aA
Nuo balandžio 18 d. Lietuvos bankas pradėjo riboti banko skyriuose monetų keitimo į banknotus sumas. Dabar eurų monetų į banknotus per dieną vienam asmeniui galima išsikeisti ne daugiau nei telpa Lietuvos banko kasoje esančioje vieno litro talpos dėžutėje (500-1000 monetų). Tiesa, tai - ne paskutinės permainos, susijusios su grynaisiais pinigais.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė teigė, kad smulkiajam verslui tokios permainos nėra malonios.

„Bankai vis daugiau suvaržymų taiko smulkiajam verslui. Visos operacijos apmokestinamos. Visokiomis drastiškiausiomis priemonėmis siekiama prieiti prie elektroninių pinigų, pervedimų, bet dar ne tas laikmetis ir tai neatitinka verslo struktūros. Tai, kas yra įmanoma stambiam verslui, smulkiam – šiai dienai dar ne: tiek ir grynieji pinigai, ir tos pačios monetos dar turi didelę reikšmę“, - kalbėjo pašnekovė.

Lietuvos bankas dar pernai viešai diskusijai pristatė Grynųjų pinigų pasiūlos pertvarkos gaires, kuriomis daugiau grynųjų pinigų tvarkymo funkcijų atitektų privatiems rinkos žaidėjams.

Kaip portalui DELFI teigė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas, naujos pertvarkos imtasi atkreipus dėmesį į kitų šalių pavyzdžius, rodančius, kad grynuosius pinigus galima tvarkyti efektyviau, labiau į procesą įtraukiant privatų verslą.

„Todėl kilo idėja Lietuvoje sukurti praktiškesnį ir efektyvesnį grynųjų pinigų ciklo modelį, dėl jo dar pernai vasarį inicijavome viešą diskusiją. Sulaukėme atsakymų iš pagrindinių rinkos žaidėjų: bankų, Lietuvos bankų asociacijos, pinigų pervežimo įmonių ir Lietuvos monetų kalyklos. Dauguma tuo klausimu išsakiusių nuomonę iš esmės pritarė mūsų pasiūlytam grynųjų pinigų ciklo modeliui“, - komentavo M. Jurgilas.

Patirsime tikrąją grynųjų pinigų kainą?

Pagal naują modelį Lietuvos bankui liktų atsakomybė tik už grynųjų pinigų išleidimą rinkos paklausai užtikrinti, tinkamų apyvartai perteklinių ir netinkamų apyvartai grynųjų pinigų priėmimą bei jų naikinimą. Visa kita, kas susiję su grynųjų pinigų tvarkymu ir jų pakartotiniu išleidimu į apyvartą, būtų vykdoma rinkos žaidėjų (komercinių bankų ir pinigų pervežimo įmonių).

Šiuo metu Lietuvos bankas prižiūri, ar bankai bei kitos su grynųjų pinigų tvarkymu susijusios įmonės tinkamai tvarko pinigus, tikrina, ar jų į apyvartą išleidžiami eurai yra tikri ir nesusidėvėję.

„Siekiant optimizuoti transportavimo ir pinigų tvarkymo procesus nuo šių metų liepos 1 d. keičiamos bankų kasinio aptarnavimo sąlygos“, - kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys.

Pasak M. Jurgilo, Lietuvos bankas Grynųjų pinigų pasiūlos pertvarka siekia paskatinti privačius grynųjų pinigų tvarkytojus labiau įsitraukti į grynųjų pinigų ciklą.

„Tikimės, kad įgyvendinus šią pertvarką, sutaupys visi grynųjų pinigų apyvartos ciklo dalyviai, nes grynųjų pinigų ciklas sutrumpės, didžioji dalis grynųjų pinigų bus perduodama Lietuvos bankui tik tada, kai jie taps netinkami pakartotinei apyvartai“, - pridėjo jis.

Marius Jurgilas
Marius Jurgilas
© DELFI / Tomas Vinickas

Lietuvos banko atstovas taip pat pabrėžė, kad grynųjų pinigų tvarkymo patiriamas išlaidas turės padengti patys rinkos dalyviai (bankai ir kitos grynuosius pinigus tvarkančios įmonės), todėl aiškus sąnaudų matomumas ir jų paskirstymas galutiniams vartotojams skatins atitinkamai koreguoti paslaugas ir naudojimąsi jomis.

„Visuomenėje gyvename turėdami iliuziją, kad grynieji pinigai yra nemokami. Bet taip nėra. Manau, kad matydami grynųjų pinigų tvarkymo sąnaudas, atidžiau rinksimės mokėjimo būdą, galbūt naujų sprendimų pasiūlys ir bankai, mokėjimo įstaigos“, - tvirtina Lietuvos banko atstovas.

Planuoja mažinti grynųjų pinigų srautus į Lietuvos banką

Viešai diskusijai pateiktame Grynųjų pinigų pasiūlos pertvarkos dokumente Lietuvos bankas užsimena ir apie planus įvesti grynųjų pinigų depozitinę sistemą.

