aA
Keistas paradoksas: uždirbame pastebimai mažiau nei latviai ir estai, tačiau pinigų parduotuvėse išleidžiame daugiau ar beveik tiek pat. Ekonomistai įsitikinę, kad to priežastis – šešėlinė ekonomika, nelegalus darbas, galiausiai emigrantų siunčiamos lėšos.
Pinigų turime daugiau nei mums atrodo
© DELFI / Karolina Pansevič

Kaip rodo oficialioji statistika, pernai vartojimo išlaidos vienam gyventojui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo atitinkamai 757, 697 ir 774 eurai per mėnesį. Tuo tarpu vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius 554, 575 ir 827 eurai, o vidutinė senatvės pensija – atitinkamai 241, 286 ir 350 eurų.

Nordea“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipia dėmesį, kad mūsų šalyje kur kas mažesnė bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis atitenka darbuotojams. Jei ji būtų kaip Estijoje, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių butų didesnis 115 eurų, o jei kaip Latvijoje – 45 eurais.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Tomas Vinickas

„Priežasčių, kodėl Lietuvoje mažesnė BVP pyrago dalis atitenka darbuotojams yra daug: šešėlinė ekonomika, nelegalus darbas, kai kuriuose ūkio sektoriuose (pvz., statybose) plačiai paplitusios kitos darbo santykių formos. Taip pat skirtinga ekonomikos struktūra: pvz., Lietuvoje santykinai daugiau sunkiosios pramonės. Jai reikia didelių investicijų, kurios „atima“ dalį BVP pyrago iš darbuotojų“, – aiškina ekonomistas.

Danske Bank“ Baltijos šalių analitiko Roko Grajausko vertinimu svarbiausia priežastis, kodėl taip skiriasi oficialus uždarbis ir išlaidos vartojimui, yra neapskaityta ekonomika, kuri mūsų šalyje gerokai didesnė nei Estijoje.

„Realus atlyginimas nuo oficialaus Lietuvoje skiriasi mažiausiai 15–20 proc. Be to, ir dirbančiųjų yra gerokai daugiau negu rodo oficialūs duomenys. Vadinasi, vien iš darbo santykių lietuviai uždirba 3–4 mlrd. eurų daugiau nei skelbiama, o tai vienam gyventojui jau prideda po beveik 100 eurų papildomų pajamų per mėnesį“, – skaičiuoja analitikas.

Rokas Grajauskas
Rokas Grajauskas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Jo teigimu, oficiali statistika taip pat rodo, jog lietuviai daugiau pajamų gauna iš turto, tai yra dividendais už akcijas, nuomodami nekilnojamąjį turtą ir pan. Šios pajamos nelaikomos darbo užmokesčiu ir į statistiką nepatenka.

„Galų gale nereikėtų nuvertinti ir taupymo įtakos. Estai kas mėnesį taupymui atsideda apie 8-9 proc. gautų pajamų arba apie 60 eurų, pas mus šis rodiklis vos viršija nulį. Taigi, Estijoje per metus gyventojai sutaupo beveik 1 mlrd. eurų, tuo tarpu mes išleidžiame beveik viską, ką uždirbame“, – sako R. Grajauskas.

SEB šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, vienas iš keistos padėties paaiškinimų galėtų būti tai, kad vidutinis darbo užmokestis nepakankamai atspindi namų ūkių pajamų skirtumus šalyse.

„Galime lyginti vidutinį darbo užmokestį, vidutinę senatvės pensiją, tačiau dėl kitų pajamų nebe taip aišku – galbūt jos Lietuvoje sudaro didesnę namų ūkių pajamų dalį“, – sako ekspertė.

Pavyzdžiui, žinome, kad, palyginti su Estija, emigravo didesnė Lietuvos gyventojų dalis – galbūt emigrantų siunčiami pinigai (ne tik per bankų sistemą) sudaro didesnę šalies gyventojų pajamų dalį; galbūt daugiau pajamų lietuviai gauna šešėlyje.

DELFI kalbinti ekonomistai sutarė, kad didelę reikšmę turi ir emigrantų namo siunčiami pinigai. Esą vien pernai į Lietuvą buvo persiųsta 1,5 mlrd. eurų, kai tuo tarpu Estijoje perlaidos sudarė tik 100 mln. eurų.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Bankrutuoja pensijų fondo įmonė arba įvyksta pardavimas – kas nutinka su gyventojų pinigais?

