiek gyventojams, tiek šiltuoju metų laiku čia poilsiaujantiems sodininkams. Čia yra šešios sulčių spaudyklos, yra kepyklėlė, kur žmonės mielai užsuka pasimėgauti šviežiais, dar šiltais kepiniais. Vaikų darželis įkurtas net ne privatininkų, o valstybinis. Taip „Rimi“ prekybos centras ir net autoservisas.

Be to, anot T. Vaitkaus, bendrija tikrai vieninga ir gausi – viso yra 6400 narių. Į narystę neįstojo tik 29 asmenys.

„Tai kaip tą įstatymą reikėtų vykdyti? Aš net neįsivaizduoju. Grįžtume į 2000-uosius, kai pas mus niekas neveikė, buvo gūdu, tamsu, jokio apšvietimo, gatvės nebuvo sutvarkytos. Dabar pas mus viskas tikrai puiku. Netgi su verslininkais kartu sprendžiame, ką mums daryti kitais metais – ar kelius tvarkyti, ar surengti bendruomenės šventę, ar jie palaikys mūsų turimą futbolo komandą, kurioje žaidžia vietiniai vaikai. Juk suprantate, kad pataisa – tai visiškas absurdas“, – sako T. Vaitkus.

Anot Dituvos sodų bendrijos pirmininko, tokiomis pat nuotaikos gyvena ir kitos sodų bendrijos, su kuriomis jis palaiko ryšį. Visas Klaipėdos regionas vykdo bendrijų pirmininkų susitikimus, tad T. Vaitkus neslepia, kad nė iš vieno neišgirdo, kad Seime sklando gera mintis apie komercinės veiklos draudimą.

„Kaip tik vakar bendravome su Vaitelių sodų bendrija, kuri yra antra pagal dydį Lietuvoje. Jie turi 2800 narių. Ten situacija panaši – lygiai taip pat jie bendrauja su verslininkais, kurie remia bendruomenę. Kaip tik vakar klausiausi Seimo narės interviu DELFI TV, esą, įstatymo pataisą norima priimti, kad būtų sodininkams ramiau, kaip supratau. Bet esmė ta, kad visomis paslaugomis juk naudojasi ir sodininkai, net tik gyventojai. Net biblioteka, kuri pas mus veikia, vasaros metu sulaukia apie 3 tūkstančių lankytojų. Esame tikrai sutrikę, tikimės, kad Seimo narės susiprotės“, – sako T. Vaitkus.

Anot T. Vaitkaus, panašu, kad pataisų siūlytojos pamiršto itin svarbią detalę – sodų bendrijos nėra finansuojamos valstybės, jos išsilaiko iš bendrijos narių mokesčių. Tad būtent bendrijos draugystė su verslu labai svarbi – kitu atveju nebūtų nei tvarkomi vietos keliukai, nei būtų įmanoma įrengti sporto aikštynus vaikams, ar kitaip kelti gerovę.

Be to, anot T. Vaitkaus, draudimais Seimo narės pasieks tik vieną: atsiras dar daugiau nelegalių prekybos ir verslo taškų, nes žmonės kaip reikėjo, taip ir reikės maisto bei paslaugų, kurių nereikia ieškoti už 20-ties ir daugiau kilometrų.

Yra ir gerų pasiūlymų

Tiesa, vyras ne tik kritikuoja Seime imtas svarstyti pataisas. Jis sako, kad jei iš to viso pataisų siūlomo raštų būtų pašalintos absurdiškos idėjos, keli pasiūlymai išties verti dėmesio.

