Kaip rodo oficialioji statistika, pernai vartojimo išlaidos vienam gyventojui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo atitinkamai 757, 697 ir 774 eurai per mėnesį. Tuo tarpu vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius 554, 575 ir 827 eurai, o vidutinė senatvės pensija – atitinkamai 241, 286 ir 350 eurų.
„Nordea“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipia dėmesį, kad mūsų šalyje kur kas mažesnė bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis atitenka darbuotojams. Jei ji būtų kaip Estijoje, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių butų didesnis 115 eurų, o jei kaip Latvijoje – 45 eurais.
„Priežasčių, kodėl Lietuvoje mažesnė BVP pyrago dalis atitenka darbuotojams yra daug: šešėlinė ekonomika, nelegalus darbas, kai kuriuose ūkio sektoriuose (pvz., statybose) plačiai paplitusios kitos darbo santykių formos. Taip pat skirtinga ekonomikos struktūra: pvz., Lietuvoje santykinai daugiau sunkiosios pramonės. Jai reikia didelių investicijų, kurios „atima“ dalį BVP pyrago iš darbuotojų“, – aiškina ekonomistas.
„Danske Bank“ Baltijos šalių analitiko Roko Grajausko vertinimu svarbiausia priežastis, kodėl taip skiriasi oficialus uždarbis ir išlaidos vartojimui, yra neapskaityta ekonomika, kuri mūsų šalyje gerokai didesnė nei Estijoje.
„Realus atlyginimas nuo oficialaus Lietuvoje skiriasi mažiausiai 15–20 proc. Be to, ir dirbančiųjų yra gerokai daugiau negu rodo oficialūs duomenys. Vadinasi, vien iš darbo santykių lietuviai uždirba 3–4 mlrd. eurų daugiau nei skelbiama, o tai vienam gyventojui jau prideda po beveik 100 eurų papildomų pajamų per mėnesį“, – skaičiuoja analitikas.
Jo teigimu, oficiali statistika taip pat rodo, jog lietuviai daugiau pajamų gauna iš turto, tai yra dividendais už akcijas, nuomodami nekilnojamąjį turtą ir pan. Šios pajamos nelaikomos darbo užmokesčiu ir į statistiką nepatenka.
„Galų gale nereikėtų nuvertinti ir taupymo įtakos. Estai kas mėnesį taupymui atsideda apie 8-9 proc. gautų pajamų arba apie 60 eurų, pas mus šis rodiklis vos viršija nulį. Taigi, Estijoje per metus gyventojai sutaupo beveik 1 mlrd. eurų, tuo tarpu mes išleidžiame beveik viską, ką uždirbame“, – sako R. Grajauskas.
SEB šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, vienas iš keistos padėties paaiškinimų galėtų būti tai, kad vidutinis darbo užmokestis nepakankamai atspindi namų ūkių pajamų skirtumus šalyse.
„Galime lyginti vidutinį darbo užmokestį, vidutinę senatvės pensiją, tačiau dėl kitų pajamų nebe taip aišku – galbūt jos Lietuvoje sudaro didesnę namų ūkių pajamų dalį“, – sako ekspertė.
Pavyzdžiui, žinome, kad, palyginti su Estija, emigravo didesnė Lietuvos gyventojų dalis – galbūt emigrantų siunčiami pinigai (ne tik per bankų sistemą) sudaro didesnę šalies gyventojų pajamų dalį; galbūt daugiau pajamų lietuviai gauna šešėlyje.
DELFI kalbinti ekonomistai sutarė, kad didelę reikšmę turi ir emigrantų namo siunčiami pinigai. Esą vien pernai į Lietuvą buvo persiųsta 1,5 mlrd. eurų, kai tuo tarpu Estijoje perlaidos sudarė tik 100 mln. eurų.