Pensijų fondo bankrotas neįmanomas, tačiau gali bankrutuoti pensijų fondo valdymo įmonė....

Kuodis apie pensijų kaupimą: 20 metų buvo pakankamas laikas praregėti (3)

Antros pakopos pensijų fondams pernai išgyvenus nuosmukį, o dešimtims tūkstančių gyventojų...

Verslas PliusAistė Žebrauskienė

Kiek emigrantų pinigų pasiekia Lietuvą ir kiek iškeliauja iš jos: smarkiai išaugo pervedimų dalis į dvi šalis (1)

Per praėjusių metų tris ketvirčius užsienyje gyvenantys lietuviai į Lietuvą pervedė panašiai...

Prekė – ta pati, bet kaina skiriasi: kodėl lietuviški produktai užsienyje pigesni?

Ekspertai pastebi, kad tie patys lietuviški produktai užsienyje – daug pigesni, skelbia LNK...

Telefoną kitam asmeniui pirkusi moteris pasijuto apgauta: įtraukė paslaugą, kuria nė nesinaudojo (3)

Telefoną pirko kitam žmogui, tačiau susidūrė su mokestiniais įsipareigojimais, kurių visai...

Top naujienos

Nori, kad kaupimas II pakopos pensijų fonduose būtų išrautas su šaknimis: konservatoriai suka uodegą (12)

Viskas apsivertė aukštyn kojomis: tie, kurie siūlė pensijų kaupimo II pakopos fonduose pertvarką...

Kylant palūkanų normoms – gyventojams siūlo gelbėjimosi ratą: būtų galima skolintis „iš savęs“ (1)

Palūkanų normoms kylant į aukštumas, socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlo Lietuvoje...

Ukrainos gynėjai apie Rusijos karių pasirinktą kelią: jie susitelkė į dvi taktikas

Į savaitgalį įvykusius sprogimus Irane sureagavo ir Ukrainos valdžia. Ginklus Rusijai tiekiantis...

Karas Ukrainoje. Žiniasklaida: išsigandę Vakarai keičia taktiką dėl Ukrainos  Rusijos raketa pataikė į gyvenamąjį namą Charkivo centre (1)

Vėlavimas aprūpinti Ukrainą daugkartinio paleidimo raketų sistemomis, oro gynyba ir tankais...

BBC: JK ministras prieš pat karą Maskvoje išgirdo bauginančius žodžius Johnsonas: Putinas grasino paleisti į mane raketą

BBC Rusijos tarnyba skelbia sužinojusi daugiau detalių apie paskutinį Jungtinės Karalystės...

Delfi Mokslas

Prie turistų pamėgtos kurortinės salos – sukrečiantis radinys jūros dugne: mokslininkai įspėja apie tiksinčią laiko bombą

Pasitelkę seisminių bangų tyrinėjimo technologiją, tyrėjai aptiko, kas slypi po netoli...

Pro daugiabučio langą Panemunėje iškritęs renginių vedėjas: kodėl jis neprisimena, kas tą naktį įvyko? (1)

„Aš pasakiau, kad man labai baisu eiti į viešumą. Sako, įsigykite akinius. Kai klaus koks...

Griauna įsitikinimus apie sportą: nustokite eiti į sales ir sportuoti tris kartus per savaitę (5)

Laidą pradėsime nuo patarimų tiems, kas nori tapti aktyvesni, į savo rutiną įtraukti daugiau...

Johnas už 9 kv. m. būstą Niujorke moka tiek, kiek lietuvis sostinėje už erdvų butą: esu laimingas kaip niekada

Jeigu gyvenate 20 kv. m bute ir skundžiatės, kad jame jums trūksta vietos, pozityvaus mąstymo...

Ant M.A.M.A raudonojo kilimo – retai renginiuose sutinkami Irena Starošaitė ir Žilvinas Žvagulis: šis kartas tapo išimtimi

Penktadienį praūžė M.A.M.A apdovanojimai, kurių metu buvo galima išvysti daugybę Lietuvos...