„Yra ir gerų siūlymų, nesuprantu tik, kas atsitiko su ta ūkine komercine veikla, kuo ji užkliuvo? Iš gerų pataisų yra ta, kad visi soduose dirbantys ir gyvenantys žmonės taptų jos nariais. Nors čia taip pat yra niuansų, nes jei pirmininkas ir bendrija tikrai dirba, žmonės noriai tampa nariais. Mano žiniomis, narių skaičius mažėja tuomet, kai bendrija yra į apleidimo pusę. Bet šiaip ne narys visgi turėtų mokėti tam tikrus mokesčius, turėtų atsiskaityti už infrastruktūrą, už kitus patogumus, kuriuos sukūrė bendruomenė. Ne narys gaunasi toks gudrus – sodą nusiperka, naudojasi viskuo, kuo pasirūpino nariai, tačiau už nieką nemoka mokesčių. Tai vat jiems tikrai reikėtų kažkokių įpareigojimų. Juk kai įsigyji butą, jei name yra bendrija – automatiškai turi bendrauti ir bendrijos veikloje, – dėsto T. Vaitkus. – Taip pat tikrai gera mintis paprastinti balsavimą. Jis perteklinis, kai negali dalyvauti vienas narys, jis gali siųsti kaimyną, tačiau tuomet reikalingas notaro patvirtinimas. To tikrai nereikia, jei bendrija vieninga“.

T. Vaitkus sako, kad tai ne tik jų sodo bendrijos reikalai, net mažiausios bendrijos Klaipėdos rajone turi bent jau vieną juridinį vienetą – parduotuvę, sulčių spaudyklą ar kitą nedidelę veiklą, kuri išties padeda žmonėms.

Kaip dar vieną neapgalvotą siūlymą T. Vaitkus įvardija susirinkimų sprendimus dėl bet kokios veiklos sprendimo.

„Susirinkimas vyksta kartą per metus, gegužės mėnesį. R. Šalaševičiūtė įvardijo, kad dėl komercinės veiklos dar galėtų spręsti bendrija susirinkimo metu. Bet jei pas mane ateis žmogus birželio mėnesį ir norės atidaryti kebabinę, aš jam turėsiu sakyt, kad, brolau, palauk vienuolika mėnesių? Galbūt tą galėtų spręsti valdyba, jei jau Seimo narėms taip jau norisi įvesti kažkokius draudimus. Nors aplamai, tas pasiūlymas neturėtų būtų išvis Seimui teikiamas, nes kažkoks absurdas“, – sako T. Vaitkus.

Sodų bendrijoje įkurto „Rimi“ prekybos centro atstovai sako, kad jie ne tik ateina su savo verslu. Taip pat statant parduotuves įsipareigoja prisidėti prie sodų bendrijos aplinkos ir infrastruktūros.

„Sodų bendrijos jau senokai yra tapusios gyvenamųjų namų kvartalais, o ne daržovių augintojais, ir tai atsitiko dar prieš pradedant jose statyti prekybos centrus. Neretai mes patys sulaukiame sodų bendrijų atstovų kvietimų plėtoti prekybos centrus pas juos, – paaiškina „Rimi“ atstovė Giedrė Buivydienė. – Mūsų patirtis rodo, kad sodų gyventojai, sodų bendrijų atstovai labai palankiai vertina, kai kaimynystėje įsikuria prekybos centras, nes yra sutvarkoma aplinka, infrastruktūra, įrengiamos tvarkingos automobilių statymo aikštelės, vaikų žaidimo aikštelės. Mažose pavienėse sodų parduotuvėlėse asortimentas yra gana kuklus, o kainos neretai būna didesnės, todėl žinia apie naują prekybos centrą paprastai būna sutinkama labai palankiai“.

G. Buivydienė sako, kad tuose pačiuose Dituvos soduose prekybos centras iš karto tapo sodų bendrijos traukos centru, o iš vietos jau sulaukė prašymų parduotuvę toliau plėsti, didinti šalia teikiamų paslaugų skaičių – gyventojai pageidauja, kad šalia parduotuvės atsirastų viešojo maitinimo įstaiga, grožio salonas, prekių gyvūnams parduotuvė ir panašios paslaugos.