Kaip portalui DELFI aiškino M. Jurgilas, tokia sistema – tai susitarimas tarp centrinio banko ir komercinių bankų ar pinigų pervežimo įmonės, pagal kurį klientas nustatytomis sąlygomis turi teisę laikyti tam tikrą grynųjų pinigų sumą ne centrinio banko patalpose, už kurią mokamos palūkanos iš centrinio banko.

Skandinavijoje naudojama schema, kai centrinis bankas kompensuoja palūkanų nuostolius, kuriuos klientas (bankas ar pinigų tvarkymo įmonės) patiria per naktį laikydamas grynuosius pinigus ne centriniame banke. Tokiu atveju įstaigos grynieji pinigai, už kuriuos gaunama kompensacija, nepereina centrinio banko nuosavybėn.

Antroji schema taikoma Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Slovėnijoje, Vengrijoje. Pagal šią schemą centrinis bankas netaiko tiesioginės palūkanų kompensacijos: kliento sąskaita centriniame banke kredituojama jo ne centriniame banke per naktį laikoma grynųjų pinigų suma.

Kreditavus sąskaitą, grynieji tampa centrinio banko pinigais, pagal panaudą laikomais pas klientą. Tokiu būdu bankai ar kiti grynuosius pinigus tvarkantys žaidėjai gauna palūkanas už indėlį, kuris yra jų sąskaitose.

Viešosios konsultacijos metu dauguma rinkos žaidėjų pasisakė už grynųjų pinigų depozitinę sistemą, todėl 2017 m. bankas numatė atlikti šios sistemos poreikio ir galimybių analizę. Tokia sistema taip pat leistų mažinti grynųjų pinigų srautus į Lietuvos banką.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kitais metais darbdaviai turės naują priežastį nekelti algų skaičiuoklė (226)

2019 metais dėl mokesčių reformos augs atlyginimai į rankas. Pavyzdžiui, vidutinį darbo...

Oficiali skaičiuoklė: pasitikrink, kaip po visų pokyčių 2019 metais atrodys tavo atlyginimas (214)

Darbdavio ir darbuotojo įmokų sujungimas, nauji tarifai, naujovės pensijų kaupime – nuo 2019...

Kaip pasirinkti – kaupti II ar III pakopos pensijų fonduose? (135)

Lietuvoje egzistuoja trys pensijų pakopos ir kiekviena iš jų suteikia skirtingas kaupimo galimybes....

Dėl to ir neturtingi? Tyrimas rodo, kad profesionalių finansinių patarimų lietuviai neklauso (67)

Tik 7 proc. šalies gyventojų, spręsdami finansinius klausimus, yra linkę labiausiai pasitikėti...

4 didžiausios baimės dėl pinigų: įveikti jas nėra sudėtinga (28)

Visame pasaulyje vienas didžiausių nerimo šaltinių yra baimė dėl pinigų ir finansinio...

Top naujienos

Šnipinėjimo byla: Algirdas Paleckis sulaikytas ne vienas, tyrimas susijęs su politinėmis partijomis (582)

Trečiadienio rytą viešumą pasiekė žinia, jog tiriant šnipinėjimo bylą suimtas buvęs...

Įkalintas vilnietis prabilo apie protu sunkiai suvokiamą patirtį: buvau verčiamas miegoti su pareigūnėmis (299)

Ar gali būti, kad kalėjimų sistemos pareigūnai, siekdami sukompromituoti įkalinimo įstaigose...

DELFI tyrimas. Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“ peikianti Lietuva pati atveria duris jo rėmėjams (72)

Svarbius energetikos projektus Lietuvoje vykdanti Suomijos „ Fortum “, netiesiogiai prisideda prie...

Skvernelis: svetimos žvalgybos aktyviai ieško būdų paveikti Lietuvos vidaus politiką (27)

Po trečiadienį Generalinėje prokuratūroje paskelbtos informacijos apie Lietuvoje vykdytą...

Karpos – nusilpusio imuniteto ženklas: jų atsikratysite keliais paprastais būdais

Karpos – ne tik estetinę, bet ir medicininę reikšmę turintys odos dariniai, LRT TELEVIZIJOS...

Naujausios Lietuvos banko prognozės: kas laukia 2019 metais (43)

Įvertinęs pasaulines ir šalies ekonomikos tendencijas Lietuvos bankas mažina šių metų ūkio...

Grėsmė Gedimino kalnui lieka, Karbauskis siūlo skubiai šaukti Vyriausybės posėdį (48)

Per trejus metus Gedimino kalnui Vilniuje tvarkyti išleista 6,5 mln. eurų, sutvarkytas vienas...

„Žalgirį“ gerai pažįstantis latvis jaučia – tai proga nutraukti „Daruššafaka“ nesėkmių ruožą specialiai DELFI iš Stambulo (7)

Žanis Peineris – bene geriausiai Lietuvos krepšinio gerbėjams pažįstamas Stambulo „...

Rado būdą, kaip privilioti geriausius srities darbuotojus (6)

Tradicinius įmonių biurus vis dažniau keičia bendradarbystės erdvės, kurių Lietuvoje daugiau...

Ūkininkai piktinasi, kad juos verčia arti žemę (21)

Seimo kaimo reikalų komitete svarstyta, ar galima atsisakyti kai kurių techninių ir formalių...