Anot bendrijos pirmininko, verslui pritraukti bendrijos kaip tik net nerenka nuomos mokesčių, kad verslininkai įsitvirtintų, o tada jie jau padeda bendruomenei. Tad draudimas verslui kurtis soduose, tik sužlugdys galutinai mažas bendrijas. Valstybės paramos nėra, narių nedaug, tad vargu ar pati bendrija iš kelių narių mokesčių sugebės tvarkyti kelius, vargu ar galės įrengti net paprastą pėsčiųjų taką.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gruževskis: 1000 eurų į rankas – būtinos pajamos lietuviui (313)

Tikras paradoksas – lietuviai ypač nepatenkinti savo darbo užmokesčiu, tačiau darbo keisti dėl...

Vienur – aukso amžius, kitur – padėtis be išeities (46)

Augant Lietuvos ekonomikai, didėjant darbo užmokesčiui ir paslaugų kainoms, regionai – vis dar...

Klaipėdoje kitąmet brangs šaltas vanduo (3)

Klaipėdos daugiabučių gyventojams nuo kitų metų 4 proc. brangs šaltas vanduo.

Vyriausybė tvirtins minimalios algos dydį kitiems metams papildyta (10)

Vyriausybė antradienio neeiliniame posėdyje tvirtins didesnį minimalų mėnesinį atlyginimą...

Kada finansiškai lengviau – gyvenant šeimoje ar vienam? (67)

Statistikos duomenimis, po vieną gyvenančių asmenų skaičius Lietuvoje nuo 2011-ųjų metų...

Top naujienos

Atšventė: po dotacijos patvirtinimo LSDDP užpirko 19 butelių vyno (24)

Ketvirtadienį Seimui priėmus nutarimą, kuriuo iš valstybės biudžeto Lietuvos socialdemokratų...

Atlygis už neryžtingumą: ką Putinui davė „neveiksmingos“ sankcijos (98)

Nepaisant to, kad iš esmės kiekvieną savaitę galima išgirsti apie naujas sankcijas Rusijai arba...

Liberalų krizė apima visą Lietuvą: Pagėgiuose spaudžiama ranka Komskiui, Klaipėdoje bręsta skilimas (43)

Liberalų sąjūdžio Pagėgių skyrius subyrėjo – didžioji dauguma nusprendė trauktis iš...

Putino sargybinis išgirdo tokį atsaką, kad maža nepasirodė (22)

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas priėmė Rusijos nacionalinės gvardijos vado, dar...

Įspėjimas pirkėjams: apžiūrėkite įsigytus vaisius, nes juose gali būti adatų (96)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įspėja vartotojus būti budrius – šalies...

Parodė, kas nutinka, jei automobilio oro pagalvė išsiskleidžia per vėlai

Automobilio saugos pagalvės pastaruoju metu ypač aktuali tema Lietuvoje. Kai teisėsaugos...

Pravieniškėse veikusio nusikalstamo susivienijimo byla nebus grąžinta prokuratūrai (8)

Vilniaus apygardos teismas penktadienį paskelbė, kad negrąžina prokuratūrai bylos dėl...

Kitą sekmadienį vėl suksime laikrodžius (117)

Kitą sekmadienį, spalio 28 dieną, 4 valandą nakties persuksime laikrodžius viena valanda atgal ir...

Menas viešosiose erdvėse tampa konfliktų priežastimi: ar jo išvis reikia? Iš MO muziejaus atidarymo (3)

Menas, rodomas viešosiose erdvėse, pasiekia platesnę auditoriją nei rodomas muziejuje, bet jis...

Su Gražuliu pas notarę dėl vaiko išlaikymo susitikusi Birutė neatsistebi: vaizdelis buvo kaip iš „TV pagalbos“ (208)

Skandalą dėl savo nesantuokinio ir iš pradžių slėpto vaikelio Lietuvoje sukėlęs politikas...